Naujas NBA sezonas turėjo prasidėti lapkričio pradžioje, tačiau kol kas nesužaistos nė vienos rungtynės. Po to, kai kova tarp žaidėjų ir lygos savininkų nuo derybų stalo persikėlė į teismo salę, viltys išgelbėti sezoną priartėjo prie nulio.

Stipriausia pasaulyje krepšinio lyga šiuo metu yra lokauto būsenos, kokios buvo ir 1998–1999 m. Tada per beveik pusmetį trukusias derybas žaidėjams ir lygos savininkams galiausiai pavyko susitarti, komandos grįžo į aikštę, nors ir sužaisdamos trečdaliu rungtynių mažiau. Šįkart, atrodo, viskas taip sklandžiai nesusiklostys.
Kovos objektas yra tas pats, kuris sustabdė NBA prieš 13 metų, 2004-aisiais į lokautą atvedė Nacionalinę ledo ritulio lygą (NHL), o šiemet palaužė ir Nacionalinę amerikietiškojo futbolo lygą (NFL). Tai iš sporto uždirbami pinigai. Žaidėjai ir lyga nesusitaria, kaip reikėtų juos dalytis.
Pagal lig šiol veikusią sutartį žaidėjams atitekdavo 57 proc. su krepšiniu susijusių pajamų, klubų savininkams ir lygos vadovams – likę 43 proc. Šių metų birželį sutartis baigėsi. Buvo akivaizdu, kad laukia pokyčiai. Nors bendra su krepšiniu susijusių pajamų dalis praėjusį sezoną išaugo beveik 5 proc. ir siekė 3,6 mlrd. JAV dolerių, 22 iš 30-ies NBA komandų veikė nuostolingai, bendri lygos nuostoliai per sezoną siekė 300 mln. dolerių.
Dar prieš sezono pabaigą buvo aišku, kad lygai ir klubų savininkams tenkanti pajamų dalis yra per maža, tad šie pradėjo spausti žaidėjus. Šių metų pradžioje lyga pasiūlė sumažinti vadinamąją algų kepurę (didžiausia papildomai neapmokestinta suma, kurią žaidėjų atlyginimams gali skirti viena komanda) nuo 58 mln. iki 45 mln. dolerių, taip bendras žaidėjų algas sumažinant apie 40 proc.
Žaidėjai su tuo, žinoma, nesutiko. Jiems atstovaujanti krepšininkų asociacija suvokė, kad norint pasirašyti naują sutartį teks apkarpyti savo pajamų dalį, tačiau nesutiko su tokiomis drastiškomis priemonėmis. Lygos ir klubų savininkai buvo nenusiteikę nuolaidžiauti ir toliau dirbti nuostolingai. Tad birželio 30-ąją NBA komisaras Davidas Sternas ir žaidėjų asociacijos vykdomasis direktorius Billy Hunteris patvirtino tai, kas ir taip jau buvo aišku: lokautas prasideda.

Penkių mėnesių derybų nepakako

Taigi oficialiai NBA lokautas tęsiasi jau penktas mėnuo. Vasarą, kai dar neturėjo vykti rungtynės, buvo viliamasi, kad pavyks susitarti ir sezoną pradėti laiku. Derybų stalai kaito nuo pasiūlymų. Iš pradžių žaidėjai tikino susimažinsiantys su krepšiniu susijusių pajamų dalį iki 53 proc., lyga nesutiko, prašydama, kad žaidėjams teliktų 47 proc. Vėliau bandyta sumą padalyti į lygias dalis po 50 proc., tačiau tam prieštaravo savininkai, norintys griežtesnio santykių tarp klubų ir žaidėjų reguliavimo. Bendro sutarimo nebuvo ir kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl lygos inicijuoto prabangos mokesčio žaidėjams įvedimo.
Lyga neatsisako minties įvesti griežtus reikalavimus ir „algų kepurei“. Pagal ankstesnes NBA taisykles kiekvienas šią sumą viršijantis doleris būdavo apmokestinamas tuo pačiu doleriu. Dabar norima šią sumą dvigubinti, o komandoms, piktybiškai nesilaikančioms taisyklių, – ir keturgubinti. Tai reikštų, kad komanda, mokanti savo žaidėjams 10 mln. dolerių daugiau, nei leidžia „algų kepurė“, lygai turėtų sumokėti 40 mln. dolerių.
Lygos savininkai tokius pasiūlymus motyvuoja siekiu suvienodinti komandų lygį, tačiau žaidėjai ir dalies klubų savininkai jiems primena, kad tarp žaidėjų atlyginimų ir jų iškovotų pergalių nėra tiesioginio ryšio: pastaraisiais metais daugiausiai čempionų žiedų laimėjusi San Antonijo „Spurs“ komanda priskiriama prie mažą biudžetą turinčių klubų, o viena turtingiausių Niujorko „Knicks“ per pastaruosius septynerius metus tik kartą pateko į atkrintamąsias varžybas.

