„Veidas“ pirmą kartą sudarė šešiasdešimties Lietuvoje populiarių profesijų vidutinių atlyginimų sąrašą.

Aštuoniolikmetis Paulius Kazakevičius, Kauno Veršvų vidurinės mokyklos moksleivis, yra vienas tų abiturientų, kurie dar neapsisprendė, kur studijuoti. Renkantis studijas jam svarbūs keli dalykai: kad patiktų mokytis, o gavus diplomą ne tik būtų darbo, bet ir atlyginimas patrauklus. Visus šiuos dalykus suderinti nėra lengva. P.Kazakevičiui dar sunkiau apsispręsti todėl, kad jam labiau sekasi tikslieji mokslai, bet širdis linksta prie socialinių – viešosios komunikacijos, žurnalistikos, o gal psichologijos studijų. „Vis dėlto esu tikras: kad ir kokias studijas pasirinkčiau, mano būsima alga labiausiai priklausys nuo mano darbo kokybės“, – svarsto abiturientas.
Pernai lapkritį savaitraščio „Veidas“ atlikta 815 moksleivių apklausa parodė, kad šių dienų vaikai ir jaunuoliai labiausiai nenorėtų būti valytojais, kasininkais ar gatvių šlavėjais, tai yra dirbti prasčiausiai mokamų darbų, o svajoja apie gydytojo ar klestinčio verslininko – nedaug dirbančio, bet gerai uždirbančio, karjerą. Tiesa, prie tų profesijų, kurios dabartinei jaunajai kartai atrodo nepatraukliausios, itin dažnai buvo minimi ir mokytojai, bet tai lėmė jau ne algos dydis (nes mokytojai uždirba ne taip jau mažai, palyginti su minėtomis profesijomis), o pastarąjį dvidešimtmetį smarkiai kritęs šios profesijos prestižas.
Taigi pinigų, kuriuos ateityje uždirbs, klausimas šių dienų abiturientams tampa vis svarbesnis, nors daugelis jų, kaip ir mūsų pašnekovas kaunietis P.Kazakevičius, rinkdamiesi būsimą profesiją ieško aukso vidurio: kad patiktų mokytis, bet ir darbas pagal būsimą profesiją nebūtų tarp mažiausiai mokamų.
Deja, Lietuvoje patikima informacija apie atlyginimus skelbiama dažnausiai tik pagal atskirus sektorius, tai yra neįvardijant konkrečios profesijos atlyginimų vidurkio. Šiuos duomenis renka Statistikos departamentas, tačiau šiuo metu įstaiga skelbia tik kelių pavienių konkrečių profesijų vidutinius atlyginimus: visi kiti turimi duomenys yra tik 2006 metų, vadinasi, pasenę.
Universitetai irgi nežino, kiek realiai uždirba net ir populiariausias studijų programas baigę absolventai: aukštųjų mokyklų alumnų karjeros stebėsenos sistema šiandien dar tik kuriama. Daugių daugiausia universitetai turi duomenis apie tai, kokia dalis absolventų po studijų randa darbą.
Kaip teigia Kauno technologijos universiteto studijų tarnybos direktorė Berita Simonaitienė, informacijos apie absolventų atlyginimus nėra taip paprasta gauti, bet jau netolimoje ateityje šią spragą tikimasi užpildyti: universitetas tikisi šią informaciją susirinkti apklausdamas pačius absolventus.
Aleksandro Stulginskio universiteto (buvęs Lietuvos žemės ūkio universitetas) prorektorius prof. Jonas Čaplikas taip pat negalėtų pasakyti, kiek vidutiniškai uždirba, tarkime, jų parengti agronomai. Tiesa, prorektorius tikina, kad jie uždirba neblogai.
Todėl „Veidas“, remdamasis iš įvairių šaltinių surinktais duomenimis, pirmą kartą sudarė šešiasdešimties Lietuvoje populiarių profesijų vidutinių atlyginimų sąrašą, iš kurio matyti, kokios profesijos mūsų šalyje žada didžiausius ir mažiausius atlyginimus. Tai pirmas toks viešas ir išsamus vidutinių atlyginimų mūsų darbo rinkoje sąrašas.

