Ekonominės krizės užkluptos įmonės greitai perorientavo produkcijos eksportą Vakarų rinkų link, nes suprato, kad konkurencingumą galima pasiekti tik diegiant inovacijas.
Austė MERKYTĖ
Naujos žinios ir inovacijos tampa konkurencingumo įrankiu versle. Tai suprasdamos verslininkams atstovaujančios didžiausios šalies verslo konfederacijos aktyviai įsitraukė į Ūkio ministerijos inicijuotą projektą „Mokslas ir technologijos inovatyviam verslui“ kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuvos inovacijų centru bei mokslo ir technologijų parkais.
Ūkio ministerija, skatindama įmones deklaruoti išlaidas, skiriamas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), dar praėjusiais metais inicijavo naujos apskaitos sistemos „InoSkaita“ atsiradimą. Ši veikla apima plačią paslaugų, teikiamų verslui, pasiūlą: informavimą apie inovacijų kūrimo ir deklaravimo svarbą, konsultacijas MTEP išlaidų apskaitos, inovacinių ir technologinių auditų, ataskaitų pildymo klausimais, taip pat MTEP veiklų identifikavimą, rekomendacijų parengimą ir pritaikymą.
Pasak Ūkio ministerijos Inovacijų departamento direktoriaus Dimitrijaus Kucevičiaus, gerai tai, kad kurti bendrą apskaitos sistemą panoro valstybinės organizacijos, mokslo institucijos, o ypač verslo organizacijos, ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek įvairių organizacijų susijungė į vienijantį klasterį, kad veiktų bendram labui.
Suvienijusios pajėgas organizacijos informuoja ir konsultuoja įmones mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų plėtojimo, finansavimo klausimais. Šiomis paslaugomis jau pasinaudojo daugiau kaip 1000 šalies bendrovių, dalyvavusių projekte. Jį vykdant nustatyta, kad iš 1009 projekte dalyvavusių įmonių į MTEP 2014 m. investavo 991 įmonė.
Vyriausybės siekis – veiksmingai naudojant išskirtines kompetencijas ir naujas žinias kurti pridėtinę vertę. Optimistiškai nuteikia tai, kad Lietuvoje inovatyvios įmonės sukuria 2,4 karto daugiau darbo vietų nei neinvestuojančios į šią sritį ir užima 3,9 karto didesnę rinkos dalį nei įprastos bendrovės.
Jei tikėtume oficialia statistika, šiuo metu Lietuvoje inovacijas diegia apie 30 proc. įmonių. Verslo investicijos į inovacijas dažniausiai apsiriboja įrangos atnaujinimu, o ne naujų produktų kūrimu, moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra.
Tarp projekte dalyvavusių įmonių, nepaisant to, kad 98 proc. jų vykdė MTEP veiklas, 33 proc. atveju tokių veiklų išlaidos nesiekė 10 tūkst. Lt per metus, dar 24 proc. – nesiekė 20 tūkst. Lt. Smulkusis ir vidutinis verslas į MTEP investavo vidutiniškai po 6,3 proc. nuo apyvartos. MTEP išlaidų struktūroje dominuoja išlaidos, susijusios su darbuotojų, vykdančių MTEP veiklas, darbo užmokesčiu ir jų komandiruotėmis bei išlaidomis MTEP veiklose sunaudotoms žaliavoms arba medžiagoms.
Projekte dalyvavęs ir valstybės teikiamomis mokesčių lengvatomis pasinaudojęs MB „Rinkodara“ direktorius Žilvinas Freigofas drąsina kolegas deklaruoti inovacijas ir pasinaudoti valstybės parama.
„Rinkodara“ investuoja kurdama inovatyvius projektus, kuriais po to naudojasi tam tikri verslo sektoriai. „Mūsų kuriami produktai mums pajamas pradeda generuoti tik po 2–3 metų, todėl valstybės teikiamos mokesčių lengvatos labai padėjo“, – pabrėžia projekte dalyvavęs Ž.Freigofas, kolegas drąsinantis pasinaudoti projekto sudėtine dalimi – „InoSkaita“ sistema.
„InoSkaita“ – inovatyvus informavimo ir apskaitos metodas
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija kartu dalyvauja įgyvendindamos iniciatyvą „Mokslas ir technologijos inovatyviam verslui“. Verslo organizacijų tikslas – informuoti ir konsultuoti verslą dėl MTEP ir inovacijų plėtojimo galimybių. Ypač reikšmingas projekto elementas – sistema „InoSkaita“, suteikianti galimybių įmonėms gauti konsultacijas investicijų efektyvinimo ir valdymo MTEP srityje, mokesčių lengvatų taikymo MTEP, susijusių išlaidų apskaitos ir deklaravimo bei kitais klausimais.