NBA vadovas pateikė ultimatumą

Po spalį tris dienas vykusių, bet nevaisingų derybų NBA vadovui D.Sternui trūko kantrybė. Lapkričio 6-ąją jis paskelbė ultimatumą: arba žaidėjai per tris dienas sutinka su uždarbio dalybomis santykiu 50:50 ir gruodžio 15-ąją pradeda sezoną, arba lyga prašys savo dalį didinti iki 53 proc.
Tada kantrybė trūko ir žaidėjų asociacijos advokatui Jeffui Kessleriui. Jis teigė: „Lygos savininkų pozicija „arba priimkit mūsų pasiūlymą, arba išeikit“ nėra sąžininga. Užuot elgęsi su žaidėjais kaip su partneriais, jie elgiasi su jais kaip su darbininkais plantacijoje.“ Aliuzija į juodaodžių vergovę JAV XVI–XIX a. nuskambėjo ypač stipriai, žinant, kad NBA komisaras D.Sternas yra baltaodis, o dauguma žaidėjų – afroamerikiečiai. Pasmerkimo iš abiejų pusių sulaukęs advokatas vėliau viešai atsiprašė, tikindamas, kad kalbėjo po sunkios darbo dienos, nieko nenorėjo įžeisti, tik nuoširdžiai stengėsi apginti žaidėjus.
Vis dėlto ultimatumas krepšininkus užgavo ir jie pasielgė principingai, tik vargu ar racionaliai: D.Sterno ultimatumas buvo atmestas, o žaidėjai taip pertvarkė lig tol derybose jiems atstovavusią krepšininkų sąjungą, kad atsirado galimybė iškelti ieškinius prieš lygą, kaip antimonopolinių įstatymų pažeidėją. Susivieniję šia galimybe pasinaudojo kelios dešimtys žaidėjų, tarp jų ir tokios žvaigždės, kaip Carmelo Anthony ar Kevinas Durantas.
Suirutė ne tik išliko, bet ir perėjo į daugiau laiko bei finansų reikalaujančius teismo procesus. Šiuo metu sezono pradžia atidėta iki gruodžio 15-osios, tačiau mažai kas abejoja, kad šis terminas bus nukeltas.

Sirgaliai nusivylė žaidėjais

Susiklosčius tokiai situacijai pralaimi abi pusės: atlyginimų negauna nei lygos administracija su klubų savininkais, nei patys žaidėjai. Apskaičiuota, kad, pavyzdžiui, šiuo metu vienintelis NBA žaidžiantis Lietuvos krepšininkas Toronto „Raptors“ puolėjas Linas Kleiza dėl lokauto kasdien praranda po 27 tūkst. dolerių.
Tarp lokauto aukų verta paminėti ir per 400 su lyga ar žaidėjais susijusių darbuotojų, kurie jau prarado darbą. Tačiau labiausiai nuskriausti sirgaliai – žmonės, kurie į lygos biudžetą ir suneša didžiąją dalį pajamų. Nors tradiciškai per konfliktus sirgaliai palaiko žaidėjų, o ne lygos savininkų pusę, jiems derybos jau įgriso tiek, kad žaidėjų kovoje jie nemato jokio herojiškumo, tik kietakaktišką užsispyrimą. JAV sporto tinklalapio ESPN.com apklausa rodo, kad daugiau nei trečdalį lankytojų labiausiai nuvilia būtent žaidėjų nesugebėjimas susitarti.
Sirgaliai nusivilia matydami, kad krepšininkams už patį žaidimą svarbiau jų atlyginimas. Krepšinio gerbėjams nesuprantama, kodėl lygos anksčiau siūlytos priemonės, vidutinį krepšininko atlyginimą galėjusios sumažinti nuo 5,4 mln. iki 5 mln. dolerių per sezoną, žaidėjų manymu, buvo „drakoniškos“. Jiems lygiai taip pat nesuprantama, kaip klubų savininkai, tarp kurių kas trečias yra milijardierius, gali skųstis finansiniais sunkumais. Sirgaliai puikiai žino abiejų pusių argumentus, tačiau tapo jiems apatiški – jie viso labo nori žiūrėti krepšinį.

