Pirmoji Lietuvoje prieš dešimtmetį įdiegusi efektyvią insulto valdymo organizavimo sistemą Klaipėdos universitetinė ligoninė svariai prisidėjo prie to, kad Klaipėdos mieste 40–50 proc. sumažėjo mirštamumas nuo galvos smegenų insulto.

Rasa Vaitkevičienė

Ši liga mūsų šalyje iki šiol yra pavojingiausia ir sukelianti sunkiausias pasekmes. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje insultas ištinka 20 tūkst. žmonių, iš jų daugiau kaip 3 tūkst. miršta.

Ir šiandien greitosios medicinos pagalbos medikai insulto ištiktus klaipėdiečius pirmiausia veža į Klaipėdos universitetinę ligoninę, nes čia sutelkti visi reikiami gydytojai specialistai, tai daugiaprofilinė ligoninė, kuri turi stiprią tyrimų laboratoriją, neurologų ir neurochirurgų komandą bei ilgametę skubios pagalbos patirtį.

Perpus sumažėję klaipėdiečių mirštamumo nuo šios ligos rodikliai – iškalbingi. Tad drąsiai galima teigti, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) insultų valdymo sistemos modelis ir čia suformuotas modernus mokslinis, kompleksinis požiūris į šio profilio pacientų gydymą pasiteisino. Tai patvirtina ir kiti rezultatai: sutrumpėjo pacientų gydymo trukmė, greičiau atsikuria sutrikusios jų funkcijos, sumažėjo ankstyvasis ūmiu galvos smegenų insultu sergančių pacientų mirštamumas.

Pirmoji šalyje insulto valdymo sistema pasiteisino

KUL Nervų ligų ir reabilitacijos departamentas – didžiausias neurologinius pacientus gydantis centras Vakarų Lietuvoje. Per metus kvalifikuota medicininė pagalba čia suteikiama daugiau nei 4 tūkst. pacientų.

Modernaus mokslinio, kompleksinio požiūrio į neurologijos plėtrą KUL pagrindai padėti 1995 m., pradėjus vykdyti Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro iniciatyvą „Galvos smegenų kontrolės ir profilaktikos programa“.

Šioje programoje darbavęsi aukščiausio lygio specialistai – KUL vadovas profesorius habilituotas daktaras Vinsas Janušonis, Insultų skyriaus vadovas, medicinos mokslų daktaras, docentas, gydytojas neurologas Henrikas Alfonsas Kazlauskas, Miego medicinos centro vadovas, habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius, gydytojas kardiologas Giedrius Varoneckas drauge su patyrusiais neurologais sukūrė organizacinę galvos smegenų insulto valdymo sistemą, kuri aprėpė insulto kontrolę, praktinius ryšius su greitosios medicinos pagalbos medikais, ligoninės priėmimo skyriumi, tolesnę pacientų stebėseną bei slaugą ir šios srities mokslinį tiriamąjį darbą.

Viena pirmųjų Lietuvoje Klaipėdos universitetinė ligoninė įkūrė Insulto skyrių su 30 lovų, dar tiek pat jų buvo skirta poinsultinei reabilitacijai. Per dešimtmetį ne kartą įsitikinta kompleksinės pagalbos insulto ištiktiems pacientams modelio veiksmingumu, tad šiuo metu ligoninė yra sukaupusi didelę šio profilio pacientų diagnostikos ir gydymo patirtį.

Sukaupta ir moderni įranga, ir patirtis

Šiandien KUL Insultų skyriuje tiriami ir gydomi pacientai, sergantys ūminiais galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, kitomis nervų sistemos ligomis, kuriems reikia aktyvaus stebėjimo ir intensyvios slaugos. Per metus nuo insulto čia gydoma per 1,2 tūkst. pacientų.

KUL efektyviai užtikrina glaudų bei rezultatyvų gydytojų radiologų, neurochirurgų, angiochirurgų, psichiatrų ir kitų specialybių gydytojų, slaugytojų bendradarbiavimą ir komandinį darbą – nuo jo labai priklauso neurologinių ligų diagnostikos ir gydymo sėkmė.

Gydant ligonius taikomas specializuotas ūminio išeminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo gydymas trombolize (skiriant trombus tirpdančių medikamentų) ir mechanine trombektomija, naudojant specialias sistemas, mechaniškai pašalinančias trombus iš arterijų. Ypatingas dėmesys gydant pacientus, sergančius išeminiu galvos smegenų insultu, skiriamas intervencinei radiologijai.

Ligoninė turi visą reikalingą šiuolaikišką įrangą, kurią pasitelkus galima tiksliai ir saugiai diagnozuoti įvairias ankstyvųjų stadijų neurologines ligas. Naudojami sudėtingiausi tyrimo metodai: kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, angiografinių tyrimų, kraujagyslių ultragarsinių tyrimų, elektroencefalografijos, sukeltųjų potencialų tyrimų, šiuolaikinės laboratorinės diagnostikos.

Lygia greta plėtojama klinikinė ir mokslinė veikla

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis pabrėžia, kad greta diagnostinės, klinikinės ir organizacinės veiklos KUL vyksta intensyvi mokslinė veikla. Glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto mokslininkais, kartu tiriant įvairias pacientų, sergančių ūmiu galvos smegenų insultu, problemas.

