Net 20 įstatymų normų, 2008–2010 m. Seimo priimtų kaip Andriaus Kubiliaus Vyriausybės krizės įveikimo plano dalis, praėjusią savaitę Konstitucinio Teismo (KT) pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Kodėl Vakaruose pripažinta kaip pavyzdingai su krize susitvarkiusi Vyriausybė Lietuvoje laikoma veikusia už Konstitucijos ribų?

2010 m. Seimo priimtais įstatymais buvo mažinami visų valstybės valdžią (įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę) vykdančių institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų, tai yra pagal galiojantį teisinį reguliavimą – valstybės politikų ir pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų atlyginimai. Viskas būtų suprantama ir logiška: sunkmetis padiktavo naują ekonominę ir finansinę situaciją, grėsmingai mažėjant biudžeto įplaukų teko mažinti ir išlaidas, apkarpant atlyginimus. Bet atlyginimai turėjo būti mažinami nepažeidžiant įstatymų ir Konstitucijos.

Tačiau tuometinė valdančioji dauguma nusprendė veikti laisvai, taip, kaip jai atrodė geriau. Valstybės tarnautojams, teisėjams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams darbo užmokestis buvo sumažintas nevienodai. Nesilaikant buvusių skirtingų kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžio proporcijų, atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, buvo mažinamas tik dalies (turinčių kvalifikacinę klasę) valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Skirtingų valstybės tarnautojų kategorijų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti ne tuo pačiu procentiniu dydžiu (11 kategorijos – 0,6 proc., 13 kategorijos – apie 1,6 proc., 20 kategorijos – apie 7,6 proc.). Tai yra atlyginimai skirtingoms tarnautojų kategorijoms sumažinti procentiškai nevienodai, neišlaikant iki finansinės, ekonominės krizės buvusių skirtingų kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžio proporcijų.

Taip valdančioji koalicija ignoravo tai, kad skirtingų valstybės institucijų atstovų atlyginimų dydis skiriasi dėl nevienodų skirtingoms institucijoms priskirtų funkcijų, jų sudėtingumo ir apimties, jiems tenkančios atsakomybės už funkcijų vykdymą, valstybės tarnautojo profesinio lygio ar kvalifikacijos. Atlyginimai sumažinti neproporcingai. Atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie atlyginimo dydžio to tarnautojo, kuris dirba mažiau sudėtingą darbą, reikalaujantį žemesnės profesinės kvalifikacijos. Visų teisėjų pareigybių atlyginimų mažinimo mastas, vertinant procentais, buvo daug didesnis negu, pavyzdžiui, savivaldybių merų ar pavaduotojų. Specialiųjų tyrimų tarnyboje – kuo aukštesnė pareigūno pareigybės kvalifikacija, tuo didesnis jo atlyginimo mažinimas.

KT priminė, kad teisingumas gali būti įgyvendinamas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo. O konstitucinis proporcingumo principas reiškia, kad esant itin sunkiai valstybės ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to kilus būtinybei laikinai mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastą, kuriuo visoms valstybės tarnautojų kategorijoms atlyginimai būtų mažinami taip, kad nebūtų pažeistas laikotarpiu iki sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų kategorijoms dydžių proporcijos. Lygiava nėra joks proporcingumo principas. O A.Kubiliaus Vyriausybė valstybės tarnautojams, teisėjams sunkmečiu de facto įvedė progresinius mokesčius.

Būtent atlyginimų mažinimo progresiškumą, o ne apskritai viešojo sektoriaus atlyginimų mažinimą KT pripažino antikonstituciniu. Tai jau ne pirmas krizės įveikimo plano pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai. Anksčiau KT yra paskelbęs nutarimą dėl tokio paties progresinio pensijų mažinimo prieštaravimo Konstitucijai.

Silpnoji šio KT nutarimo pusė susijusi su mistine situacija, kad jei dar iki ekonominės krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti lėšų, būtinų iki atlyginimo sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, sumažinimas turi būti panaikinimas. Ką reiškia “pavyksta sukaupti”, jei ta sukaupimo „sėkmė“ susijusi su nuo 20 iki 50 mlrd. Lt išaugusia valstybės skola?

KT nieko nekalba apie viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių. Belieka apgailestauti, kad tiek valstybės skola, tiek privataus ir viešojo sektoriaus solidarumo balansas KT tebėra juodosios skylės. Reikia tikėtis, kad šios juodosios skylės sumažės po KT nutarimo dėl naktinės mokesčių reformos, kurios autorius A.Kubilius verslui mokesčius pakeitė per naktį. Belieka laukti ir tikėtis, kad ir tokie A.Kubiliaus Vyriausybės sprendimai bus pripažinti antikonstituciniais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai pradžios proga iš Europarlamento tribūnos visai Europai paskelbė žinią, kad ji vadovauja šaliai, sugebančiai priimti sunkius sprendimus. KT paskelbus, kad A.Kubiliaus antikrizinis planas prieštarauja šalies Konstitucijai, galbūt prasidės diskusijos, koks buvo galimas kitas krizės įveikimo planas, kuris neprieštarautų Konstitucijai. Po KT nutarimo paskelbimo peršasi nelinksma išvada: A.Kubiliaus krizės įveikimo planas problemų neišsprendė, o tik perkėlė jas į ateitį.

Ta ateitis ateis jau šiemet, kai Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei teks ieškoti finansinių išteklių ir išmokėti kompensacijas nukentėjusiems nuo A.Kubilius ir Ingridos Šimonytės įvestų progresinių mokesčių. Dėl minėtų sumažinimų kasmet buvo sutaupoma po 112 mln. Lt biudžeto lėšų. Likviduojant antikonstitucinių progresinių mokesčių viešajam sektoriui padarinius gali susidaryti solidi suma, kuri euro įsivedimo išvakarėse gali pridaryti rimtų problemų.

Savaitraštis „Veidas“, analizuodamas A.Kubiliaus krizės įveikimo planą, buvo ne kartą pateikęs apibendrintus duomenis, kad per sunkmetį Lietuvos viešasis sektorius susitraukė tik 5 proc., o privatus – 15–20 proc. O viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiumi tūkstančiui gyventojų lyderiai esame ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Čia ir slypi atsakymas, ko nepadarė A.Kubiliaus Vyriausybė. Problemą buvo bandoma laikinai spręsti tik įvedant viešajam sektoriui progresinius mokesčius, o ne jį iš esmės optimizuojant, reformuojant, atliekant struktūrines reformas ir pritaikant prie nuolat mažėjančio gyventojų skaičiaus bei jų sumokamų į valstybės biudžetą mokesčių apimties. Tai kur ta drąsi šalis, sugebanti priimti sunkius sprendimus?

Finansų ministrės sprendimas susimažinti atlyginimą labiau, nei jis buvo sumažintas eiliniams jos ministerijos tarnautojams, nėra joks didvyriškumas. Didvyriškumas būtų buvęs sumažinti valstybės tarnautojų skaičių bent tiek, kiek susimažino privatus sektorius. Tai būtų tikro viešojo ir privataus sektoriaus solidarumo išraiška.