Algos dydį labiausiai lemia gebėjimas derėtis

Taigi kokioms profesijoms žadami mažiausi ir didžiausi atlyginimai?
Lietuvos darbo rinkoje susiklostė tokia situacija, kad daugiausiai darbų tiek šiandien, tiek po penkerių metų, kai studijas baigs dabartinė abiturientų karta, bus siūloma toms profesijoms, kurioms universiteto diplomas nėra būtinas. Tai yra darbų bus daugiausiai tiems, kurių atlyginimai mažiausi: prekybos centrų kasininkams, kurių vidutinis atlyginimas iki mokesčių siekia 1200 Lt, taip pat viešbučių ir biurų pagalbiniams darbininkams ir valytojams, uždirbantiems minimalų ar kiek didesnį atlyginimą, kambarinėms, gaunančioms vidutiniškai 1300 Lt iki mokesčių, taip pat krovikams, šiandien dirbantiems vidutiniškai už 1200 Lt, vairuotojams bei įvairių sričių vadybininkams, kurių algos jau šiek tiek didesnės ir siekia vidutiniškai 2 tūkst. Lt per mėnesį.
Tiesa, tarp tų profesijų atstovų, kuriems darbo po penkerių metų bus daugiausiai, patenka ir gydytojai bei mokytojai. Jų vidutiniai atlyginimai šiuo metu siekia atitinkamai 4068 ir 2695 Lt per mėnesį iki mokesčių.
„Veido“ surinktais duomenimis, mažiausio uždarbio šiuo metu gali tikėtis ir įvairūs konsultantai, kirpėjai, siuvėjai, kurjeriai, sandėlininkai, biurų administratoriai ar ligoninių slaugytojai, o didesni atlyginimai siūlomi vaistų gamybos srityje dirbantiems farmacininkams, biotechnologams, IT specialistams, finansų analitikams, su pardavimu susijusiose įmonėse dirbantiems inžinieriams, antstoliams, notarams, advokatams ar tarptautinių pervežimų vairuotojams. Pastarieji, beje, yra vieni iš nedaugelio, gaunančių solidžius atlyginimus ir be universiteto diplomo, tačiau tai lemia objektyvios priežastys: krovinius gabenančių vilkikų vairuotojų darbas susijęs su didele atsakomybe ir rizika.
Šie atlyginimų vidurkiai gali padėti orientuotis, kokios atlyginimų perspektyvos laukia vienos ar kitos profesijos, tačiau negalima atmesti ir to fakto, kad Lietuvoje iki šiol tvyro dideli atlyginimų skirtumai netgi tarp identiškų įmonių tame pačiame mieste, ką jau kalbėti apie skirtumus tarp sostinės ar provincijos. Kaip rodo tarptautinės konsultacijų bendrovės „Hay Group“ tyrimų duomenys, tos pačios specialybės atstovo, dirbančio labai panašų darbą, atlyginimas Lietuvoje gali skirtis net iki dviejų kartų. Pasak „Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovo Baltijos šalims Eligijaus Kajietos, netgi toje pačioje įmonėje dirbantys darbuotojai gali gauti visiškai skirtingą algą. Taip yra todėl, kad Lietuvoje atlyginimo dydis labai priklauso nuo kiekvieno darbuotojo gebėjimų derėtis su darbdaviu bei tuo metu darbo rinkoje vyraujančių specialistų pasiūlos ir paklausos tendencijų.
„Objektyvios atlyginimų sistemos Lietuvoje nėra, ir tai kelia problemų tiek darbuotojams, kurie jaučiasi nemaloniai žinodami, kad kitas tos pačios kvalifikacijos darbuotojas įmonėje uždirba daugiau, tiek patiems darbdaviams, kurie dėl tokios padėties negali įgyti visiškai atsidavusių ir savo darbu patenkintų darbuotojų, – pabrėžia E.Kajieta. – O, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje rinka jau taip susiniveliavusi, kad visi darbai apmokami daugmaž vienodai. Atsivertęs bet kurį skelbimų laikraštį pamatysi įrašytą konkretų darbuotojui siūlomą atlyginimą.“

