Gytis KAPSEVIČIUS

Praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia visuomenei pateikė geresnę galimybę atidžiau pasižiūrėti į kartais abstrakčią, tačiau neretai labai konkrečią problemą – korupciją. Per tris pastaruosius mėnesius viešai pristatyti net trys korupcijos tyrimai. Naujausiame iš jų, Korupcijos suvokimo indekse, nukritome keletu vietų, tačiau apskritai yra ir teigiamų ženklų.

Korupcijos suvokimo indekse šalis nukrito šešiomis vietomis ir liko 38-ta tarp 178 tyrime dalyvavusių šalių. Lietuvai skirti 59 balai iš 100. Indekse pirmaujančios šalys Danija ir Naujoji Zelandija surinko po 90 balų. Lietuvos atsilikimas nuo Danijos, vertinamas balais, yra toks pat kaip Nigerijos atsilikimas nuo Lietuvos – tai gana ryškiai iliustruoja, kiek dar reikėtų pasistengti.

Nuo 2012 m. didėjęs, šiame indekse šaliai skiriamų balų skaičius šiais metais buvo sumažintas. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovės Rugilės Trumpytės nuomone, pernelyg dramatizuoti šio rezultato, bent jau kol kas, nereikėtų. Tyrime dalyvaujančių šalių skaičius kiekvienais metais yra skirtingas, šiemet jų įtraukta daugiau nei pernai, todėl norėdami įvertinti savo rezultatą turėtume vertinti gautą balą. Šiais metais mūsų šalis gavo dviem balais žemesnį įvertinimą nei 2016 m. „Tai reiškia, kad Lietuvoje reikšmingų pokyčių neįvyko ir progresas yra šiek tiek sustojęs, išsikvėpėme kaip šalis, tačiau tai nereiškia, kad einame blogu keliu. Bus labai įdomu pažiūrėti, kiek balų mes gausime kitais metais, – tai priklausys nuo dabartinės Vyriausybės, nuo dabartinės valdančiosios partijos veiksmų ir žingsnių“, – teigia ji.

Kita vertus, Korupcijos suvokimo indeksas nėra vienintelis ar lemiamas veiksnys vertinant korupcijos mastą šalyje. Šiame tyrime yra apklausiami verslininkai ir srities ekspertai, be to, duomenys buvo renkami 2015–2016 m. pradžioje, todėl jame svarbesnis bendrų priemonių taikymas, verslo ir valdžios santykiai ir kliūčių verslui nebuvimas bei viešojo sektoriaus skaidrumas.

„Korupcijos suvokimo indeksas atspindi, ar lengva plėtoti verslą, vienas iš pavyzdžių – gauti leidimus, ar, pavyzdžiui, kokia situacija viešajame sektoriuje yra su nepotizmu, darbo vietos naudojimu asmeniniams tikslams, politine įtaka, interesų grupių daroma įtaka ir kiek skaidriai tai vyksta“, – paaiškina R.Trumpytė.

Pavyzdžiui, aukščiau nei Lietuva atsidūręs Kataras, turintis prastesnę žmogaus teisių reputaciją, didesnį įvertinimą gavo dėl lengvesnių sąlygų verslui, nes ten gana lengva jį plėtoti ir gauti reikiamus leidimus.

Kitu kampu korupcijos mastą atskleidžia du kiti metų pabaigoje pristatyti tyrimai: Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotas gruodį pristatytas Lietuvos korupcijos žemėlapis bei kitas, lapkritį pristatytas „Transparency International“ vykdytas Pasaulinis korupcijos barometras. Abu tyrimai atliekami pasitelkiant visuomenės apklausas. Šių tyrimų rezultatai rodo, kad korupcijos šalyje mažėja, tiesa, ne visose srityse vienodai, be to, Europos šalių kontekste vis dar atrodome nekaip.

Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrime korupcija gyventojų įvardyta kaip penkta svarbiausia šalies problema – tarp alkoholizmo ir nedarbo. Taip mano, net 56 proc. respondentų. Verslas ir valstybės tarnautojai į šią problemą žvelgia šiek tiek kitaip: tik kiek daugiau nei 30 proc. šių sektorių respondentų korupciją įvardijo kaip labai rimtą problemą Lietuvoje.

Faktinės korupcijos rezultatai turėtų nuteikti ne taip neigiamai. Tyrimo duomenimis, aiškinantis, kiek gyventojų per pastaruosius metus davė kyšį, taip pasielgę prisipažino 16 proc. respondentų. Ankstesnio tyrimo metu šis skaičius siekė 24 proc. Verslo sektoriuje kyšininkavimo rodikliai gerokai mažesni ir dar mažėjantys: kyšininkavimo atvejų tarp įmonių sumažėjo nuo 6 iki 5 proc.

Verta pabrėžti, kad kyšio, kaip problemos sprendimo būdo, galimybę teigiamai vertina 40 proc., neigiamai – 37 proc. respondentų. Tai yra ne tik smarkiai pagerėję rodikliai, palyginti su 2014 m. (atitinkamai 48 ir 26 proc.), bet kartu ir mažiausias skirtumas apskritai per tyrimo vykdymo metus. Verslo atstovai tokia galimybe naudotis nebūtų linkę: 20 proc. apklaustųjų pasinaudotų proga duoti kyšį, tačiau tam nepritariančiųjų – 56 proc.

Palyginti su ankstesniu tyrimu, skaičiai taip pat pasikeitę teigiama linkme. 2016 m. 68 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų atsakė, kad kyšis padeda išspręsti problemas. Manančiųjų, kad jis nepadeda, per dvejus metus padaugėjo trimis procentais ir dabar yra 18 proc.

Pasaulinio barometro duomenimis, kyšį per metus davė 24 proc. Lietuvos gyventojų, tiesa, šis tyrimas atliktas 2015–2016 m. sandūroje. Tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje – daugiau kyšių duodama tik Rumunijoje (29 proc.). Mažiausi rodikliai – Kipre ir Portugalijoje (po 2 proc.).