KUL rengiamos respublikinės bei tarptautinės konferencijos, į kurias diskutuoti aktualiais neurologijos ir psichiatrijos klausimais renkasi žinomi šalies neurologijos specialistai, profesoriai, mokslų daktarai. Šalies ir užsienio moksliniuose leidiniuose publikuojami KUL neurologų moksliniai straipsniai, medikai stengiasi nuolat dalyvauti mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, užsiimti moksline ir pedagogine veikla, skaityti pranešimus.

Trys stiprūs centrai – vienoje sistemoje

Kitai neurologijos sričiai – išsėtinei sklerozei Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taip pat skiriamas išskirtinis dėmesys. Šioje srityje aktyviai dirba medicinos mokslų daktarė, gydytoja neurologė Lina Malcienė, aktyviai dalyvaujanti klinikiniuose tyrimuose, Europos neurologų asociacijos veikloje. Jos vadovaujamas KUL Išsėtinės sklerozės centras yra vienas iš trijų šalyje esančių centrų, kuriuose diagnozuojama ir gydoma išsėtinė sklerozė.

„Sergančiųjų išsėtine skleroze daugėja, nes gerėja diagnostikos galimybės. Pas mus pacientai atvyksta iš viso Vakarų Lietuvos regiono ir iš dar toliau“, – pasakoja L.Malcienė.

Centre sudarytos puikios sąlygos dirbti daugiadalykiškai – klinikinėje praktikoje taikomi visi būtini tyrimai (magnetinio rezonanso tomografijos, smegenų skysčio bei sukeltųjų regos potencialų), kasdienėje praktikoje prieinami išskirtinai kitose ligoninės klinikose atliekami tyrimai ankstyvajai ligos ir jos simptomų diagnostikai (optinė koherentinė tomografija). Pacientams skiriamas tinkamas gydymas esant visoms ligos stadijoms bei visoms ligos formoms, be to, puikiai derinamas ir nemedikamentinis gydymas (reabilitacinės procedūros, psichoterapeuto pagalba).

Siekiant tobulinti esamus bei taikyti naujus diagnostikos metodus, padedančius anksti nustatyti bei įvertinti agresyvios išsėtinės sklerozės simptomus ir besimptomius sutrikimus, prognozuoti ligos eigą bei paciento neįgalumo progresavimą, Klaipėdos universitetinės ligoninės Išsėtinės sklerozės centras drauge su Vilniaus universiteto Santariškių klinikų bei LSMU Kauno klinikų išsėtinės sklerozės centrais sujungtas į vientisą respublikinės išsėtinės sklerozės pacientų stebėsenos sistemą. Toks registras – vienintelis neurologijos srityje.

Tobulinant ir ieškant naujų išsėtinės sklerozės ankstyvos diagnostikos metodų pradėti nauji bei tęsiami tarpinstituciniai Lietuvos specialistų projektai: „Daugiakriterinių klinikinių sprendimų sukūrimas akies patologinių pokyčių ankstyvajai diagnostikai sergant išsėtine skleroze“; „Pusiausvyros, eisenos ir regos funkcijos rodiklių sąsajos sergantiesiems išsėtine skleroze“; taip pat pirmą kartą Lietuvoje pradėtos tirti pacientų su išsėtine skleroze kognityvinės funkcijos ~Raven~ metodika.

Pastaruoju metu sulaukta susidomėjimo šiuo projektu iš Latvijos, Estijos bei Kazachstano kolegų, su kuriais dalijamasi patirtimi bei praktiniais įgūdžiais. Dėl to skaitomi pranešimai Latvijos ir Estijos neurologų konferencijose, palaikomi glaudūs ryšiai su šių šalių specialistais. Kolegų iš Kazachstano viešnagės Klaipėdos universitetinėje ligoninėje metu surengti mokymai, sulaukta kvietimo atvykti į jų šalyje organizuojamus praktinius mokymus.

Prie jau minėtų mokslininkų praėjusiais metais prisidėjo gydytoja neurologė Loreta Kalasūnienė, apgynusi medicinos mokslų daktaro disertaciją „Biologinių ir aplinkos veiksnių sąsajos su intelektine negalia ir kognityvinėnis funkcijomis bei asmenybės bruožais“. Buvo atliktas kompleksinis asmenų su intelektine negalia tyrimas ir pirmas didelės apimties dvynių tyrimas Lietuvoje, per kurį buvo patvirtinta paveldėjimo sąsaja su kognityvinėmis funkcijomis ir ekstraversija.

Neurologija – labai universali ir greitai besivystanti medicinos šaka. Dabar nė vienas neurologas nebegali išsiversti be sudėtingiausių tyrimo metodų. Todėl ligoninėje vėl atnaujinami elektroneuromiografijos (ENMG) tyrimai, kurie bus naudingi ne tik gydytojams neurologams, bet ir neurochirurgams, traumatologams, gydantiems ligonius, sergančius periferinės nervų sistemos ligomis ar turinčius neurologinių simptomų.