Šalyje veikiančios kolegijos tampa vis patrauklesnės studentams, siekiantiems darbo rinkoje perspektyvesnių profesijų.

Lietuvos kolegijų veikla apipinta įvairiausiais mitais, neretai – neigiamais. Taip teigia privačios Socialinių mokslų kolegijos (SMK) viešųjų ryšių programos antro kurso studentė Kamilė Katkutė. „Studijuoti SMK pasirinkau sąmoningai, nors prieš stodama maniau, kad į kolegijas eina tik itin meniški arba prastai egzaminus išlaikę moksleiviai. Tai buvo pirmas mitas, kurį sugrioviau pradėjusi studijuoti Socialinių mokslų kolegijoje“, – teigia studentė.
Lietuvoje vis dar paplitęs mąstymas, kad tik universitetinį aukštąjį išsilavinimą įgijęs žmogus turi perspektyvų pasiekti karjeros aukštumas. Todėl dažnai tėvai būna linkę atgrasyti savo atžalas nuo studijų kolegijose, neva ten mokslo kokybė esanti per menka.
K.Katkutės patirtis paneigia ir šį mitą. „Šį mėnesį pati ieškojau praktikos vietos, nes norėjau išmėginti save. Dabar tvirtai žinau, kad SMK sukauptos žinios kiekviename darbo pokalbyje leido jaustis tvirtai ir užtikrintai“, – prisipažįsta studentė.
Bene didžiausiu pranašumu studentai laiko tai, kad kolegijose kur kas daugiau dėmesio skiriama praktiniam studijuojamos srities išmanymui, teorinių žinių pritaikymui praktikoje.
Tiesa, universitetinės studijos vis dar sulaukia daugiau studentų: praėjusiais metais į universitetines studijų programas įstojusiųjų skaičius siekė beveik 15,6 tūkst., į kolegijas – 11,6 tūkst. Pastaruosius penkerius metus fiksuojamas artėjimas prie universitetinių ir kolegijų studijų programų studentų skaičiaus balanso leidžia prognozuoti, kad ateityje situacija kolegijoms bus dar palankesnė.

Daugiau praktinių įgūdžių

Viena pagrindinių studentų, baigusių savo studijas, nepasitenkinimo priežasčių yra per mažas praktinių žinių bagažas, įgyjamas studijuojant. Neretam studentui privaloma praktika trunka vos tris mėnesius per visus ketverius metus, tad jeigu jis savarankiškai neieško, kur galėtų papildomai atlikti stažuotę, praktinės patirties iš tiesų stokojama.
Kolegijų studentai su šia problema teigia nesusiduriantys. Vilniaus kolegijoje bendrosios praktikos slaugą studijuojanti Valentina Fumito teigia, kad studijas kolegijoje pasirinko būtent dėl galimybių teorines žinias pritaikyti praktikoje. „Čia gerokai daugiau praktikos nei universitete. Mūsų kolegijos studentai į praktiką išleidžiami jau pirmame kurse“, – teigia studentė.
Jai antrina ir Kauno kolegijoje maisto pramonės verslo vadybą studijuojantis antrakursis Matas Mizgaitis: „Kolegijoje patinka tai, kad suteikiama galimybė atlikti praktiką ir tikroje įmonėje, ir kolegijoje.“
Tai lemia specifinė kolegijų paskirtis, nes jose studijuojantiems asmenims siekiama suteikti darbo rinkoje tiesiogiai pritaikomų žinių. Neretai kolegijų studentams dėsto specialistai, turintys ilgametę tos srities darbo patirtį: tokie dėstytojai studentus supažindina ne tik su teorinėmis savo srities žiniomis, bet ir su procesais „iš vidaus“. „Kolegijose verta studijuoti tiems, kurie žino, ką nori veikti gyvenime, ir siekia gauti efektyviai darbe pritaikomą žinių paketą iš savo srities profesionalų“, – neabejoja SMK studentė K.Katkutė.
Gerėjantis kolegijų įvaizdis bei didėjantis populiarumas tarp sėkmingai egzaminus išlaikiusių abiturientų paneigia stereotipinį įspūdį, kad studijos kolegijose skirtos tik mažiau gabiems bei vietos universitetuose negavusiems jaunuoliams. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pirmuoju prioritetu studijuoti kurią nors studijų programą daugiausiai stojančiųjų nurodė Vilniaus universitetą – 5885, o antroje vietoje, pranokusi kitas aukštąsias mokyklas, rikiavosi Vilniaus kolegija (2824). Darbo rinkos ekspertų teigimu, tai pozityvi tendencija, nes šalyje trūksta profesines kvalifikacijas įgijusių specialistų, o ne socialinių mokslų atstovų.
Tiesa, įdomu, kad ir kolegijose socialiniai mokslai yra populiariausi ir gerokai lenkia antrą pagal populiarumą sritį – technologinius mokslus.

Kaip per penkerius metus kito kolegijų tendencijos

Jau penkerius metus sudaromas aukštųjų neuniversitetinių mokyklų reitingas padeda įžvelgti tam tikras kolegijų kokybės tendencijas. Reitinguojant vertinama konsultacinė, taikomoji mokslo ir meno veikla, aukščiausi veiklos įvertinimai, akademinio personalo kvalifikacija, kolegijos tarptautiškumas, studijų programų įvairovė ir išskirtinumas, studijų sąlygos, studentų nuomonė, paklausa darbo rinkoje bei finansavimo struktūra.
2011 m. į Lietuvos kolegijas buvo priimti 13 157 studentai, 2012 m. – 12 871, 2013 m. – 11 671 studentas. Nors tendencija yra neigiama, ji susijusi su bendru studentų skaičių mažėjimu. 2000 m. Lietuvoje veikė tik keturios valstybinės kolegijos, jose mokėsi vos 3,5 tūkst. studentų. Šiandien šalyje veikia 13 valstybinių ir 11 privačių kolegijų, kuriose mokosi apie 45 tūkst. studentų.
Per kolegijų gyvavimo laikotarpį jos išplėtojo platų studijų krypčių tinklą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis modernizavo infrastruktūrą, suteikė galimybių užsienyje stažuotis ir studentams, ir dėstytojams.
Per šiuos metus išryškėjo ir neuniversitetinių aukštųjų mokyklų favoritai bei autsaideriai. Penkerius metus „Veido“ sudaromas kolegijų reitingas parodė, kad tarp valstybinių kolegijų neabejotinų lyderių pozicijas užima Vilniaus bei Kauno kolegijos, tarpusavyje konkuruojančios dėl pirmosios pozicijos. 2013 m. pirmoje reitingo vietoje buvo Kauno, antroje – Vilniaus kolegija.