Savo ruožtu valstybinės institucijos, pasitelkdamos sistemą „InoSkaita“, siekia surinkti objektyvią informaciją, kiek realiai Lietuvos įmonės investuoja į MTEP, ir parodyti verslui, kad efektyvus išlaidų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ar inovacijų diegimui valdymas bei deklaravimas gali būti svarbus veiksnys, sukuriantis konkurencinį pranašumą.
„Lietuvoje veikia daug inovatyvių įmonių, kurios vykdo MTEP veiklas, tačiau to jos neidentifikuoja ir nedeklaruoja. Todėl vykdant iniciatyvą „Inoskaita“ įmonėms suteikiama žinių apie MTEP veiklas, šiai veiklai skiriamas išlaidas, jų deklaravimą ir su tuo susijusių praktinių įgūdžių“, – sako D.Kucevičius.
Pasak Lietuvos inovacijų centro vadovo Kęstučio Šetkaus, didelė dalis Lietuvos įmonių investuoja į MTEP ir inovacijas, tačiau to nepanaudoja rinkodaros tikslams. Tai puiki galimybė potencialiems partneriams ir vartotojams demonstruoti, kad jų produktai ir paslaugos yra grįsti naujausiomis technologijomis bei intelektiniais sprendimais, o ne pigia darbo jėga.
Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Levickio, konfederacijos įmonės narės gana aktyviai dalyvauja projekte. Daugiau nei 500 smulkiųjų ir vidutinių įmonių pageidavo verslo konsultacijų, dalyvavo „Inoskaitos“ renginiuose didžiuosiuose miestuose. „Nauda nariams akivaizdi: suteikta daugybė nemokamų konsultacijų, įmonėms suteikta pagalba deklaruojant MTEP veiklą, paaiškinta apie mokesčių lengvatas, naujo investicijų laikotarpio prioritetus“, – primena V.Levickis.
LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko teigimu, smulkiose įmonėse eksperimentinė plėtra leidžia sukurti inovatyvius produktus ar paslaugas, didinti investicijas ir darbo vietų skaičių, auginti verslą. Tai tarsi aukštyn kylanti spiralė – kuo daugiau uždirbama, tuo daugiau galima investuoti į MTEP, sukurti dar naujų produktų ir daugiau uždirbti.
Tačiau įmonėms vis dar sunku peržengti kai kuriuos barjerus. Kaip parodė projekto analizė, smulkusis ir vidutinis verslas neturi pakankami lėšų ir nėra pasirengęs investuoti į MTEP veiklas, kurios generuotų didesnio masto naujus produktus ar paslaugas ir kurių sukūrimas yra rizikingesnis, nes bankai nefinansuoja MTEP; egzistuoja rizika negauti finansinės grąžos; sudėtingas planavimo procesas.
Kaip ir daugelyje didelę pridėtinę vertę generuojančių verslų, MTEP srityje sudėtinga rasti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos nuolatinių darbuotojų, o pritraukti laikinų darbuotojų praktiškai neįmanoma (mokslininkai ir tyrėjai nėra suinteresuoti įsidarbinti įmonėse pagal trumpalaikes darbo sutartis).
Praktinė paskata rodyti inovatyvumą
Finansų ministerijos 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto posėdyje buvo svarstomi projektų atrankos kriterijai. Pirmą kartą dvi ministerijos – Ūkio bei Švietimo ir mokslo – pateikė bendrą projektą ,,Bendri mokslo ir verslo projektai“. Ketinama atsižvelgti į tai, ar įmonė investuoja į MTEP ir ar tai deklaruoja Statistikos departamentui, priimant sprendimą skirti finansavimą pagal SF 2014–2020 m. finansinius instrumentus.
Stebėsenos komiteto atstovai suprato, kad reikia skatinti įmones deklaruoti Lietuvos statistikos departamentui MTEP veiklas. Numatyti 9 kriterijai, pagal kuriuos įmonės turi deklaruoti Lietuvos statistikos departamentui tokią veiklą. Jeigu įmonė to nepadaro, norėdama gauti ES lėšų gali pralaimėti, nes neteks papildomų vertinimo balų.
Konfederacijų atstovai patvirtina, kad ,,InoSkaitos“ projektas leido rasti būdų įmones supažindinti su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, padėti joms atpažinti šias veiklas ir paskatinti jas deklaruoti tai Statistikos departamente.
Iki projekto pradžios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra buvo įregistravusi tik apie 1000 įmonių, kurios Lietuvoje vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Po šio projekto tikimasi išvysti kita tiek įmonių, kurios identifikuos savo veikloje MTEP ir ją deklaruos. n
Užs. Nr. VPL 1015