"Veido" archyvas

Vyras nori galingo automobilio, o jūs – raudono. Arba manote, kad naujų ratų jums apskritai nereikia, – juk pinigus taupote atostogoms. Pykstatės ir dėl kitų priežasčių: sutuoktinis neleidžia pirkti naujos suknelės ir vazono, neina su jumis į parduotuvę arba joje ištveria tik penkias minutes…

Tikriausiai nesunku įsivaizduoti, kaip oro uoste, o paskui ir kylančiame lėktuve jaučiasi žmogus, bijantis skraidyti. Sakoma, kad panašius jausmus išgyvena ir daugelis vyrų, kuriuos sutuoktinės atsitempia į prekybos centrą (na, ne į automobilių saloną ar žvejybos reikmenų parduotuvę…). Dailiosios lyties atstovės puikiai žino, kad į parduotuvę geriau eiti vienai arba su drauge, o ne su teisėtu vyru, nes jis pirkimo malonumą paverčia tikra kančia – pradeda burbėti, rodyti nuskriausto vaiko grimasas, trypčioti, raukytis… Arba ima “kelti bangas”, tampyti už rankovės ir galiausiai pareiškia ultimatumą: “Po penkių minučių laukiu automobilyje. Jeigu nespėsi, namo galėsi grįžti troleibusu!”

Kelios situacijos “iš gyvenimo”

Išsitempėte vyrą į prekybos centrą…

… nes reikia nusipirkti maisto produktų visai savaitei. Reikalingų pirkinių sąrašas ilgas, be to, jums dar rūpi apžiūrėti ir kitus skyrius – kad kitą sykį žinotumėte, kur kas padėta, ko yra ir t.t. Vargšelis slenka paskui jus, tačiau netrukus kantrybė baigiasi – pastebite, kad vyras pasidarė kaip nesavas: dreba tarsi šalčio krečiamas, muistosi, blaškosi, paskui pareiškia, kad pomidorus rinkotės visą amžinybę. Be abejo, piktinasi garsiai, aplinkiniai puikiai girdi kiekvieną jūsų palydovo žodį. Namo grįžtate apsibarę ir be miltų, makaronų, aliejaus, šampūno bei dar kelių svarbių pirkinių iš sąrašo… Jūs pagrasinate, kad negaminsite vakarienės, jis prisiekia, kad kitą sykį eis apsipirkti vienas.

Ką daryti? Psichologai sako: jeigu norite, kad vyras, vengiantis parduotuvių, nesielgtų kaip mažas vaikas, tiesiog… leiskite jam vairuoti pirkinių vežimą ir susitarkite, kad jūs rinksitės daiktus, o vyras juos tvarkingai sudės. Kitaip tariant, suteikite sutuoktiniui progą dalyvauti procese, o ne stebėti jį iš šalies.

Leidote vyrui pačiam išsirinkti ką nors naujo…

… pavyzdžiui, nertinį, kelnes, batus. Ir kas iš to išėjo? Batus nusipirko tik todėl, kad buvo pigūs (“akciniai”), o nertinį nusižiūrėjo tokį, kurį vilkėdamas galės nebent išnešti šiukšles? Et, nervai nelaiko… Garsūs psichoterapeutai, daugelio šmaikščių knygų apie vyrų ir moterų skirtumus autoriai Allanas ir Barbara Pease’ai naujojo savo kūrinio “Kodėl vyrai meluoja, o moterys verkia” puslapiuose  klausia: ką galima pasakyti apie stilingai apsirengusį vyrą? Ir atsako: jo žmona gali pasigirti puikiu skoniu! Ir nieko čia keisto – moterys tiesiog gimsta jį turėdamos.

Ką daryti? Jeigu puikiai žinote, kad drabužių parduotuvė – tamsus miškas, kuriame jūsų vyras pasiklysta, neišleiskite į jį vieno. Na, nebent turite slaptą tikslą, pavyzdžiui, norite, kad vyro drabužiai atbaidytų konkurentes… Tegul vyras pats perka darbinius drabužius arba sportinius kostiumus, o apdarus, pagal kuriuos žmonės sutinka (darbe, teatre ir kt.), geriau padėkite išsirinkti. Na, o jeigu ta proga knietės ir sau kokią palaidinę ar sijoną nusipirkti, nusiųskite sutuoktinį į žaislinių automobilių ar technikos skyrių – per pusvalandį tikrai spėsite išsirinkti ką nors gražaus.

Nutarėte įsigyti naują automobilį…

… ir jums svarbiausia, kad jis būtų raudonos spalvos. Vyro reikalavimų sąrašas gerokai ilgesnis, todėl kartu keliaujate iš vieno automobilių salono į kitą, skaitote ir rašote skelbimus…

Puikiai žinote, kad berniukams patinka žaisti su mašinytėmis. Kai suauga, šio užsiėmimo jie nepamiršta – tiesiog žaisliukus renkasi didesnius, brangesnius ir “kietesnius”. Natūralu, kad žmonai, kitaip tariant, jums, vyras taip pat ieško ne kokio nors kledaro, o saugaus automobilio, į kurį nebūtų gėda ir pačiam įsėsti.

