Naujos Seimo sesijos žadami spręsti klausimai – tokie patys kaip ir prieš metus, nes per juos mūsų parlamentas per daug parako ir laiko leido vidinėms kovoms bei populizmui, o ne būtiniems sprendimams priimti.

Šią savaitę Seimas pradeda naują politinį sezoną, jau iš anksto suplanavęs iki užkimimo svarstyti savo kolegas, kurie per greitai skrieja greitkeliais, įžeidinėja pareigūnus, nemėgsta gėjų, vis dar dirba kitus darbus ir pan. Apkaltos maratono procedūros laukia darbo metu atostogaujančiųjų ir už juos balsavimo mygtukus maigančiųjų. Dar užprogramuotos aistros dėl kelerių metų senumo VSD pažymų, nors jau yra ir naujesnių, ir retorinių diskusijų, ar politikai nedaro įtakos teisėtvarkai. Vėl iš naujo planuojama imti skaičiuoti, kas dabar yra pozicija, o kas opozicija.

Duokdie, kad nuo to liktų laiko ir prioritetiniams rudens sesijos darbams, kurių daug tų pačių, kaip ir buvo praėjusią ar užpraėjusią sesiją, nes politiškai margame Seime principinius politinius sprendimus priimti darosi vis sunkiau.

“Seimo darbas pastaruoju metu stringa, gimsta daug blogų iniciatyvų. Artėja kadencijos vidurys, tad laikas pereiti nuo populistinių prie realistinių darbų”, – ragina Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė. Tuos realistinius teisėkūros darbus ji skirsto į tris grupes: įstatymai, kuriuos būtina priimti, kuriems tabu ir kuriuos derėtų atšaukti.

Reformų eiga diskredituoja pačias reformas

Žinoma, pagrindinis rudens sesijos darbas – nacionalinio ir “Sodros” biudžetų projektai. Sėkmė įmanoma vieninteliu atveju – jei Seimas turės politinės valios racionalizuoti viešąsias išlaidas. “Socialinės rūpybos sistemos reformos koncepcija yra, bet daugelis detalių neaiškios. Švietimo pertvarka ar tai, kas vadinama sveikatos apsaugos sistemos reforma (nors iš tikrųjų tai tik šios srities įstaigų tinklo optimizacija), seniai pribrendo. Reformų sėkmė priklausys nuo pasiūlytų sprendimų, bet neatrodo, kad yra kokių radikaliai naujų”, – apgailestauja VšĮ “Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai” valdybos pirmininkas dr. Klaudijus Maniokas. Struktūrinių reformų neišvengiamumą pabrėžė visi šnekinti ekspertai, tik politikams tai kažkodėl ne prioritetas.

Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis pastebi, kad Seimo rudens sesijos preliminarioje programoje nenumatyta priimti socialinio draudimo ilgojo laikotarpio pertvarkos priemonių plano. Jį šį rudenį Vyriausybė ketina tik pradėti rengti. Ekspertas ragina Seimą per šią sesiją bent jau galutinai apsispręsti dėl pensinio amžiaus didinimo.

“Šis sprendimas neišvengiamas, nes jį diktuoja demografinė būtinybė. Tačiau pensinio amžiaus didinimas bus beprasmis, jeigu vyresni žmonės neturės darbo. Todėl reikia parengti vyresnio amžiaus žmonių užimtumo programą ir pagaliau vykdyti 2004 m. priimtą ir galiojančią Nacionalinę gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategiją”, – pabrėžia T.Medaiskis.

“Reikėtų svarstyti sveikatos sistemos plėtros perspektyvas bei struktūrines sveikatos sistemos pertvarkas, visuomenės sveikatos tobulinimo ir farmacijos reikalus”, – dar vieną prioritetą primena Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė Danguolė Jankauskienė. Jai nerimą kelia tai, kad šiuo metu sveikatos įstaigų restruktūrizavimas, pasak jos, yra kritiškos būklės, ir jei pertvarka bus tik popieriuose, ji bus diskredituota galutinai.

O R.Vainienė įspėja ir apie Saulėtekio bei Saulėlydžio komisijų rekomenduotų sprendimų diskreditavimą: “Jie turėtų būti prioritetas, nes duotų dvigubos naudos: iš mirties taško pajudėtų permainos, o tai duotų efektą verslui, antra, reabilituotų besusikompromituojančias Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijas”.
Valstybės valdymo ekspertas K.Maniokas priduria, kad Seime guli nemažai projektų, susijusių su institucijų statuso keitimu, bet dažniausiai įstaigų statuso keitimas iš “prie Vyriausybės” į “prie ministerijų” nėra radikalus ir teisingas pokytis. “Esmingesni dalykai valstybės tarnyboje būtų įteisinti valstybės tarnautojų rotaciją, diegti lankstesnę atlyginimų tvarką, sistemiškai pertvarkyti valstybės turto valdymą ir valstybės įmonių veiklą”, – siūlo K.Maniokas.

