Paskutinių šiltų dienų prisiminimus užgožia vis šaltesni orai ir bobų vasaros laukimas, tačiau kelionių sezonas tikrai nesibaigė. Saule galima pasimėgauti tolimuose kraštuose, rudens liūdesį puikiai išsklaido derliaus šventės bei mugės, o žiemos šalčius – pašėlę karnavalai.

Planuodami rudens ir žiemos atostogas keliautojai neretai renkasi tolimus šiltesnius kraštus, kuriuose galima pasimėgauti saulės spinduliais, maudynėmis ar dalyvauti išskirtinėse šventėse, tokiose kaip Rio de Žaneiro karnavalo siautulys, linksmos Mirusiųjų dienos persirengėlių eitynės Meksikoje, ar tiesiog pasivaikščioti Šanchajaus parkuose vykstant Žibintų šventei.
Įspūdingų ir visame pasaulyje garsių renginių netrūksta ir Europoje. Juolab kad panorus atsikvėpti garsiuose muzikos festivaliuose ar užsigeidus apsilankyti trumų, šafrano, vyno, kalėdinėse mugėse arba spalvinguose karnavaluose nereikia ilgų, kelias savaites trunkančių atostogų, užtenka savaitgalio ar dar papildomai vienos kitos poilsio dienos ir kelių valandų skrydžio lėktuvu. Štai dar ir šią savaitę galima suskubti pasimėgauti bavarišku alumi „Oktoberfest“ alaus festivalyje.

Milijonai litrų alaus
Jau nuo rugsėjo 21 d. į Bavarijos sostinę Miuncheną traukia minios turistų ir pačių vokiečių. „Oktoberfesto“ dalyviai skaičiuojami net ne šimtais tūkstančių, o milijonais. Štai šiemet per daugiau kaip dvi savaites, iki spalio 6 dienos, tikimasi sulaukti maždaug 7 mln. šventės dalyvių ir išgerti daugiau nei 7 mln. litrų alaus, festivaliui gaminamo šešių alaus daryklų.
Čia negalima nepaminėti, kad šio alaus festivalio istorija išties ilga – jis pradėtas švęsti net prieš 203 metus ir vyksta 179 kartą, mat „Oktoberfestui“ ne kartą sutrukdė karai, suirutės ar choleros protrūkiai.
Priminsime, kad alaus šventės pradžia skaičiuojama nuo 1810 m., kai kronprincas Liudvikas vedė princesę Terezą ir visus miestelėnus sukvietė į pievą, nuo tada ir vadinamą Terezos vardu, kartu atšvęsti šios ypatingos progos. Renginys iš pradžių prigijo kaip derliaus šventė, o nuo XX a. išpopuliarėjo būtent kaip alaus festivalis, į kurį pradėjo traukti ne tik vokiečiai, bet ir kitų šalių alaus mėgėjais ar šiaip turistai.
Na, o šventės skaičiai įspūdingi: maždaug 42 hektarų ploto Terezos pievoje pastatoma 14 didelių ir 20 mažesnių palapinių, įrengiama apie 100 tūkst. sėdimų vietų, sumontuojamas bene didžiausias pasaulyje (apie 70 m) kilnojamasis bokštas, linksmieji kalneliai ir kt. Pernai „Oktoberfeste“ apsilankė apie 6,4 mln. žmonių ir išgėrė apie 6,9 mln. litrų bavariško alaus.
„Parduoto alaus kiekiai milžiniški, tačiau nereikia manyti, kad visi šventės dalyviai šlitinėja apgirtę, – tikrai ne. Visi linksminasi, dainuoja, bendrauja ir mėgaujasi geru alumi“, – tikina Ramunė Gaidelytė, vyno specialistė ir „Vyno banko“ direktorė, pridurdama, kad ten atsidūrus nereikėtų apsiriboti tik alaus maukimu, – labai smagu tiesiog įsilieti į bendrą šventės šurmulį.
Beje, „Oktoberfeste“ patogu lankytis ir su vaikais, kuriems įrengta ne viena žaidimo aikštelė, daugybė karuselių, sudaryti specialūs valgiaraščiai, dalijami sūrūs vokiški riestainiai. „Tačiau labiausiai mane nustebino senjorės. Lietuvoje senolės nė į rankas neima bokalo, mat tai esą negražu ir netinka tokio amžiaus moterims. O Vokietijoje festivalio dienomis daugybė senjorių siurbčioja alų iš bokalo ir plepa ne tik su bendraamžėmis, bet ir su turistais. Beje, vyriausiai festivalio dalyvei jau 91 metai“, – pasakoja R.Gaidelytė.
Jos žodžiais, šis festivalis visada būna surengtas išties puikiai: nors kas dieną suvažiuoja daugybė žmonių, tačiau visur švaru ir tvarkinga, o užsakyto alaus netenka ilgai laukti. Šioje šventėje mūsų pašnekovė per dieną netaupydama išleido 100–130 Lt: ne tik alui, kurio bokalas kainuoja šiek tiek daugiau nei 30 Lt, bet ir bavariškoms dešrelėms, mėsos rinkiniams bei suvenyrams. Pasak keliautojos, alaus mėgėjas, nusiteikęs linksmintis nuo ryto iki vakaro, dienai turėtų pasiruošti apie 200 Lt.
Ir dar svarbu žinoti, kad „Oktoberfest“ alaus festivalis vyksta ne tik Miunchene, bet ir kituose Bavarijos miestuose, netgi Airijoje bei Čilėje, kur yra nemažai išeivių iš Vokietijos ir kur mėgstamas vokiškas alus. Beje, Ramunei teko dalyvauti ir alaus festivalyje Čekijoje, tačiau šis renginys ją nuvylė. „Čekijoje suorganizuota gėrykla. Nespėji alaus išgerti, ir tavęs net nepaklausus – bokalas vėl mikliai pripildomas. O vėliau jau atkeliauja didžiulės sąskaitos“, – prisimena R.Gaidelytė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.