Programuotojai karjeros piką pasiekia anksčiau

Dažnai labai skiriasi ir pradedančiojo bei jau patyrusio specialisto atlyginimai. Daugelis jaunų darbuotojų uždirba mažiau, nors yra ir išimčių, o kai kurių profesijų atstovai savo uždarbio maksimumą pasiekia anksčiau nei kiti.
Kaip pastebi personalo atrankos ir darbuotojų paieškos bendrovės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius, tarp tokių patenka ir IT specialistai. Pasak jo, daug programuotojų pradeda dirbti dar studijuodami, todėl 23 metų sulaukęs jaunas programuotojas jau neretai uždirba 3 tūkst. Lt, atskaičius mokesčius, o štai to paties amžiaus ekonomikos ar vadybos studijų absolventas – daugiausiai iki 2 tūkst. Lt.
„IT srityje karjeros pikas pasiekiamas daug anksčiau: pardavimo vadovais dažniausiai tampama sulaukus maždaug 35-erių, o štai 26–27 metų programinės įrangos gamybos vadovų, kurių atlyginimo vidurkis siekia 7 tūkst. Lt iki mokesčių, turime gana nemažai“, – atkreipia dėmesį „Indigroup“ vadovas K.Blaževičius.
Prisiminus prieš kelerius metus sprogusį statybininkų atlyginimų burbulą galima būtų pateikti ir kur kas vaizdingesnių pavyzdžių. Štai mūsų pašnekovas Rytis Ambrazevičius 2006 m. vos tik pradėjęs dirbti mūrininku iš karto uždirbdavo po 5–7 tūkst. Lt per mėnesį, o dabar, kai yra įgijęs daugiau patirties, uždirba jau tik 2,5–3 tūkst. Lt. Tai tik parodo, kad buvę išpūsti statybininkų atlyginimai grįžo į normalų lygį, – tokio absurdo rinkoje šiandien nebėra.
Beje, statybininkai patenka tarp tų profesijų, kurių atlyginimai per pastaruosius penkerius metus krito labiausiai. Užtat įvardyti profesijas, kurių atlyginimai per šį laikotarpį labiausiai kilo, kur kas sudėtingiau. Mat 2008–2010 m. daugelio specialistų uždarbis tik mažėjo, o nuo pernai metų ėmė stabilizuotis arba tik po truputį didėti. Kaip rodo „CV Market“ duomenys, jei kai kurių profesijų atlyginimai nuo 2008 metų ir pakilo, tai tik daugiausiai 5–10 proc. Pavyzdžiui, ekspeditoriams siūlomų atlyginimų vidurkis 2008 m. siekė apie 2017 Lt iki mokesčių, o šiemet algos pakilo iki maždaug 2600 Lt. Maždaug puse tūkstančio litų nuo 2008-ųjų padidėjo ir vairuotojų atlyginimai – tai siejama su atsigavimu transporto sektoriuje.
Vis dėlto „Hay Group“ atstovas E.Kajieta abiturientams patartų nesirinkti profesijos vien pagal didžiausius uždarbius, esą naudingiau yra objektyviai įvertinti savo gebėjimus ir pagalvoti, kaip patekti tarp specialistų elito – rinkoje geriausiai mokamų darbuotojų. Nes geriausiesiems bet kurioje srityje mokami puikūs atlyginimai.