Verslas girdi žodžius, bet nemato darbų

Verslas taip pat kol kas girdi daugiau teorinių svaičiojimų, nei mato realių darbų, ir gerinant verslo padėtį. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas vardija: pirma, politikai turi neatidėliotinai spręsti tiek dujų, tiek elektros energijos kainų klausimą, pasirinkdami prioritetus – dujų terminalą, vamzdį su Lenkija ar ką kita, priimti sprendimą dėl elektros kainų normalaus reguliavimo. Antra, pagaliau turi būti iš tiesų supaprastintas teritorijų planavimas. Trečia, reikia suvaldyti viešuosius pirkimus, nes tai vis dar vienas didžiausių korupcijos šaltinių. Ir ketvirta – laikas ne vien žodžiais mažinti ir biurokratinę naštą.

“Kalbama apie kontroliuojančių įmonių sujungimą į grupes, bet, išskyrus kalbas, nieks nedaroma. Iš įmonių prisiklausau keistų istorijų apie kyšių reikalavimą. Pavyzdžiui, įmonėje per porą tikrinimo dienų darbo saugos inspekcija nieko nerado, bet pagaliau pamatė, kad sandėlio apatinė lentyna – tiesiai ant žemės, tad ėmė gąsdinti, jog baus įmonę, nes darbininkams sunku kiloti prekes. Tik pažadėjus pasikviesti žurnalistus kontroliuotojai išėjo.

Vienintelė kontroliuojanti institucija, apie kurią girdime vis geresnių įmonių atsiliepimų, – Valstybinė mokesčių inspekcija, iš kitų daugėja tik skundų”, – pasakoja S.Besagirskas. Jis žada, kad jei šie darbai būtų padaryti net ne per vieną sesiją, o per metus, verslas plotų atsistojęs.

Žinoma, dar būtų gerai, jei būtų sureguliuotos mokesčių procedūros: pats mokesčių dydis Lietuvoje Europos mastu daugmaž vidutinis, išskyrus tenkančius smulkiajam verslui, bet mokesčių mokėjimo procedūros nepalyginamai sudėtingesnės. Nekilnojamojo turto asociacijos prezidentas Robertas Dargis primygtinai siūlo supaprastinti mokesčių sistemą visų pirma nedidelėms ir mažoms įmonėms, nes viena yra pildyti daugybę popierių didelėms kompanijoms, kita – mažai įmonėlei, bandančiai imtis kokio paslaugų versliuko.

“Tai palengvintų ekonomikos smagračio sukimąsi – leistų didesnę grupę žmonių įtraukti į pridėtinės vertės kūrimą. Visi įstatymai, kurie padėtų tai daryti ir pritrauktų kapitalą, turėtų būti prioritetiniai”, – mano R.Dargis.

Prioritetas turėtų būti ir įstatymai, mažinantys nedarbą. R.Dargis pasisako už didesnį darbo santykių liberalizavimą. Socialinių klausimų ekspertas T.Medaiskis pritartų planams grįžti prie nedarbo socialinio draudimo įstatymo. Deja, T.Medaisko pastebėjimu, kiek galima spręsti iš dabartinių tendencijų, toliau bus einama stumiant netekusį darbo žmogų į dar didesnę aklavietę.

Įstatymai, kurių reikia nepriimti

Pribrendusiems sopuliams spręsti ekspertai turi įvairių siūlymų. Štai R.Vainienė mano, kad reikia legalizuoti sveikatos įstaigose mokamas nelegalias priemokas ir taip sumažinti milžinišką šešėlį šioje srityje. Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė kviečia ne tik pagaliau apsispręsti dėl Švietimo įstatymo, kuriame nebeliko radikalių siūlymų, bet ir kurti naują švietimo strategiją. Vis didėjant emigracijai, ji ragintų išspręsti ir pilietybės klausimus. Studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis primena Seimui įsipareigojimą įsteigti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus instituciją bei ragina pradėti kovą su korupcijos apraiškomis aukštosiose mokyklose.

Dar ekspertai išvardijo sąrašą įstatymų, kurių nereikia priimti. Štai LLRI prezidentė R.Vainienė mano, kad jei bus priimtas fizinių asmenų bankroto įstatymas, ilgainiui išsikasime sau tokią duobę, kad po to neišsikapstysime. Jos įsitikinimu, tabu ir šilumos, nekilnojamojo turto įstatymams, progresiniams mokesčiams. Neva reikia atšaukti ir nepasiteisinusius, neefektyvius teisės aktus, pavyzdžiui, atsiskaitymų per 30 dienų reikalavimą, naktinės prekybos alkoholiu draudimą, labai padidinusį šešėlį.

Deja, dauguma ekspertų, išdėstę siūlymus, pridurdavo, jog ne itin tikisi, kad jų siūlymus Seimas išgirs. Požymių, kad per šią naująją sesiją kas nors keistųsi ir piliečiams svarbių prioritetų neužgožtų parlamentarų vidiniai prioritetai, nematyti.