Nors iki kitų Seimo rinkimų liko dar pusantrų metų, konservatoriai jau bando rikiuoti būsimuosius savo kandidatus vienmandatėse apygardose, rašo “Lietuvos rytas”.

Didžiąją dalį iš 71 vienmandatės apygardos tarpusavyje pasidalijo premjeras, ministrai, Seimo nariai, pranešė dienraštis.

Praėjusią savaitę Seimo konservatorių frakcijoje patvirtintas partijos parlamentarų ir jų kuruojamų skyrių sąrašas. Nurodyta, jog būtent tuos politikus rekomenduojama kelti kandidatais Seimo rinkimuose.

Sąraše – 44 pavardės. Tai kone visi dabartiniai didžiausios frakcijos nariai, kurie save regi ir kitos kadencijos parlamente. Dauguma jų ketina kandidatuoti tose pačiose apygardose, kuriose dėl Seimo kėdžių kovojo ir 2008-aisiais.

“Lietuvos ryte” rašoma, kad premjeras Andrius Kubilius vėl nusitaikė į sostinės Antakalnio, Seimo pirmininkė Irena Degutienė – į sostinės Naujamiesčio, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė – į Kauno Žaliakalnio apygardą.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis nori kelti savo kandidatūrą Vilniaus Šeškinės vienmandatėje apygardoje, o žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius – Kauno Pramonės apygardoje.

Frakcijos seniūnas Jurgis Razma siekia Plungės-Rietavo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anusauskas – Anykščių-Kupiškio, Užsienio reikalų komiteto vadovas Emanuelis Zingeris -Vilniaus-Trakų, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis – Utenos apygardoje.

Vienmandatėje apygardoje kol kas nenori kandidatuoti Seimo vicepirmininkas Česlovas Stankevičius. Į šių dalybų traukinį nesuspėjo įšokti neseniai frakcijos gretas papildęs Mantas Varaška.

Tuo tarpu ankstesnis perbėgėlis Saulius Stoma palaimintas kaip galimas kandidatas Kauno Dainavos apygardoje.

Tvirtinant šį sąrašą R.Juknevičienė pareiškė, kad tie frakcijos nariai, kurie rėmė opozicijos interpeliacijas ministrams, neturėtų būti partijos remiami kandidatai. Tai supykdė vieną neklusniųjų konservatorių Evaldą Jurkevičių, kuris, dienraščio teigimu, pareikalavo kalbėti be užuolankų.

Ministrė atsakė, kad sąraše neturėtų būti radikaliųjų tautininkų Gintaro Songailos ir Kazimiero Uokos. Šurmuliuojantys dešinieji ėmė vardyti ir kitų frakcijos “maištininkų” pavardes.