Inžinierius
Vidutinis atlyginimas šalyje iki mokesčių: 2300–5000 Lt
Antanas ŠULSKIS, UAB „Elgama-elektronika“ inžinierius projektuotojas

38-erių metų A.Šulskis mechanikos inžinieriumi dirba jau vienuolikti metai. Dabartinė specialisto darbovietė – elektros skaitiklių gamykla Vilniuje. „Elgamos-elektronikos“ gaminami daugiau nei dviejų šimtų modifikacijų skaitikliai šiandien vartotojų naudojami 25 pasaulio šalyse. A.Šulskis įmonėje yra atsakingas už staitiklių korpusus, plastikines ir metalines jų dalis (projektuoja naujus skaitklius, kuria jų modifikacijas).
Inžinieriaus profesiją A.Šulskis pasirinko todėl, kad visuomet labiau linko į tiksliuosius mokslus. Jis stodamas į Kauno technologijos universiteto mechanikos inžinerijos specialybę visiškai nesidomėjo, nei kiek inžinieriai uždirba, nei kiek darbų jiems siūloma. Mokslai A.Šulskiui patiko ir visiškai nepasirodė sunkūs.
A.Šulskis nesijaučia prašovęs: rasti darbą pagal pasirinktą specialybę jam niekada nebuvo sunku. „Darbo visą laiką turėjau. Gerų inžinierių Lietuvoje trūksta, jiems darbo visada atsiras. Neturime daug gamybos imonių, tačiau dabar kaip tik keičiasi inžinierių kartos ir tai lemia šių specialistų trūkumą“, – pastebi A.Šulskis.
Ar patenkinti inžinieriai savo atlyginimu? A.Šulskis pripažįsta, kad šios profesijos atstovų uždarbio žirklės labai didelės. Jauni inžinieriai uždirba pusantro tūkstančio litų, patyrę specialistai – 3,5–4 tūkst. Lt ir daugiau. „Aš savo atlyginimu patenkintas, bet dar įžvelgiu galimybių jį didinti“, – šypteli inžinierius.

Tarptautinių pervežimų vairuotojas
Vidutinis atlyginimas šalyje iki mokesčių: 5600 Lt
Gvidas RADZEVIČIUS, UAB „Daimanta“ vairuotojas

Šiai profesijai reikalingas tik D kategorijos vairuotojo pažymėjimas, o aukštasis išsilavinimas nebūtinas. Nepaisant to, vilkikų vairuotojai atlyginimais lenkia netgi gydytojus, studijuojančius universitete dešimt ir daugiau metų. Viliojantis atlyginimas buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl G.Radzevičius nutarė tapti tolimųjų reisų vairuotoju. Be to, tai buvo proga pamatyti nepažintas šalis. 47-erių vilnietis sako, kad 1996 m., kai jis pradėjo dirbti vilkiko vairuotoju, pinigai čia buvo išties nemaži. Dabar algos nebe tokios įspūdingos: vien per pastarąją krizę vairuotojų uždarbis gerokai sumenko. Tiesa, atlyginimai vėl pamažu kyla.
„Mūsų uždarbis – tai dienpinigiai, už nuvažiuotą kilometrą mokama po 35 centus. Taigi kuo daugiau ir kuo greičiau suvažinėsi, tuo daugiau uždirbsi“, – sako G.Radzevičius, per mėnesį uždirbantis 3,5–4 tūkst. Lt į rankas.
Pasak pašnekovo, vilkikų vairuotojų atlyginimai negali būti maži, nes tai sunkus, pavojingas ir atsakingas darbas (tenka gabenti milijoninės vertės krovinį, už kurio saugumą bei pristatymą laiku atsako pats vairuotojas). G.Radzevičius apibendrina, kad ši profesija – tai gyvenimo būdas: jie ilgas valandas praleidžia prie vairo, automobilyje miega, gaminasi valgį, o atokvėpio valandomis žiūri televizorių ar žaidžia kompiuterinius žaidimus. Krovinio nugabenimas pirmyn atgal į kokią Italiją, jei viskas vyksta sklandžiai, gali tetrukti savaitę, na, o jei keliauja į Rytus, užtrunka gerokai ilgiau. Pastaroji G.Radzevičiaus kelionė į Kazachstaną truko 36 dienas, iš jų dešimt parų, kol buvo sutvarkyti visi muitinės formalumai, jis prastovėjo sostinėje Astanoje kaustant 40 laipsnių šalčiui.