Ką daryti. Techniniai automobilio duomenys vyrui visada bus svarbesni už jo spalvą. Jums tereikia atsipalaiduoti ir palaukti, kol jis ras tinkamiausią modelį. Būtinai išklausykite ilgą pasakojimą apie jums tinkamo automobilio arklio galias ir kitus svarbius duomenis, o paskui murktelėkite, kad prie jų labiausiai dera raudona spalva…

! Kai renkatės naują pirkinį, juolab brangų, ginčai – neišvengiami. O ar jie virs barniais, ar derybomis – jau lems judviejų pasirinkimas ir sugebėjimai.

Jeigu šeimos biudžetas – vyro kišenėje

Jūs prašote naujo vazono, o vyras atrėžia, kad jų turite kelis šimtus. Pasiguodžiate, kad batai suplyšo, o jis ištiesia jums šimtą litų, už kuriuos tikrai nieko neįmanoma nusipirkti. Sakote, kad jūsų šeima valgo per mažai daržovių, o vyras dar sykį primena, kad reikia gyventi taupiai ir nemėtyti pinigų morkoms ir burokėliams su nitratais…

Gaila, bet pinigai – puikus būdas rodyti valdžią ir kontroliuoti kitą žmogų.

Tačiau keisčiausia, kad šeimose, kurias išlaiko vyras, pačios moterys pradeda jaustis nevertos naujų daiktų ir nedrįsta nieko prašyti. Esą jos pinigų neuždirba – tik augina vaikus. Todėl:

• Nereikėtų pamiršti, kad sutuoktinių pinigai yra bendri – nesvarbu, kas juos uždirba. Kitaip tariant, jeigu jūs nusipirksite loterijos bilietą neva už savo pinigus, laimėjimas priklausys abiem. Jeigu vyras – ne despotas (apie tokius atskira kalba), nuoširdžiai su juo pasikalbėkite ir aptarkite, koks jūsų abiejų požiūris į pinigus ir pirkinius, sutarkite, koks turėtų būti jūsų šeimos biudžetas ir suma, kuri negali būti išleidžiama, išsiaiškinkite, kiek pinigų galite skirti savo poreikiams. Ne todėl, kad vyras leidžia, o dėl to, kad pinigų turite tiek, kiek turite, – juk sąskaitoje jie patys nesidaugina.

• Pernelyg nesureikšminkite vyro pabumbėjimų, nepriimkite paprastų klausimų (“Kiek kainavo?”, “Ar tau tikrai to reikia” ir kt.) kaip baisaus priekaišto. Gal jūs iš tikrųjų pernelyg išlaidi, perkate daiktus, kuriems namuose nėra vietos, papuošalus, kuriais nesipuošiate, arba išėjusi pirkti pieno grįžtate namo su penkiomis naujomis suknelėmis? Pagalvokite ir apie tai, kad sutuoktinis taip pat turi poreikių, kuriems reikia pinigų. O šie ant medžių neauga.

• Priminkite vyrui, kad būtent jūs daugiausiai rūpinatės šeimos buitimi ir gerove, kuriate namų jaukumą, todėl natūralu, kad šeimos pinigų išleidžiate daugiau.

• Pagalvokite ir apie tai, kad vyras iš tikrųjų gali priekaištauti visai ne dėl pirkinių. Gal nepasitenkinimas kyla dėl ko nors kito? Juk gana dažnai, užuot prisipažinęs, kad trūksta dėmesio ir meilės, vyras pareiškia: “Ir vėl sriubą persūdei”, “Nustok švaistyti pinigus”. Tiesiog piktintis lengviau, nei prašyti dėmesio.

• Nepamirškite, kad padėtis gali bet kada pasikeisti, – juk niekas nežino, kur pames, o kur ras, ar ne? Kitaip tariant, gal po kelių mėnesių ar metų būtent jūs uždirbsite pinigus ir turėsite spręsti lygiai tokias pat problemas: kiek skirti pinigų vyro meškerei, benzinui, sporto klubui ir t.t. Į šeimą abu atėjote su skirtingu požiūriu į daugelį dalykų, todėl būtinai kalbėkitės. Keista, bet tikrai nedaug porų tai daro.

Konfliktines situacijas būtina aptarti, nes jos nėra savaime suprantamos ir laikui bėgant pačios tikrai neišsisprendžia.

Jeigu abu dirbate

Šeimoje svarbiausia – susitarimas. Būtinai pasidalykite, kuris už ką atsakingas, kuris už ką moka, kaip pinigai atkeliauja į bendrą piniginę, kaip ir kur jie iškeliauja. Tada nereikės duoti ataskaitų už naujas pėdkelnes ar blakstienų tušą.

Kita svarbi užduotis – suvaldyti išlaidas. Jos visada turi būti mažesnės už pajamas. Kai žinosite, kokio dydžio pinigų krūvelė guli skrynutėje, ramiai praeisite pro viliojančius, bet nereikalingus daiktus.

Gyvenant šeimoje paprastai naudojamasi bendru biudžetu, todėl vienas žmogus negali būti atsakingas už visus šeimos pinigus. Abu turite jausti finansinę atsakomybę – tikrai negerai, jeigu vienas kuris meluoja ar slepia išlaidas. Tai vadinama finansine neištikimybe.