Kaip ir reikėjo tikėtis, premjero Andriaus Kubiliaus pensijų bei viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų mažinimas, įkvėpimo semiantis žiūrint į lubas, prieštarauja Konstitucijai. Tiek pensijos, tiek biudžetininkų atlyginimai turi būti mažinami visoms pensininkų ir tarnautojų grupėms proporcingai. KT priminė, kad konstitucinis solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Politikai turi veikti taip, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas.

Piliečio ekonominis aktyvumas, jo prisidėjimas prie valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio turi būti vertinamas. Asmuo, kuris įmokomis daugiau nei kiti prisidėjo prie valstybinio socialinio draudimo lėšų kaupimo, turi turėti naudos. A.Kubiliaus bolševikiškai kairuoliškus sprendimus KT grąžino į tinkamą balansą su dešiniąja politika. Tai ir yra didžiausia šio KT sprendimo vertė.

Kita vertus, KT sprendimas kelia pagrįstų kontroversijų. Kelis kartus padidėjusi valstybės skola ir toliau didėja, bedarbių daugėja, biudžete ir “Sodroje” žioji didelės skylės. Visiškai neaišku, kada Lietuva galėtų būti laikoma išsikapsčiusia iš sudėtingos padėties. Sunkmetis gali užsitęsti ir kelerius metus ar net dešimtmetį. Juolab verta svarstyti, ar tai, kas atsitiko, apskritai gali būti vertinama kaip krizė. Ar tai tiesiog grįžimas į realią ekonominę (kartu ir biudžetinę) padėtį po visų nepagrįstų lūkesčių ir burbulinės ekonomikos formavimo milžiniškų skolintų lėšų pagrindu.
Tokiu atveju bet koks pensijų kompensavimas ir biudžetininkų atlyginimų grąžinimas į prieškrizinį laikotarpį gali būti sunkiai įgyvendinamas. KT nurodo ne tik tai, kas savaime suprantama (to nesuvokia tik premjeras A.Kubilius), kad atlyginimai sunkmečiu turi būti mažinami visiems proporcingai, bet ir tai, kad nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti ir mokami atlyginimai biudžetininkams. Be to, “jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti”, atlyginimų mažinimas turi būti panaikintas.
KT paskelbė, kad jei valstybei pavyksta pasiskolinti lėšų, tai atlyginimai biudžetininkams turi būti iškart keliami? Tuomet A.Kubilius tai jau turėtų padaryti, nes pirmąjį šių metų ketvirtį biudžeto surinkimas viršytas, nors jame žioji kelių milijardų suplanuota skylė. Vargu ar tokiai KT doktrinai pritartų asmenys, dirbantys privačiose bendrovėse ar užsiimantys verslu. Jų atlyginimai sumažėjo kelis kartus daugiau nei biudžetininkų, bet niekam neateitų į galvą reikalauti juos šiandien padidinti.

Toks KT aiškinimas ardo biudžetininkų ir verslo solidarumą. Neproporcingai sureikšminant pensininkų ir biudžetininkų sunkmečio problemas verslo bendruomenei pasiųstas neteisingas signalas. Duota suprasti, kad jis konstituciškai mažiau reikšmingas. Tokia pozicija vargu ar skatins lietuvių ir taip menką verslumą.