Programuotojas
Vidutinis atlyginimas šalyje iki mokesčių: 2500–5000 Lt*
Juozas KONTVAINIS, „Bentley Systems“ programuotojas

Trisdešimtmetis programuotojas J.Kontvainis dirbti pradėjo studijuojamas antrame Vilniaus universiteto kurse, tad šiandien jau turi dešimties metų darbo patirtį. IT sritis yra viena tų dėkingų profesijų, leidžiančių dirbti dar nebaigus mokslų, be to, neprisirišanti prie konkrečios darbo vietos. Dar vienas pliusas – net ir neturėdami didelės darbo patirties programuotojai gauna santykinai didesnį atlyginimą.
„Mūsų įmonė samdo daug studentų: iš pradžių jie ateina atlikti praktikos, o vėliau įsidarbina. Aš čia jau vienas vyresnių“, – apie savo dabartinę darbovietę – tarptautinę IT bendrovę „Bentley Systems“ pasakoja J.Kontvainis. Jis priduria, kad „Bentley Systems“ padalinys Lietuvoje yra vienas sparčiausiai augančių pasaulyje. Įmonė plečia savo veiklą Lietuvoje, nes randa čia aukšto lygio IT specialistų už patrauklią kainą. Pats J.Kontvainis šiuo metu kuria planšetinių kompiuterių programėlę, kuri bus skirta amerikiečių vartotojams. Prieš penkerius metus programuotojo atlyginimas buvo apie 3 tūkst. Lt per mėnesį, o šiandien jis uždirba jau 4–5 tūkst. Lt.
J.Kontvainio nuomone, programuotojo profesija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje turi itin geras perspektyvas, nes darbo jiems tik daugės. „Bentley Systems“ bendrovei darbuotojų jau dabar trūksta kone nuolat. „Atsiranda vis naujų įrenginių, be to, dabar jau net ir mikrobangų krosneles ar šaldytuvus reikia programuoti“, – teigia pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad turėtų didėti ir programuotojų atlyginimai, kurie ir taip nemaži, palyginti su kitų profesijų atstovų. Tiesa, J.Kontvainis pabrėžia, kad ši profesija tinka tik analitiniu mąstymu pasižymintiems žmonėms.

Vaistininkė
Vidutinis atlyginimas šalyje iki mokesčių: apie 3000 Lt
Danutė BUBNIENĖ, „Šeimos vaistinės“ Vilniuje vaistininkė

Lietuvoje vaistininkai uždirba maždaug dukart daugiau nei įprasti pardavėjai. Vidutinis vaistininko atlyginimas siekia apie 3 tūkst. Lt iki mokesčių, o vaistinės vedėjo – apie 3,8–4 tūkst. Lt. Pasak jau septyniolika metų vaistininke dirbančios D.Bubnienės, vaistininkas privalo būti geras ligų žinovas bei patarėjas, nes daugelis sunegalavusių gyventojų, užuot laukę eilėse poliklinikoje, pirmiausia ateina konsultuotis būtent pas vaistininką. Pasak D.Bubnienės, per dieną vaistininkui tenka bendrauti su daugybe žmonių, išklausyti ne tik nusiskundimus sveikata, bet neretai ir asmenines pirkėjų problemas.
„Tai įtemptas ir emociškai sudėtingas darbas. Esi kaip kempinė, per dieną sugerianti visas emocijas“, – sako D.Bubnienė. Ji priduria, kad vaikystėje užsukdama į Šėtos miestelio (Kėdainių r.), kuriame užaugo, senąją vaistinę, dažniausiai sutikdavo joje tik vieną kitą žmogų, tad vaistininko darbas jai atrodė ramus, be jokio didesnio streso. Tačiau po farmacijos magistro studijų tuomečiame Kauno medicinos universitete pati tapusi vaistininke D.Bubnienė įsitikino, kad šios profesijos atstovai ne veltui priskiriami prie didesnės profesinės rizikos grupės, todėl dirba ne 40 valandų, kaip daugelis, o 36 valandas per savaitę. Be to, vaistininkai turi daugiau atostogų – iš viso 35 kalendorines dienas per metus.
Pašnekovė įvardija ir daugiau šios profesijos pranašumų: pradedantieji vaistininkai uždirba tiek pat, kiek ir seniau dirbantys, be to, jaunesni turi netgi geresnes galimybes siekti karjeros.

