Lietuvoje gyvenantis ir visą darbo dieną dirbantis žmogus tuo pačiu metu gali lavintis geriausiuose pasaulio universitetuose ir įgyti studijų diplomą ar atitinkamą sertifikatą. Didžiulis pranašumas, kad dėl to nereikia mesti darbo ar keisti šalies, – užtenka turėti prieigą prie interneto. Tai vadinama išsilavinimo revoliucija – didžiausia nuo spaudos atsiradimo laikų.

Anksčiau prestižinių pasaulio universitetų ugdymas atrodė pasiekiamas tik saujelei išrinktųjų, o dabar jis tapo kur kas prieinamesnis. Universitetai tampa vis atviresni, o šiuolaikinės technologijos atstumo ir laiko rėmų barjerus paverčia antraplaniais. Tiek formalios, tiek neformalios nuotolinės studijos tampa pasiekiamos keliais kompiuterio pelės paspaudimais.

Prestižinis mokslas prieinamas kiekvienam
Nusitaikius į pirmojo pasaulio universitetų reitingo dešimtuko bakalauro ar magistro diplomą, jo taip lengvai gauti nepavyks, bet ryškėja nauja tendencija: vis daugiau prestižinių mokslo įstaigų kiekvienam norinčiajam suteikia galimybę internetu nemokamai pasiekti savo mokymo resursus, o kartais už baigtus kursus suteikia ir tai patvirtinantį pažymėjimą ar net studijų kreditų. Taip pat daugėja įvairių profesionalių nuotolinių mokymų, per kuriuos įgyta kvalifikacija patvirtinama atitinkamo universiteto išduotais sertifikatais.
Pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir neformalaus išsilavinimo forma – vadinamieji masiniai atviri internetiniai kursai – MOOC (angl. ~Massive Open Online Courses~). Būtent jų atsiradimas siejamas su „išsilavinimo revoliucija“ – mokslas pasiekiamas visiems, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar turtinės padėties. Džiugu, kad prie to prisideda dauguma prestižinių universitetų.
Tarkime, pirmą ir antrą vietą reitinge užimantys universitetai Masačusetso technologijos institutas (MIT) bei Harvado universitetas bendradarbiaudami prieš porą metų paleido ne pelno siekiančią interaktyvią nuotolinio mokymosi platformą „edX”. Iš pradžių per ją buvo galima pasiekti tik MIT ir Harvardo parengtus internetinius nuotolinių studijų kursus, tačiau prie šios edukacinės iniciatyvos netruko prisidėti ir kiti garsūs vardai, tarp jų – Berklio, Bostono, Džordžtauno, Honkongo ar Kioto universitetai. Šiuo metu „edX” bendradarbiauja apie trisdešimt geriausių pasaulio mokymo įstaigų. Čia galima sužinoti įvairiausių dalykų – nuo džiazo istorijos iki tiesinės algebros ar pasigilinti į didžiausias visatos paslaptis.
Kaip visa tai veikia? Dažniausiai studentams „dėstoma“ vaizdo įrašais, kurie derinami su įvairiomis interaktyviomis užduotimis, internetu pasiekiama įvairių formų mokymosi medžiaga ir besimokančiųjų diskusijų forumais, koordinuojamais dėstytojų. Be to, į mokymosi planą gali būti įtrauktos ir tokios tekstinės užduotys, kaip esė, kurios dažnai vertinamos pasitelkiant bendramokslių pagalbą.
Tokių platformų sukurta ne viena. Ypač populiari yra beveik 600 skirtingų kursų siūlanti „Coursera“, kurios kursai pasirinkti jau daugiau nei 21 mln. kartų, nors ji gyvuoja tik pusantrų metų. Taip pat vertingi ir kiti internetiniai kursai: į informacinių technologijų sritį orientuota ir projektine veikla pagrįsta „Udacity“ (pelno siekianti), „Udemy“ (teikiama tiek mokamų, tiek nemokamų kursų) ar neseniai įdiegta pirmaujančių Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų iniciatyva „FutureLearn“.
Sėkmingai baigus šiuos kursus suteikiami tai patvirtinantys sertifikatai. Aišku, jų rimtumas kol kas dar toli gražu negali lygintis su mokamais, griežčiau reglamentuojamais kursais, bet dirbama ta linkme, kad darbdaviai ar net mokymosi institucijos pradėtų juos vertinti rimčiau.
Kokia iš to nauda šiuose projektuose dalyvaujantiems universitetams? Pirmiausia rinkodara, o antra – taip galima patikrinti siūlomų nuotolinių kursų efektyvumą bei patrauklumą ir pagal gautus rezultatus juos patobulinti ar išbandyti naujas tokio dėstymo galimybes, kas vėlgi būtų panaudojama gerinant tokio pobūdžio universitetų studentų ugdymą.

