265-asis popiežius Benediktas XVI tapo antruoju popiežiumi, palikusiu šį svarbiausią Romos katalikų bažnyčios bei Vatikano vadovo postą. Kas užims jo vietą ir ar tai pakeis Vatikano veidą?

Kai prieš daugiau nei penkis šimtus metų Romos popiežius Grigalius XII atsisakė sosto, taip jis pasielgė stengdamasis išvengti Bažnyčios skilimo. Šį sykį oficiali atsistatydinimo priežastis – Benedikto XVI amžius. Tačiau analitikai spėlioja, kad popiežius turėjo omenyje ne vien savo paties amžių, bet ir laikmetį, kuriam jis su savo pernelyg konservatyviomis pažiūromis galbūt iš tiesų pasidarė per senas.
Tiesa, daugelis teologų, tarp jų ir Vito Mancuso, aiškina, kad šis sprendimas niekaip nesusijęs nei su politika, nei su Katalikų bažnyčią pastaruoju metu krėtusiais pedofilijos skandalais, tačiau abejoti tuo, kad popiežius atsistatydino vien dėl staiga smarkiai pablogėjusios sveikatos, verčia ir jo biografo Andreaso Englischo užuominos, išsakytos dar pernai balandį. Tada, kalbėdamasis su viena Vokietijos televizija, jis pareiškė, kad popiežiaus Josepho Ratzingerio atsistatydinimas – tikėtinas. “Dar laukia gana didelis įvykis. Ir tai bus įvykis, kuris, mano nuomone, domins Bažnyčią dar kelis tūkstantmečius. Aš manau, kad šis popiežius bus antras atsistatydinęs popiežius“, – prieš beveik metus sakė A.Englischas.
Jis neklydo dėl abiejų dalykų: kad popiežius iš tiesų trauksis ir kad tai bus istorinis įvykis. Toks svarbus Katalikų bažnyčiai, kad galbūt visiems laikams pakeis jos veidą.

Eilė Juodajam žemynui?

Viena tikėtinų naujovių katalikų pasaulyje gali būti popiežius iš kito žemyno. Juk po lenko popiežiaus Jono Pauliaus II ir vokiečio Benedikto XVI šis postas, kurį anksčiau užimdavo tik italai, tapo atviras visiems, tad kodėl į jį negalėtų ateiti afrikietis ar lotynų amerikietis?
Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos laikraštis “The Guardian” skelbia, kad realiausias kandidatas pakeisti Benediktą XVI yra Vatikano teisingumo ir taikos departamento vadovas kardinolas Peteris Turksonas iš Ganos. Kiti analitikai aiškina, kad pats laikas popiežiumi išrinkti lotynų amerikietį. Esą Lotynų Amerikoje gyvena 42 proc. iš 1,2 milijardo katalikų (europiečiai sudaro 25 proc. visų katalikų), tad savaime suprantama, kad tarp Lotynų Amerikos katalikų Bažnyčios hierarchų esama ne vieno, tinkamo tapti visų Romos katalikų popiežiumi. „Pažįstu daug vyskupų ir kardinolų iš Lotynų Amerikos, kurie galėtų imtis atsakomybės už Katalikų bažnyčią“, – aiškina arkivyskupas Gerhardas Muelleris, kuris vadovauja Tikėjimo doktrinos kongregacijai. Jo nuomone, akivaizdu, kad krikščionybė nėra sutelkta tik Europoje.
Šveicaras kardinolas Kurtas Kochas, Vatikano krikščionių vienybės departamento vadovas, irgi neabejoja, kad Bažnyčios ateitis – ne Europoje. „Būtų gerai, jei kitoje konklavoje būtų kandidatų iš Afrikos ar Pietų Amerikos“, – tikina K.Kochas.
Beje, paklaustas, ar pats rinktųsi neeuropietį kandidatą, jei šis ir europietis būtų vienodai tinkami, jis atsakė „taip“. Beje, labiausiai tikėtini kandidatai iš Lotynų Amerikos yra San Paulo vyskupijos Brazilijoje vadovas arkivyskupas Odilo Schereris bei argentinietis Leonardo Sandri, dabar vadovaujantis Vatikano Rytų bažnyčių departamentui.
Žinoma, viskas priklausys nuo balsavimo, o kadangi apie pusę balso teisę turinčių kardinolų yra iš Europos, išlieka gana didelė tikimybė, kad naujasis popiežius bus iš Senojo žemyno. Bet net ir tuo atveju tikėtina, kad Katalikų bažnyčios laukia didžiulės permainos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-8-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.