*Nurodyti jaunų ir patyrusių specialistų atlyginimo vidurkiai

Lentelė

Šešiasdešimties profesijų atstovų atlyginimai Lietuvoje

Profesija     Vidutinis atlyginimas iki mokesčių (Lt per mėnesį)

Advokatai    7468*
Antstoliai    25 183*
Architektai    2000-5000
Agronomai    2500
Buhalteriai    1900
Baldininkai (baldų gamintojai)    1947
Biotechnologai    2500–5000**
Biurų sekretorės    1500
Chemikai    3812
Draudimo specialistai    3837
Dažytojai    2500
Ekspeditoriai    2600
Elektrikai    2000
Finansų analitikai    3000–6000**
Farmacininkai (vaistų gamyba)    3770
Furgonų / lengvųjų automobilių vairuotojai    2000
Gydytojai    4068
Inžinieriai    2300–5000**
IT specialistai / programuotojai    2500–5000**
IT sistemų architektai    7000
Kasininkai-pardavėjai    1200
Kirpėjai    1300–1500
Krovikai    1200
Konsultantai    1370
Mokytojai    2695
Mokslininkai    2800
Matininkai    3000
Miškininkai    1993
Manikiūrininkai    800–1000
Mūrininkai    3000
Notarai    14214*
Nekilnojamojo turto brokeriai    3400
Pardavimo vadybininkai    2000–4000***
Prekybininkai    1944
Padavėjai    1300
Paštininkai / kurjeriai    1447
Policininkai (patruliai)    2486
Policijos tyrėjai-įstaigų vadovai    3207
Plytelių klojėjai    2600
Rinkodaros vadybininkai    2000–3000***
Reklamos vadybininkai    2500
Statybininkai    1913
Socialiniai darbuotojai    2288
Slaugytojai    1600
Siuvėjai    1419
Sandėlininkai    1000
Santechnikai    1200
Suvirintojai    2000
Šaltkalviai    2000
Teisėjai (apylinkių teismuose)    5964
Tekstilininkai    1878
Tarptautinių pervežimų vairuotojai    5600
Ūkininkai    2064
Vidiniai neteisinių įmonių teisininkai    3000
Vidiniai prekybos / paslaugų įmonių dizaineriai    2500
Vaistininkai    3000
Valytojai    800
Viešbučių kambarinės    1300
Viešbučių administratoriai    2000
Virėjai (kavinių, restoranų)    2600

* Pastaba: advokatų, antstolių ir notarų pajamų vidurkis apskaičiuotas pagal jų metinius deklaruotų apmokestinamųjų pajamų 2010 m. duomenis: dalis šių pajamų skiriama kontoroms išlaikyti, tad realus darbo užmokestis yra mažesnis. Antstolių rūmų ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos duomenimis, kontorų išlaikymas ir kiti mokesčiai sudaro apie 65–70 proc. antstolių bei advokatų gaunamų pajamų. Daug mokesčių sumoka ir notarai: Notarų rūmų teigimu, jei vidutinis notaro atlyginimas „popieriuje“ siekia per 14 tūkst. Lt, tai atskaičius visus mokesčius jis sudaro apie 5 tūkst. Lt.

** Nurodyti jaunų ir patyrusių specialistų atlyginimo vidurkiai
*** Nurodyti žemesnio ir aukštesnio lygmens vadybininkų atyginimo skirtumai

Šaltinis: Statistikos departamentas, „Indigroup“, „CV Market“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža, Policijos departamentas, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, didžiųjų darbdavių duomenys

Lentelė
Profesijos, kurių atlyginimas per pastaruosius penkerius metus krito labiausiai
(atlyginimo mažėjimas 2007–2012 m., proc.)

Mūrininkai    –37
Nekilnojamojo turto brokeriai    –35
Suvirintojai    –30
Dažytojai    –29
Žurnalistai    –25

Šaltinis: „CV Market“ darbo pasiūlymų duomenų bazės, darbdavių duomenys