BFL

Geometrine progresija didėjantis Konkurencijos tarybos tyrimų skaičius rodo, kad Lietuvos verslas įžengė į naują – rizikos įsivertinimo pasaulį.

Tokia mintis nuskambėjo prieš savaitę Lietuvos verslo konfederacijos surengtoje konferencijoje, skirtoje verslo konkurencijos kultūrai aptarti. Visų Konkurencijos tarybai atstovavusių pranešėjų skaidrėse buvo nurodyta, kad išsakomos mintys – tik jų pačių asmeninė nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su oficialia Konkurencijos tarybos nuomone. Tai ir suprantama, nes Konkurencijos taryba – kolegialus organas, ir jos sprendimai taip pat kolegialūs, tačiau vadinamoji baudų nustatymo diskrecija (institucijos ar pareigūno laisvė veikti savo nuožiūra bei priimti sprendimus) ir su tuo susijęs Konkurencijos tarybos veiksmų nenuspėjamumas iš tikrųjų baugina.

Dėl diskrecinės galios veikti savo nuožiūra gali susidaryti situacija, kai pareigūnas ar institucija nuklysta nuo deklaruojamų bendrųjų tikslų, o priimami sprendimai netgi šiuos tikslus pažeidžia. Nauja konkurencijos priežiūros situacija susiklostė priėmus Konkurencijos įstatymo pataisas. Bausmių griežtinimo poreikis atsirado, siekiant suderinti baudų skaičiavimo tvarką su dabartinėmis Europos Komisijos baudų skaičiavimo gairėmis. Pokyčiai baudų srityje radikalūs: bauda bus dauginama iš metų skaičiaus, kurį truko pažeidimas, už kiekvieną ankstesnį Konkurencijos įstatymo pažeidimą bauda didinama iki 100 proc. Baudos galės siekti iki 30 proc. įmonės pardavimo vertės, padaugintos iš metų skaičiaus, per kuriuos vyko pažeidimas.

Gyvenimas rodo, kad priėmus naujas baudų skaičiavimo gaires Europos Komisijos skiriamos baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimus gerokai padidėjo. Matyt, taip atsitiks ir Lietuvoje. O čia jau esama absurdiškų situacijų, kai kartelio nėra, bet Konkurencijos taryba vis tiek tiria, apie tai daug kalbama žiniasklaidoje, minimos konkrečios įmonės.

Charakteringa prekiautojų naftos produktais situacija. Benzino kainoms kylant politikai juos ragino atskleisti degalų kainos sudedamąsias dalis, t.y. parodyti, kokią kainos dalį sudaro žaliavų kaina, kokią mokesčiai, degalinių darbo sąnaudos ir kokia dalis lieka pelnui. Tačiau iš Konkurencijos tarybos pasigirdo perspėjimas, kad toks viešumas gali būti traktuojamas kaip kartelinis susitarimas dėl kainų, nes bus paskelbta jų formulė. Dėmesio sulaukė ir kai kurios įmonės, pasikeitusios informacija apie žaliavų kainas.

Dėl to verslininkams susidaro įspūdis, kad Konkurencijos taryba kartais tampa politinės jėgos, tuo metu esančios valdžioje, įrankiu ir valdžiai nepatinkantis vienas ar kitas verslo sektorius gali būti labai skaudžiai nubaudžiamas vien dėl to, kad Konkurencijos įstatymas nėra aiškus. Laimė, kol kas dar negirdėti apie 30 proc. pajamų dydžio bauda, padauginta iš metų skaičiaus, nubaustas asociacijas už tai, kad rinko duomenis apie įmonių – savo narių pardavimo apimtis, analizavo kainodarą, nors tyrimų ir kratų jau būta.

Baudų skyrimo diskrecijos principas sunkiai dera su teisinio tikrumo principu, pagal kurį baudų skaičiavimo taisyklės turėtų būti aiškios, tačiau motyvuojama tuo, kad konkurencijos taisyklių pažeidimai yra sunkūs. Įmonės gali būti nubaustos netgi tada, jei iš pažeidimo negavo realios naudos, nes Konkurencijos taryba nėra įpareigota kiekvienu atveju nustatyti iš pažeidimo gauto pelno. Tačiau negalima pamiršti, kad verslui skiriamos baudos reiškia nuostolius įmonei, jos veiklos sutrikdymus, sumažėjusį mokesčių mokėjimą, darbuotojų atleidimą, gal net bankrotą, o tai stabdo ūkio plėtrą ir galiausiai yra žalinga pačiai valstybei. Todėl labai svarbu užtikrinti pažeidimų prevenciją, o Konkurencijos tarybą verslas norėtų matyti kaip partnerę, kuri padeda spręsti problemas.

Taigi verslo ir Konkurencijos tarybos dialogas būtinas ir naudingas, nes tai padeda ūkio subjektams suvokti sąžiningos konkurencijos svarbą, konkurencijos supratimą bei kultūrą. Tačiau vis tiek jau gyvename rizikos įsivertinimo pasaulyje, ir verslininkai turi tai suprasti.