"Scanpix" nuotr.

Kovo 13-ąją, sekmadienį, Vokietijoje vykę vietos rinkimai dar labiau sudrumstė debesuotą šalies politinę padangę. Rinkimai – testas kanclerei Angelai Merkel ir jos politikai pabėgėlių atžvilgiu.

Dabar bandoma aiškintis, kiek partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AV) geri rezultatai kelia grėsmę dabartinei politinei sanklodai, kuri iš esmė dvipartinė – kova vyksta tarp socialdemokratų ir krikščionių demokratų, prie kurių klijuojasi koaliciniai partneriai.

AV rezultatų dėlionė:  Saksonija-Anhaltas – 12,6 proc. balsų (2,2 mln. gyventojų); Reino kraštas-Pfalcas – 15,1 proc. (4 mln.); Badenas-Viurtembergas –  24,2 proc. (10,7 mln.). AV dabar turi atstovų 8-iuose iš 16 Vokietijos žemių parlamentų. Sekmadienio rinkimai svarbūs tuo, kad AV tapo parlamentinė vakarinėse Vokietijos žemėse, nors partiją palaikantis elektoratas ir telkiasi rytinėje šalies dalyje.

AV įsikūrė 2013 m. Jos vadovais tapo trejetukas: pirmininkas – ekonomistas Berndas Lucke, jo pavaduotojai – verslininkė Frauke Petry, žurnalistas Konradas Adamas. Į vadovaujamus organus išrinkta ir Vokietijoje gyvenanti Sankt Peterburgo universiteto profesorė Irina Smirnova. 2014 m. Vokietijos dienraštis „Bild“ nutekino neva šalies žvalgybos turimą informaciją, kad AV gauna finansinių injekcijų iš Rusijos.

B.Lucke – Hamburgo universiteto ekonomikos profesorius. Jis įkūrė „Ekonomistų plenumą“, suvienijusį per 300 mokslininkų. 2011 m. ši organizacija pasisakė prieš euro gelbėjimo programą, kurios pagrindinė donorė buvo Vokietija. Jau būdamas AV lyderiu 2013 m. B.Lucke kairiųjų aktyvistų buvo apipurkštas pipirinėmis dujomis.

2015-aisiais pralaimėjo vidinę kovą partijoje ir pasitraukė iš AV, kurios lydere tapo F.Petry. B.Lucke įkūrė naują partiją – Progreso ir atsinaujinimo sąjungą. AV šiuo metu griežtai pasisako prieš A.Merkel atvirų durų politiką pabėgėlių atžvilgiu. AV nėra apskritai nusistačiusi prieš imigraciją, tačiau reikalauja civilizuotos, kontroliuojamos imigrantų integracijos.

Rinkėjų balsai lengvai skaičiuojami, bet daug sunkiau interpretuoti, ką toks balsavimas reiškia. Apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad rinkėjai, galintys reitinguoti kandidatus (tai vadinama dviejų balsų sistema), parėmė tuos žemių ministrus pirmininkus, kurie palaiko A.Merkel politiką pabėgėlių atžvilgiu: Baden-Viurtemberge tai žaliųjų partijos atstovas, Reino žemėje-Pfalce – socialdemokratas. Saksonijos-Anhalto premjeras krikščionis demokratas, kuris kritikavo A.Merkel, šiuose rinkimuose pasirodė blogiau nei ankstesniuose.

Krikdemų kandidatai į premjerus tose žemėse, kur partija neturi daugumos ir neįeina į vyriausybes, taip pat nepritarė A.Merkel dėl pabėgėlių. Jie irgi surinko mažiau balsų nei ankstesniuose rinkimuose. Iš to kai kas daro išvadą, kad sekmadieniniai rinkimai buvo didesnė nesėkmė Vokietijos krikščionių demokratų sąjungai negu jos vadovei A.Merkel.

Apklausos rodo, kad kol kas nesikeičia bazinės vokiečių nuostatos dėl pabėgėlių: apie 90 proc. piliečių iš esmės pritaria, kad šalis suteiktų prieglobstį tiems, kuriems jų gimtinėje gresia persekiojimas. Apie 55 proc. vokiečių pritaria tam, kad šalis priimtų ekonominius migrantus, kitaip tariant, tuos, kurie ieško geresnio gyvenimo.

Šią visuomenės dalį sudaro ne vien kairieji ir žalieji, bet ir tie, kurie mano, kad migrantus reikia įsileisti dėl demografinių priežasčių – mažo gimstamumo ir gyventojų senėjimo.