Pasaulio sveikatos organizacija nuolatinį 55 decibelų triukšmą įvardija kaip kenksmingą sveikatai. Tai reiškia, kad beveik milijonas lietuvių gyvena sveikatai kenksmingo triukšmo zonoje.

“Ieškau naujo buto, nes dabartiniame ilgai netversiu. Jau pustrečių metų gyvenu Vilniaus Karoliniškių mikrorajone, šalia Laisvės prospekto, ir jaučiu, kad dėl nuolatinio triukšmo bei neišsimiegojimo šlyja sveikata. Jūs neįsivaizduojate, ką reiškia gyventi prie tokios triukšmingos transporto arterijos. Dabar buto ieškausi prie miško ir kuo toliau nuo didžiųjų gatvių”, – teigia vilnietė Brigita Čepulienė.
Jos pavyzdys tikrai nėra išskirtinis, mat daugiau nei pusė sostinės gyventojų gyvena pernelyg triukšmingoje aplinkoje. O kaip liudija Europos aplinkos agentūros duomenys, ir visoje Europos Sąjungoje maždaug pusė miestų gyventojų kenčia 55 dB viršijantį triukšmą, kuris anksčiau ar vėliau sutrikdo sveikatą. Pasirodo, kuo didesnis triukšmas, tuo greičiau ir tuo didesnė žala padaroma sveikatai. Mažesnio triukšmo neigiami padariniai gali pasireikšti tik po keleto metų ar dešimtmečio, o, pavyzdžiui, 100 dB garsas, girdimas bent 15 minučių per dieną, greitai gali padaryti neatitaisomą žalą klausai.
„Vis dėlto turėtume kalbėti apie du atskirus dalykus – apie specifinį triukšmo poveikį klausai ir apie netiesioginį poveikį visam organizmui“, – aiškina Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas otorinolaringologas-surdologas Dainius Guzevičius.
Taigi triukšmo poveikis gali būti tiesioginis specifinis ir netiesioginis nespecifinis. Pirmasis dažniausiai siejamas su klausos ir jos organų pažeidimais, kuriuos sukelia labai stiprūs garsai, o antrasis – su kitų žmogaus organizmo sistemų pakenkimu (centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių) ir gali sukelti tokius neigiamus padarinius, kaip galvos skausmas, nemiga, subjektyvus ūžesys ar spengimas ausyse, sumažėjęs protinis ir fizinis darbingumas, padidėjęs nervingumas, gali priartinti tokias ligas, kaip depresija. Pastarajai žalai sukelti užtenka ir kur kas silpnesnių garsų.
„Triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmogaus miegą, bet gali ir padidinti spaudimą, sukelti širdies priepuolius ar susilpninti gebėjimą mokytis. Pasaulio sveikatos organizacija yra apskaičiavusi, kad dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos regiono gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 mln. sveiko gyvenimo metų“, – teigia Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Kutanovas.

Triukšmo pavojus dažnai neįvertinamas

Pasaulyje daugiau nei 275 mln. žmonių skundžiasi vidutinio sunkumo ar visišku abiejų ausų kurtumu. Skaičiuojama, kad daugiau nei 30 mln. amerikiečių darbo vietose yra veikiami potencialiai žalingų garsų. O Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra perspėja, kad triukšmas darbe yra rimta, tačiau dažnai neįvertinama grėsmė. Teigiama, kad maždaug trečdalis Europos darbuotojų (daugiau nei 60 mln. žmonių) ilgiau nei ketvirtadalį darbo laiko yra veikiami per didelio triukšmo. Beveik 40 mln. jų, norėdami būti išgirsti, mažiausiai pusę darbo laiko turi kalbėti garsiau nei per įprastinį pokalbį. Todėl ir nestebina faktas, kad dėl triukšmo prarasta ar suprastėjusi klausa yra dažniausia profesinė liga.
„Nuo su triukšmu susijusių profesinių ligų labiausiai kenčia mechanizatoriai, vairuotojai, kurie, be triukšmo, patiria dar ir vibracijos poveikį, taip pat šaltkalviai, statybininkai, kelininkai, prie įvairių staklių dirbantys darbuotojai“, – pavyzdžius vardija D.Guzevičius.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius porą dešimtmečių mūsų aplinkos triukšmo lygis padidėjo net du kartus. O tai lemia, kad daugėja kenčiančiųjų nuo senatvinio kurtumo.
Klaidinga manyti, kad didelis triukšmas kenkia tik klausai. Kaip skelbia Vokietijoje leidžiamas žurnalas „Der Spiegel“, dieną girdimas nuolatinis 60 dB triukšmas vyresniems nei 40 metų vyrams riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidina 69 proc., moterims – net 93 proc., insulto rizika abiejų lyčių atstovams padidėja 172 proc., infarkto – atitinkamai 61 ir 80 proc. O naktį sklindantis nuolatinis 53 dB triukšmas, tyrėjų duomenimis, ypač kenkia vyresnėms nei 40 metų moterims: joms rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja 101 proc., insultu – 122 proc., išemine širdies liga ir infarktu – 96 proc.
Pasak A.Kutanovo, didžiausiu miestų triukšmo šaltiniu laikomas transportas. “Lietuvoje individualių lengvųjų automobilių kasmet daugėja, tad atitinkamai didėja ir triukšmo lygis”, – aiškina specialistas.
Tai patvirtina ir strateginiai triukšmo žemėlapiai: didžiausiai daliai gyventojų kenkia būtent automobilių keliamas triukšmas. Pavyzdžiui, Vilniuje vien 277 tūkst. gyventojų yra nuolat veikiami kelių transporto keliamo triukšmo, viršijančio 55 dB, nors naktį šis rodiklis neturėtų viršyti 40 dB.

Nekaltas pomėgis turi rimtų pasekmių

Ne tik JAV ar Vakarų Europos didmiesčiuose, bet jau ir Lietuvoje įprasta tapo matyti gatvėmis vaikštančius ar viešuoju transportu važiuojančius jaunuolius su MP3 grotuvo ausinėmis ausyse. Specialistai perspėja, kad visi jie stipriai rizikuoja ir ateityje gali turėti problemų dėl klausos. „Vis dažniau tenka susidurti su jaunais žmonėmis, turinčiais klausos pažeidimų. Kadangi jie tikrai nėra dirbę kokio nors triukšmingo darbo ir taip pakenkę klausai, tai reikėtų sieti su garsios muzikos klausymusi per ausines, mašinose ar naktiniuose klubuose“, – paaiškina gydytojas D.Guzevičiaus.
Jo žodžiais, žala priklauso nuo to, kokiu garsu, kaip dažnai ir per kokias ausines, tai yra įsikišamas į ausį ar didesnes (šios kenkia mažiau), klausomasi, bet jei asmuo muzikos garsiai pradėjo klausytis ankstyvoje paauglystėje, tai pokyčiai jau gali pasimatyti esant gana ankstyvo amžiaus – trisdešimties ar net dvidešimt penkerių metų.
Tai paaiškintina tuo, kad nuolatinė garsinė klausos ataka provokuoja spiralinio organo plaukuotųjų ląstelių apmirimą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.