Studijas baigęs absolventas nėra itin geidžiamas darbo rinkoje, tačiau kai kurios specialybės vis dėlto leidžia jaustis tvirčiau.

Baigusieji su informacinėmis technologijomis (IT) susijusias studijas neabejotinai išsiskiria iš kitas profesijas įgijusių jaunuolių ir turi didžiausią tikimybę džiaugtis gerai atlyginamu darbu. Jau po studijų jie neretai gauna 2,5–3 tūkst. Lt dydžio atlyginimą, o kartais net ir didesnį.
„Finansiškai geriausias variantas, mano nuomone, yra dirbti iš Lietuvos užsienio klientams laisvai samdomu programuotoju. Tokiu atveju galima gauti labai didelį atlyginimą: dešimt ar penkiolika tūkstančių litų per mėnesį – tikrai ne riba. Žinoma, reikia būti sukaupus pakankamai patirties studijų metais”, – teigia daugiau nei porą metų Skandinavijos IT įmonėms būtent taip dirbantis Ignas Skukauskas.
Kaip teigia personalo paieškos ir atrankos įmonės „Indigroup” vadovas Karolis Blaževičius, IT ar internetinėje rinkodaroje amžius nėra toks svarbus kaip kitose srityse, tad studentams čia dirbti yra itin palankios sąlygos. „Jau vien dėl to, kad čia, kitaip nei labiau tradicinėse srityse, nėra įsigalėjęs stereotipinis mąstymas, jog jaunas žmogus nėra tinkamas eiti aukštų pareigų. Juk, tarkim, projektų vadovais tokio amžiaus žmonės dirbti nelabai galėtų, kad ir kokie gabūs būtų”, – pateikia pavyzdį K.Blaževičius.
Būtent internetinės rinkodaros srityje pasitaikė sėkmingiausias ką tik baigusio universitetą absolvento įdarbinimo atvejis per visą K.Blaževičiaus darbo laiką. Tada 23-ejų metų vaikinui lietuviško kapitalo įmonė iškart pasiūlė 4,5 tūkst. Lt per mėnesį atlyginimą. Žinoma, šis jaunuolis jau iki studijų pabaigos buvo sukaupęs nemažą žinių bagažą, puikiai išmanė savo sritį ir buvo nemažai dirbęs su vadinamaisiais startuoliais.
„Pastebime, kad 22–23 metų specialistai yra kaipmat išgraibstomi, tad jiems patiems darbo ieškotis nelabai ir reikia. Mes patys jiems skambiname, jiems tereikia būti pateikus savo gyvenimo aprašymą”, – padėtį apibūdina K.Blaževičius.
Vis dėlto darbo paieškos portalo “CVbankas.lt” projekto vadovas Tomas Toleikis pabrėžia, kad nors IT sritis tikrai išskirtinė ir net jauni specialistai darbo rinkoje yra itin paklausūs, tačiau be patirties vis vien daug uždirbti nepavyks. „Be patirties galima tikėtis atlyginimo nuo 1 tūkst. Lt, jos turint, ypač jei turima gerų programavimo žinių, – nuo 2 tūkst. Lt, o jei žmogus, kad ir jaunas, jau sugeba visavertiškai dirbti, atlyginimas gali būti tikrai geras ir prasidėti nuo 3 tūkst. Lt. Šiaip geri specialistai šioje srityje net Lietuvoje gali uždirbti kad ir iki 10 tūkst. Lt”, – patirties svarbą pabrėžia T.Toleikis.
Kalbinti pašnekovai tvirtina, kad prie šios srities išskirtinės paklausos rinkoje daug prisideda ir tai, jog dažniausiai studentai jau būna spėję sukaupti nemažai darbui reikalingos patirties dar studijuodami ar net besimokydami mokykloje. „Todėl po studijų jie būna guvesni darbo rinkoje, nes IT srityje tokių žmonių, kurie būtų tik studijavę ir nedirbę, yra labai mažai”, – tikina K.Blaževičius.
T.Toleikis atkreipia dėmesį, kad atlyginimų dydžiui IT srityje daug įtakos daro tai, kokią programavimo kalbą yra įvaldę IT studijų absolventai: išmanantieji PHP programavimo kalbą gali tikėtis nuo 2,2–3,2 tūkst. Lt, mokantieji mobiliųjų programėlių kalbas (“iOS”, “Android”) – apie 3 tūkst. Lt, “Java” – 2,4–3,4 tūkst. Lt, o .NET – 3–4 tūkst. Lt. Internetinės personalo atrankos kompanijos „CV-online” rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė išskiria mobiliųjų programėlių kūrėjus – jie šiuo metu tapo itin paklausūs.
Su IT susijusios specialybės turi dar vieną sunkiai pranokstamą pranašumą: dažnai jos būna labai lanksčios ir neretai greta pagrindinio darbo leidžia užsidirbti kone antrą atlyginimą, pavyzdžiui, laisvu laiku dirbant su įvairiais papildomais projektais.
Nors tiksliuosius ar technologijų mokslus pabaigę studentai turi daugiau šansų tikėtis geresnio atlyginimo po studijų, įmonės „Grafton Recruitment” direktorius Darius Jonaitis teigia, kad šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje vis paklausesni tampa darbuotojai, gerai mokantys užsienio kalbų. „Turiu galvoje ne anglų, bet danų, švedų, norvegų, vokiečių ar prancūzų. Tokias kalbas mokančių darbuotojų labai reikia skambučių centrams ir centralizuotoms pagalbos tarnyboms (angl. ~Help desk~), – sako jis. – Taip pat paklausu, kas yra susiję su apskaita ir finansais.”
Beje, D.Jonaitis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu lietuviško ir užsienietiško kapitalo įmonėse atlyginimai daug nebesiskiria – atotrūkio beveik nebeliko. Taigi stengtis žūtbūt įsidarbinti užsienietiško kapitalo įmonėse, tikintis didesnio atlyginimo, nebeverta.

