3 klausimai VRK pirmininkui Zenonui Vaigauskui

– Kodėl VRK pateiktame 2016 m. Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų projekte Vilniuje padaugėja dviem apygardomis, o ne trimis, kaip buvo minėta anksčiau?

– Siūloma šiuose rinkimuose Vilniuje apsieiti su 12 apygardų, Grigiškes „ištremiant“ už Vilniaus miesto apygardų ribų. Buvo stengtasi išsaugoti kiek galima nepakeistas esamas sostinės apygardų ribas. Atsirandančios dvi naujos Panerių ir Verkių apygardos būtų kompensuojamos Trakų apygardą prijungiant prie Varėnos, o Kauno mieste iš aštuonių paliekant septynias – sujungiant Centro ir Žaliakalnio.

Esminis principas nustatant apygardų ribas buvo neprasilenkti su Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame nurodytas leistinas rinkėjų skaičiaus nuokrypis Seimo rinkimų apygardose – ne didesnis kaip 10 proc. nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus. Bet turėjo būti paisoma dar dviejų įstatyme paminėtų principų – ligšiolinių apygardų ribų ir administracinio padalijimo. Siekėme, kad kiekviena savivaldybė (išskyrus didžiąsias –  Vilniaus ir Kauno) būtų dalijama į galimai mažesnį apygardų skaičių – ne daugiau nei į tris ir kad į rinkimų apygardą nepatektų daugiau kaip trys teritoriniai vienetai.

– Kaip bus sudaroma apygarda, kurioje balsuoja užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai?

– Visi Lietuvos piliečiai, kurie balsuoja užsienyje, kaip ir iki šiol, patenka į 1-ąją Nau­ja­mies­čio apygardą, bet iš esmės keičiasi šios apygardos sudarymo pagrindai. Imamas užsienio rinkėjų, balsavusių praėjusiuose Seimo rinkimuose, skaičius (2012 m. – per 13 tūkst.). Tie rinkėjai įrašomi kaip Naujamiesčio apygardos rinkėjai, o toliau ji sudaroma taip, kad pasiektų rinkėjų vidurkį (apie 35 tūkst.) su ne didesniu nei 10 proc. nuokrypiu. Vadinasi, jei balsuojančiųjų užsienyje daugės, sukurtas mechanizmas, kuris leidžia už­sienyje gyvenantiems rinkėjams turėti atskirą apygardą.

Buvo siūlymų iš karto daryti jiems atskirą apygardą. Tačiau užsienyje yra apie 260 tūkst. turinčių rinkimų teisę Lietuvos piliečių, todėl tuomet klausimas, kodėl tik vieną, jei pagal  rinkėjų skaičių užtektų ir septynioms ar aštuonioms. Bet jeigu jie pasyviai dalyvautų rinkimuose, tuos Seimo narius išrinktų labai mažai rinkėjų.

– Ar pavyks padaryti tokius pakeitimus, kad jų užtektų bent dviem rinkimų ciklams?

– Dabar pakeisime didžiosios dalies esamų apygardų ribas, nes maždaug 44-ios netilpo į 10 proc. nuokrypį, o keičiant vienos ribą tenka keisti ir kitos. Pagal gyventojų pokyčių prognozes 2020 m. Vilniuje prireiks dar vienos, tryliktos, apygardos, o pirmasis mažinimo pretendentas – Alytaus regionas, panašios tendencijos Šiaurės Lietuvoje.

Galutinį 2016 m. rinkimų apygardų variantą planuojame patvirtinti trečią gruodžio savaitę.