Krepšininkai keliasi už Atlanto

Vieninteliu lokauto laimėtoju galima įvardyti užsienio, visų pirma Europos, klubus. Jau maždaug 80 iš daugiau nei 400 NBA žaidėjų laikinai rado sau kitas komandas. Nors Europos klubai finansiškai yra nepalyginti mažiau pajėgūs, o prasidėjus lokautui jie jau buvo subūrę savo komandas naujam sezonui, Europa šiuo metu turi nenuginčijamą kozirį: čia sezonas vyksta. Be to, nemažai daliai NBA krepšininkų Europa yra namai. Lokautas buvo puiki proga į Prancūzijos klubus grįžti Tony Parkeriui, Nicolui Batumui ir Borisui Diaw, Rusijai laikinai susigrąžinti Andrejų Kirilenką, Ispanijai – Rudy Fernandezą ir t.t.
Jų pėdomis gali pasekti ir L.Kleiza. Lapkričio viduryje šiuo metu traumą besigydantis krepšininkas patvirtino, kad kalbos dėl galimos jo sutarties su Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubu turi pagrindo.
Dalis NBA krepšininkų atrado ir egzotišką Kinijos rinką. Čia įvyko ir pats solidžiausias sandoris – laisvuoju agentu tapęs Denverio „Nuggets“ puolėjas Kenyonas Martinas pasirašė sutartį su Sindziango „Flying Tigers“. Už sezoną klubo savininkai jam mokės 2,65 mln. dolerių. Tai didžiausia kontrakto suma per visą Kinijos krepšinio lygos istoriją.
Amerikiečiai krepšininkai kartkartėmis surengia parodomąsias rungtynes, treniruojasi, kad palaikytų formą. Tačiau akivaizdu, kad ilgai tai tęstis negali. Apie planus ieškoti klubų užsienyje paskelbė ne viena pirmo ryškumo žvaigždė: iš pradžių Dirkas Nowitzki, vėliau Steve’as Nashas, galiausiai Kevinas Durantas ir Dwyane’as Wade’as. Nors ir laikinas šių žaidėjų praradimas būtų dar vienas smūgis NBA įvaizdžiui, kuris dėl lokauto jau ir taip yra smarkiai apgadintas, ir kasdiena vis prastėja.

NBA žvaigždės, laikinai persikėlusios į naujus klubus
(Vėliavėlė, nurodanti tautybę) Žaidėjas    Šalis, į kurią persikėlė    Klubas, į kurį persikėlė    NBA klubas, su kuriuo turi kontraktą
Prancūzas Tony Parkeris    Prancūzija    Vilerbano „Asvel“    San Antonijo „Spurs“
Rusas Andrejus Kirilenka    Rusija    Maskvos CSKA    Jutos „Jazz“
Amerikietis Kenyonas Martinas    Kinija    Sindziango „Flying Tigers“    Denverio „Nuggets“
Turkas Mehmetas Okuras    Turkija    Ankaros „Türk Telekom“    Jutos „Jazz“
Brazilas Leandro Barbosa    Brazilija    Rio de Žaneiro „Flamengo“    Toronto „Raptors“
Amerikietis Deronas Williamsas    Turkija    Stambulo „Besiktas“    Naujojo Džersio „Nets“
Prancūzas Nicolas Batumas    Prancūzija    Nansi SLUC    Portlando „Trail Blazers“

Kuri derybininkų pusė jus labiau nuvilia? (proc.)

NBA savininkai    18
NBA žaidėjai    35
Abi pusės nuvilia vienodai    30
Nenuvilia nė viena    17

Šaltinis: ESPN.com apklausa, 198 tūkst. respondentų