Prestižiniai universitetai diplomais nesišvaisto, bet galimybių daugėja
Be laisvos prieigos turinio, dažniausiai leidžiančio įgyti tik neformalią kvalifikaciją, geriausi universitetai siūlo ir daugiau galimybių, tiesa, vis dar gana ribotų. Dauguma mielai teikia kvalifikaciją patvirtinančius sertifikatus (bet ne diplomus), kuriais pripažįstamas sėkmingas tam tikrų mokymų programos baigimas.
Pavyzdžiui, Harvardo universiteto J.F.Kennedy valstybės valdymo mokyklos fakultetas siūlo keturias nuotolinio mokymo programas, skirtas asmenims, norintiems efektyviau dirbti ne pelno siekiančiose nevyriausybinėse organizacijose. Sėkmingai įveikus pasirinktą programą, mokymasis įvertinamas baigimo sertifikatu. Panašiai Harvardo medicinos mokyklos Tęstinių studijų departamentas sveikatos priežiūros profesionalams siūlo pagal naujausią ir aktualiausią šios srities informaciją parengtus nuotolinio mokymosi kursus ar internetinius mokymus, įvertinamus profesionalų sertifikatais, nanotechnologijų, religijos studijų ir mokymo, strateginės vadybos, žiniatinklio technologijų ar programinės įrangos inžinerijos kryptyse.
Negana to, tokiu būdu žinių galima semtis iš gausybės įvairių sričių Harvardo universiteto siūlomų kursų, kuriuos baigus suteikiami kreditai: taikomosios matematikos, biologijos mokslų, klasikinio laikotarpio, kompiuterinių mokslų, skaitmeninių medijų, ekonomikos, inžinerijos, anglų kalbos ir literatūros, pedagogikos mokslų, aplinkosaugos, prancūzų kalbos ir literatūros, istorijos, meno ir architektūros istorijos, valstybės valdymo ir tarptautinių santykių, žurnalistikos, teisės, vadybos, matematikos, muziejininkystės, religijotyros, statistikos, filmų meno ir kt. Aišku, visa tai jau mokama.
Geriausiu pasaulio universitetu 2013–2014 m. reitinge pripažintas Masačusetso technologijos institutas diplomų taip pat lengvai nedalija, tačiau suteikia plačių galimybių tiems, kuriems svarbiausia žinios. MIT atvirųjų kursų iniciatyva „OpenCourseWare“ internetu leidžia pasiekti visą daugiau nei 2 tūkst. realiai universitete dėstomų kursų mokymosi medžiagą, pateikia atitinkamas užduotis, kurias turi atlikti MIT studentai, netgi rengia egzaminus ir kt. Be to, tai pasiekiama ne tik anglų, bet ir kitomis kalbomis, kad kuo daugiau žmonių galėtų gauti kokybišką išsilavinimą.
Dar įdomiau tai, kad praėjusių metų rudenį pradėta siūlyti šio universiteto sertifikatus, pavadintus „XSeries“, per „edX“ platformą. Esmė ta, jog studentas nuotoliniu būdu turės sėkmingai baigti keletą mokamų nurodytų programos kursų, kad gautų tokį sertifikatą. Kol kas tokia galimybė siūloma trims programoms – tiekimo grandinės valdymo, kompiuterių mokslo pagrindų ir aerodinamikos.