Didesni atlyginimai mokami turintiesiems specifinių žinių

„Tikslieji mokslai su specifinėmis žiniomis, – tokią sėkmę darbo rinkoje jaunimui žadančią formulę įvardija R.Karavaitienė. – Sakykime, technologas, dirbantis su krakmolo gaminiais, ar, tarkim, inžinierius, galintis dirbti spaustuvėse, – štai tokio tipo techniniai darbuotojai tikrai yra graibstomi.”
Pasak specialistės, darbdaviai taip pat dažnai ieško žmonių, turinčių gerų techninių žinių ir kartu gerą liežuvį, tad žmogus, mokantis parduoti ir gerai išmanantis apie parduodamą produktą tikrai pageidaujamas rinkoje, nesvarbu, kokio amžiaus būtų.
„Problema ta, kad aukštosios mokyklos rengia labai plataus profilio specialistus, turinčius tik bendrų žinių. Todėl darbo rinkoje nuolat trūksta specialistų, kurie išmanytų tam tikras specifines sritis”, – aiškina Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė.
Tą pačią tendenciją pastebi Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Arūnas Pocius: „Pavyzdžiui, teisininkų tarsi parengiama daug, tačiau pasikalbėjęs su darbdaviais išgirsti daug skundų, kad trūksta siauresnės teisės specializacijos darbuotojų.”
Taigi lengviau susirasti tenkinantį darbą ir gauti geresnį atlyginimą gali tikėtis tie, kurie baigia nišines ir palyginti siauras specialybes, tai yra tokias, kurias baigusių specialistų pertekliaus darbo rinkoje nėra. Jeigu aukštosios mokyklos rengia gana nedaug tam tikrų profesijų specialistų, tai darbdaviai, kuriems trūksta darbuotojų, turinčių tam tikrų konkrečių žinių, neretai geriausius studentus užverbuoja dar šiems studijuojant.
Tarkim, pakankamai geras atlygis iškart po studijų užtikrintas ir krašto apsaugos sistemoje apsisprendusiems dirbti karininkams – jų parengiama tiek, kad puikiai atitinka šalyje esamą paklausą. Vyresniojo leitenanto Almino Sinevičiaus teigimu, iš maždaug keturių dešimčių kiekvienais metais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją baigiančių karininkų dažniausiai vos pora žmonių įsidarbina ne pagal specialybę.
„Praktiškai visi baigusieji kone kitą dieną gauna darbą krašto apsaugos sistemoje ir per mėnesį į rankas su priedais jiems mokama apie 2,5 tūkst. Lt, – tvirtina A.Sinevičius. – Aišku, karininkų nėra parengiama daug, juolab kad ir įstoti čia labai sunku: svarbu ne tik baigiamieji egzaminai, bet ir sveikata, fizinis bei psichologinis pasirengimas.”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.