Konstitucinio Teismo (KT) sprendimai neįtinka nei dešiniesiems, nei kairiesiems. Prieš ketverius metus, kai valdė konservatorių ir liberalų Vyriausybė, konservatorius Mantas Adomėnas KT palygino su chunta. Dabar, kai valdžioje kairiųjų Vyriausybė, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „darbietis“ Petras Narkevičius aiškina, kad KT sprendimai daro poveikį valstybės finansams ir net valstybės plėtrai, o to, jo nuomone, neturėtų būti.

Kuo politikas mažiau išmano apie politiką ir valstybę, tuo labiau reikalauja didesnių galių ir su niekuo nenori jomis dalintis. Žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio nuomone, KT yra uzurpavęs visą valdžią, todėl Seimo rudens sesijoje siūlys keisti Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą – apriboti ir apibrėžti KT galias.

Nors ir susiduria su tokiu politikų teisiniu neraštingumu, KT nelinkęs nusileisti. Praėjusią savaitę paskelbtas dar vienas nutarimas, kuriame konstatuojama, kad 2011 m. dešiniųjų dominuojamo Seimo priimtas Nekilnojamojo turto įstatymas pažeidžia Konstituciją. KT priminė Andriui Kubiliui ir jo naktinių reformų ideologams, kad šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, privalo būti puoselėjamos ir saugomos.

KT pripažino, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatos, pagal kurias šeimos narių nekilnojamasis turtas apmokestinamas drauge, taikant tokią pačią neapmokestinamąją vertę kaip ir vieno fizinio asmens, pagal šį įstatymą nelaikomo šeimos nariu, turtui, prieštarauja Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui ir 38 str. nuostatoms, kuriomis šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei garantuojama valstybės apsauga ir globa.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas tiek, kiek jame nebuvo nustatyta jokių išimčių ir (ar) lengvatų fiziniams asmenims, privalėjusiems mokėti nekilnojamojo turto mokestį nuo turto, kurio vertė viršija milijoną litų, neprieštaravo Konstitucijai, bet konstatavo, kad asmeniui, kuris pagal minėtą įstatymą yra laikomas šeimos nariu, nustatytas mažiau palankus apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu teisinis reguliavimas nei kitiems fiziniams asmenims. Nustatant nekilnojamojo turto mokestį asmeniui, kuris laikomas šeimos nariu, skaičiuojama ne tik jam priklausančio ar jo įsigyjamo turto, bet drauge ir jo šeimos narių nekilnojamojo turto vertė.

Tiek fizinio asmens turtui, tiek visam šeimos narių turtui taikoma tokia pat neapmokestinamoji nekilnojamojo turto vertė (šiuo metu – 220 tūkst. eurų). KT vertinimu, taip sudaromos prielaidos nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti šeimos nariais laikomų asmenų mažesnės vertės nekilnojamąjį turtą, palyginti su atitinkamu kitų fizinių asmenų turtu.

KT konstatavo, kad taip yra pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojai vertinami skirtingai – atsižvelgiant į tai, ar pagal įstatymą jie yra laikomi šeimos nariais, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad tokį nevienodą traktavimą būtų galima objektyviai pateisinti.

Pažymėta ir tai, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas šį teisinį reguliavimą, neįgyvendino Konstitucijoje įtvirtinto valstybės įsipareigojimo garantuoti, kad šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos.

Matyt, norėdamas nuraminti Seimą ir atsiliepdamas į Seime vykstančius debatus dėl KT galių ribojimo, KT taip pat pabrėžė, kad mokesčių išimčių ir lengvatų nustatymas yra socialinio ir ekonominio tikslingumo dalykas, priklausantis įstatymų leidėjo kompetencijai.

Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, nepažeisdamas Konstitucijos, turi nuožiūros laisvę įstatymu nustatyti mokesčių išimtis ir lengvatas arba jų nenustatyti, atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės finansines galimybes, ekonominės ir socialinės politikos prioritetus. Bet KT dar kartą primena, kad tai darydamas Seimas negali pažeisti Konstitucijos.

Taigi politikai sulaukė KT reveranso.

KT pasisakė, jog valstybės ekonominės politikos turinio (interalia prioritetų), priemonių ir metodų vertinimas, kad ir kas juos vertintų, taip pat ir pagrįstumo bei tikslingumo aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų, taigi ir tai, kad ši anksčiau suformuota ir vykdyta ekonominė politika pagrįstumo ir tikslingumo aspektu pagrįstai vertintina neigiamai, savaime negali būti dingstis kvestionuoti anksčiau suformuotą ir vykdytą ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams ir Konstitucijai (taip pat ir Konstituciniame Teisme pradedant konstitucinės justicijos bylas).

Nebent toks teisinis reguliavimas jau jį nustatant teisės aktuose būtų akivaizdžiai priešingas tautos gerovei, visuomenės ir valstybės interesams ir akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.

Kita vertus, visiems, mėgstantiems lengvatas ir išimtis, KT priminė, kad visos apmokestinimo  mokesčiais sąlygos privalo būti nustatytos įstatymu, kurį gali priimti tik Seimas.

Įstatyme, kuriame nustatytos mokesčio sąlygos, negali būti jokių nuostatų, kuriomis mokesčius administruojančioms valstybės institucijoms būtų suteikta galimybė, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, mokesčio mokėtojo šeimos finansinę padėtį, jos mokumą, šeimoje augančių nepilnamečių vaikų skaičių, spręsti, ar konkretus mokesčio mokėtojas turėtų mokėti mokestį, ar ne.

Priešingu atveju būtų paneigta mokesčio, kaip įstatymu nustatyto privalomo, neatlygintinio juridinių ir fizinių asmenų mokėjimo nustatytu laiku į valstybės biudžetą, esmė.