BFL

1981 metų birželio 5 dieną JAV epidemiologai susidūrė su gluminančiu atveju: Los Andžele penki jauni gėjai, kurie anksčiau sveikata nesiskundė, staiga susirgo plaučių uždegimu, o du iš jų mirė.

Jie tapo pirmosiomis žinomomis naujo viruso, kuris iki šiol nusinešė daugiau gyvybių negu pasaulinis karas, aukomis.

Jau beveik 30 mln. žmonių mirė susirgę žmogaus imunodeficito sindromu (AIDS), o dar per 33 mln. kitų yra šią ligą sukeliančio viruso (ŽIV) nešiotojai.

Liga, kuri anksčiau tebuvo laikoma medicinai neįprastu susirgimu, prasiskverbė į kiekvieną žmonių visuomenės kampelį.

Šią tragišką istoriją ne vien mirtis, ligos patalas ir atskirties jausmas, bet stulbinami medicinos pasiekimai, netikėtas solidarumas ir sugriauti tabu.

“Nekyla jokių abejonių – AIDS pakeitė pasaulį”, – Jungtinių Tautų (JT) kovos programos prieš ŽIV/AIDS (UNAIDS) generalinis direktorius Michelis Sidibe (Mišelis Sidibė) sakė prieš Niujorke birželio 8-10 dienomis vyksiantį tarptautinį AIDS forumą.

“Mes sugebėjome sugriauti tylos sąmokslą, – pabrėžė jis. – Be to, tarp šiaurės ir pietų buvo sukurtas naujas socialinis darinys, ko dar niekuomet nebuvo nutikę su tokio pobūdžio liga.”

Keleri pirmieji kovos su AIDS metai buvo tamsusis skyrius, kurį žymėjo baimė, abejingumas ir homofobija.

Tačiau pavadinimas “gėjų maras” greitai buvo užmirštas paaiškėjus, kad ŽIV galima užsikrėsti perpilant kraują, santykiaujant skirtingos lyties partneriams, o užsikrėtusi motina virusą gali perduoti savo dar negimusiam kūdikiui.

Laimei, kovos su AIDS mastai labai greitai padidėjo, gėjų teisių organizacijoms įtikinus JAV vyriausybę skirti lėšų medicinos tyrimams. Jos taip pat agitavo prieš sergančiųjų AIDS ir ŽIV nešiotojų atskirtį bei už saugius lytinius santykius.

Jau 1983 metais Prancūzijos gydytojai nustatė, kad naująją ligą sukelia žmogaus imunodeficito virusas.

ŽIV galima užsikrėsti per spermą, moters makšties išskyras, motinos pieną arba kraują. Šis virusas apninka imuninės sistemos ląsteles, sutrikdydamas jų gebėjimą daugintis ir jas naikindamas.

Užsikrėtusiam ŽIV žmogui kelis pirmuosius metus gali nepasireikšti jokie ligos simptomai, kol galiausiai imuninė sistema visiškai nusilpsta, o organizmas tampa itin pažeidžiamas tuberkuliozės, plaučių uždegimo ir kitų ligų sukėlėjų.

Gydytojai sukūrė ŽIV testus, padedančius nustatyti užsikrėtusius asmenis ir išvengti viruso plitimo per užkrėstą kraują.

Optimistai taip pat buvo įsitikinę, kad per porą metų bus sukurta veiksminga vakcina, kaip buvo sukurti skiepai, padėję įveikti raupus bei poliomielitą.

Tačiau pasaulis tebelaukia: vakcinų kūrėjams iki šiol nepavyko pergudrauti viruso, kuris yra padengtas atspariu polisacharidų apvalkalu ir geba stulbinamai sparčiai mutuoti.

Praeito amžiaus 9-10 dešimtmečiais, kai nebuvo jokios vakcinos, vaistų arba veiksmingų gydymo metodų, AIDS aukų gausėjo šiurpą keliančia sparta.

Dienraščių pirmuosiuose puslapiuose buvo skelbiama apie AIDS pakirstus garsius aktorius, roko ir sporto žvaigždes, tokius kaip Rockas Hudsonas (Rokas Hadsonas), Freddy Mercury (Fredis Merkuris) ir Arthuras Ashe’as (Arturas Ašas), tačiau milijonai kitų žmonių užgeso neatkreipę visuomenės dėmesio.

