Lietuvoje prasidėjo javapjūtė – vis daugiau kombainų pasirodo žieminių pasėlių laukuose. Ūkininkai užsiėmę grūdų nuėmimo, transportavimo ir saugojimo darbais. Tuo pat metu kyla klausimai, kiek grūdų iškart parduoti supirkėjams ir kokiam kiekiui nustatyti pardavimo kainą. Dar liepos pradžioje grūdų supirkimo kaina Lietuvoje buvo žemiausia, palyginti su to paties laikotarpio kaina per pastaruosius šešerius metus. Ūkininkų nuotaika ėmė gerėti tik prieš savaitę. Tuomet biržoje kviečių kaina pradėjo kilti nerimaujant, kad Prancūzijoje, daugiausiai Europos Sąjungoje užauginančioje ir eksportuojančioje kviečių šalyje, derlius bus mažiausias nuo 2003 metų, o javų kokybė  – daug prastesnė negu įprastai.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas

Lietuvoje žemės ūkis sukuria apie 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, bet tikroji nauda yra didesnė. Grūdų auginimo veikla turi įtakos transporto, saugojimo, maisto perdirbimo, prekybos sektorių vystymuisi. Ūkininkai per metus iš grūdinių kultūrų pardavimo gauna maždaug 1,1 mlrd. eurų pajamų.

Laukiama mažesnio derliaus Lietuvoje

Grūdų rinkoje įprasta džiaugtis didelių kaimynių – konkuruojančių šalių – derliaus bėdomis, nes jos padeda augti kainai biržoje ir taip gauti didesnę supirkimo kainą Lietuvos ūkininkams. Nors Lietuvoje užauginti kviečiai dėl geresnės kokybės dažniausiai nekonkuruoja su kviečiais iš Prancūzijos, kainų biržoje augimas daro teigiamą įtaką visų grūdų kainai. Tiesa, kol derlius nenuimtas pačių lietuvių laukuose, anksti kalbėti apie didesnį pelną dėl kitoje valstybėje laukiamo prasto derliaus.

Bendras grūdinių augalų derlius bus labai panašus į 2015 metų rekordinį rezultatą

Prognozuojama, kad 2016 metais javų derlius Lietuvoje bus 4 proc. mažesnis, bet žirnių ir pupų derlius turėtų būti didesnis maždaug 50 proc., palyginti su praėjusiais metais. Bendras grūdinių augalų derlius bus labai panašus į 2015 metų rekordinį rezultatą. Kaip ir visada, Lietuvoje ūkininkų nuotaikos nevienodos – šiemet dėl prastesnių oro sąlygų mažesnio derliaus sulauks Suvalkijos grūdų augintojai, o labiau džiaugtis turėtų Vidurio ir Šiaurės Lietuvos ūkininkai.

Kviečių eksporto rinkose dar aktyvesni rusai ir ukrainiečiai

Šiuo metu naujienos apie prastą derlių atkeliauja tik iš Prancūzijos, o kitose svarbiausiose grūdų auginimo šalyse laukiamas pakankamai geras derlius. Rusijoje kviečių derliaus nuėmimas vyksta sparčiai ir derlingumo rezultatas leidžia kur kas drąsiau tikėtis net rekordinio derliaus. Iš Ukrainos taip pat atkeliauja naujienos apie sėkmingą kūlimą – kviečių derlius, tikėtina, nedaug nusileis praėjusių metų rekordiniam rezultatui. Abi šios Juodosios jūros valstybės jau derliaus nuėmimo metu pradeda agresyviai siūlyti kviečius potencialiems pirkėjams, o šiais metais dėl ypač gero derliaus bandymai parduoti kuo daugiau ir kuo greičiau, mažinant kainą, gali būti dar aktyvesni. Negalima užmiršti ir JAV, nors ji pastaraisiais metais grūdų rinkoje buvo mažiau konkurencinga negu Europa dėl stipraus JAV dolerio euro atžvilgiu. JAV nuimta daugiau negu trys ketvirtadaliai žieminių kviečių pasėlių ir panašu, kad derlius bus geriausias nuo 2012 metų. Tikėtina, kad JAV grūdų pardavėjai taip pat bus aktyvūs rinkoje, siūlydami mažesnę kainą.

Lietuvos grūdų eksporto rinkos nesikeis

Praėjusį sezoną iš Lietuvos eksportuota daugiau negu 3,2 mln. tonų kviečių, arba beveik 1 mln. tonų daugiau negu prieš metus. Šis eksporto šuolis dėl rekordinio praėjusių metų derliaus atnešė daugiau pajamų ne tik ūkininkams, bet ir grūdų logistika, ir pardavimu užsienio rinkose užsiimančioms bendrovėms. Didžiausiu Lietuvoje užaugintų kviečių pirkėja tapo Saudo Arabija, kuri pakeitė Iraną, ankstesniais metais buvusią patraukliausią Lietuvai eksporto rinką.

Didžiausiu Lietuvoje užaugintų kviečių pirkėja tapo Saudo Arabija

Į Saudo Arabiją per praėjusį sezoną išplukdyta 1 mln. tonų kviečių ir Lietuva tapo didžiausia grūdų eksportuotoja į šią šalį. Praėjusiais metais daug kviečių Lietuvos prekybininkai eksportavo į tokias gana naujas prekybininkams rinkas kaip Turkija, Kenija ar Jungtiniai Arabų Emyratai. Į šias tolimas šalis dažniausiai plukdomi maistiniai aukštos kokybės kviečiai, o lietuviai labiausiai konkuruoja su vokiečiais, lenkais ir kaimynais latviais. Tikėtina, kad praėjusiais metais buvusios didžiausios Lietuvos kviečių eksporto partnerės šiais metais išlaikys ar net šiek tiek padidins savo kviečių importą, todėl ir lietuvių kviečiai turėtų likti jų akiratyje. Grūdų derlius su Lietuva konkuruojančiose valstybėse, tokiose kaip Vokietijoje ir Lenkijoje, bus mažesnis iki 10 proc., o kokybė prastesnė negu prieš metus. Jeigu Lietuvoje orai nebus pernelyg drėgni, o grūdų kokybė iki derliaus nuėmimo pernelyg nesuprastės, lietuviškų maistinių kviečių paklausa eksporto rinkose turėtų būti nemaža.

Supirkimo kainų augimas gali ilgai neužtrukti

Ūkininkams kviečių kainų augimą biržoje šiomis dienomis reiktų atidžiai stebėti. Rinka derliaus nuėmimu metu yra labai jautri naujienoms, todėl žinios apie grūdų nuėmimą ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose ES šalyse turės didelę įtaką kainų svyravimui artimiausiomis savaitėmis. Ankstesniais metais, kai Šiaurės pusrutulio valstybėse vykdavo derliaus nuėmimas liepą – rugsėjį, grūdų supirkimo kaina Lietuvoje krisdavo. Šiuo metu prognozuojamos rekordinės kviečių atsargos ir geras derlius pasaulyje (išskyrus ES), neleidžia drąsiai tikėtis aukštesnių negu praėjusiais metais grūdų supirkimo kainų viso sezono metu. Todėl tokius kainų šuolius, kokie matomi dabar, reikėtų išnaudoti dalies derliaus kiekio kainų nustatymui.