“Užėjau į bendrąjį gydymo skyrių. Visos (ten gydomos) moterys buvo išsekusios, sunykusios, mirštančios”, – M. Sidibe pirmtakas Peteris Piotas (Pėteris Piotas) prisiminė savo niūrią patirtį dirbant gydytoju Afrikoje 1983 metais.

“Tariau sau: “O, dieve, tai katastrofa!” Tai buvo suvokimo akimirka. Ji pakeitė mano gyvenimą”, – pridūrė jis.

1996 buvo paskelbta gera žinia: pagaliau buvo sukurti pirmieji veiksmingi vaistai nuo ŽIV.

Šis vaistinių preparatų “kokteilis” sumažina ŽIV kiekį organizme iki sunkiai aptinkamo lygio, tačiau visiškai jo neišgydo, taip pat gali sukelti pavojingą pašalinį poveikį.

Stebuklingai atsikūrus pacientų imuninei sistemai, iš pažiūros mirčiai pasmerkti žmonės sėkmingai grįžo į gyvenimą.

Tačiau anksčiau šie vaistai buvo tokie brangūs, kad jų įsigyti galėdavo tik turtingosios šalys.

Pastangoms padėti ŽIV epidemijos apimtoms neturtingoms valstybėms vadovavo Pasaulinis fondas kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija, taip pat JAV prezidentas George’as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) bei kompiuterių programinės įrangos “Microsoft” milžinės vadovas milijardierius Billas Gatesas (Bilas Geitsas).

Mūsų dienomis daugiau nei 5 mln. žmonių neturtingų arba žemiau skurdo ribos gyvenančių ŽIV nešiotojų atsivėrė galimybė išgyventi, tačiau dar 10 mln. tebelaukia gydymo, skelbia UNAIDS.

Iki 2015 metų, kai sueis Jungtinių Tautų iškelto ryžtingo uždavinio “jokių naujų užsikrėtimo atvejų, jokios diskriminacijos, jokių mirčių” įgyvendinimo terminas, negydomų pacientų padaugės iki 13 milijonų.

Kyla dilema: kuo daugiau gyvybių gelbstima, juo daugiau lėšų reikia vaistams, kuriuos užsikrėtusieji turi vartoti kiekvieną dieną visą gyvenimą.

Iki 2015 metų gydymo programai reikės dar 6 mlrd. dolerių, todėl būtina ieškoti naujų finansavimo šaltinių. Tikėtina, kad jų pavyks rasti Kinijoje ir kitose kylančiose milžinėse.

“Turime sustabdyti viruso plitimą, kitaip bus neįmanoma, neįmanoma gydimu sustabdyti šią epidemiją arba netgi gydyti visu žmonės, kuriems to reikia”, – sakė Tarptautinės AIDS vakcinos iniciatyvos (IAVI) vadovas Sethas Berkley (Setas Berklis).

Afrikoje šiuo metu vykdoma kampanija, propaguojanti vyrų apipjaustymą – nustatyta, jog ši procedūra vyrų užsikrėtimo ŽIV riziką sumažina dviem trečdaliais.

Dar reikšmingesni yra vieno skirtingų lyčių porų tyrimo rezultatai, rodantys, jog ankstyvas ŽIV nešiotojo gydymas gali iki 96 proc. sumažinti partnerio užkrėtimo riziką.

Kiti tyrimai, kol kas neperžengę eksperimentų stadijos, teikia vilčių, kad bus sukurtas nuo užsikrėtimo ŽIV per įprastus arba analinius lytinius santykius apsaugantis gelis.

Bet kokiu atveju, “jeigu neatsiras iš esmės padėtį keičiantis veiksnys, toks kaip vakcina, tikėtina, jog iki 2031 metų kasmet užsikrės dar po milijoną žmonių”, – sakė P. Piotas, šiuo metu vadovaujantis Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklai.

“Jeigu bus plečiamos galimybės gydyti, (ŽIV plitimo) sparta galbūt sumažės. Tačiau AIDS neišnyks”, – pabrėžė jis.