Dvikovos, VEIDO fotomontažas

Algirdas Butkevičius, kuris kaltinusius jį nuovargiu ne kartą kvietė pasigalynėti sporto salėje, antrajame rinkimų ture susikibs su tikru sportininku, bušido meistru Kęstučiu Smirnovu, o Juozas Olekas auksinėmis šakutėmis ginsis nuo „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos. Šiuose rinkimuose bent keliolika politikos senbuvių, iki šiol laimėdavusių be didesnių pastangų savo apygardose, aplamdė neretai politikos naujokai, daugiausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatai.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Antrajame rinkimų ture dalyvaus 40 LVŽS kandidatų, iš kurių po spalio 9-osios pirmauja 21. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) stovykloje vienmandatėse apygardose kausis 42 kandidatai, iš jų taip pat daugiausiai balsų surinko 21 konservatorių atstovas (Ingrida Šimonytė Antakalnio apygardoje Seimo mandatą laimėjo iškart).

Kodėl šį kartą naujieji pranašai, LVŽS atstovai, taip gerai pasirodė vienmandatėse apygardose, kai ankstesni tautos gelbėtojai – Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija ar 2012-aisiais 6 mandatus gavusi „Drąsos kelio“ partija vienmandatėse apygardose nelaimėjo nieko ir į Seimą pakliuvo tik dėl rinkėjų palankumo daugiamandatėje apygardoje?

Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Algis Krupavičius paaiškina, kad LVŽS yra sena-nauja partija, todėl nebuvo galima tikėtis, kad jos kandidatus vienmandatėse ištiks toks likimas, koks anksčiau susiklostė populistinėms ar protesto balsus susižėrusioms partijoms.

„Partija, kuri keitė pavadinimus, jungėsi, išgyveno ir geresnius, ir blogesnius laikus. Tačiau aišku, kad regionuose „valstiečiai“ ar jų pirmtakai jau daugiau kaip 15 metų yra gana įtakingi. Ypač tai matyti savivaldos rinkimų statistikoje: „valstiečiai“ turėjo ir savo merų, ir tarybos daugumą kai kuriose savivaldybėse. Pavyzdžiui, „Drąsos kelias“ buvo protesto grupė, o „valstiečiai“ – visai kas kita, tai pamatėme ir per šiuos rinkimus“, – LVŽS sėkmę vienmandatėse „Veidui“ apžvelgia A.Krupavičius.

Nors po pirmojo turo atrodo, kad absoliutūs laimėtojai yra konservatoriai ir „valstiečiai“. A.Krupavičius skaičiuoja, kad centro dešinės partijos drauge surinko beveik tiek pat balsų, kiek ir 2012 m. rinkimuose. Konservatoriai ir liberalai šį kartą gavo maždaug 30 proc., o 2012-aisiais – 24 proc. balsų. Naujajai koalicijai šiemet gautų balsų dalimi nenusileido ir buvusios koalicijos narės – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), „Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), drauge taip pat surinkusios apie 30 proc. balsų.

A.Krupavičiaus teigimu, toks nedidelis balsų pasidalijimo skirtumas rodo, kad rinkėjai yra VIS DAR nusivylę TS-LKD, o iki šiol valdžiusia LSDP jie JAU nusivylė. Dėl tokio rinkėjų požiūrio į dvi partijas viduryje atsirado laisvos vietos kitai jėgai, kuria ir tapo LVŽS. Taigi naujieji gelbėtojai, neretai politikos naujokai, vienmandatėse apygardose „perspjovė“ net ir vietinių rinkėjų daug metų palaikomus politikos senbuvius.

Aiškių lyderių nedaug

Kaip baigsis antrojo turo kova vienamatėse, prognozuoti sudėtinga, nes tik 22 apygardose atsirado lyderių, surinkusių daugiau kaip 30 proc. balsų. Daugiau kaip 40 proc. balsų pelnė ir per žingsnį iki pergalės yra konservatorius diplomatas Žygimantas Pavilionis, Irenos Degutienės Naujamiesčio apygardoje surinkęs 43,27 proc. balsų. Vakarinėje Panevėžio apygardoje greičiausiai bus perrinktas Povilas Urbšys, kurį palaiko 47,95 proc. rinkėjų. Kuršėnų-Dainų apygardoje absoliuti lyderė, surinkusi 47,68 proc. balsų, yra Rima Baškienė, beje, vienintelė LVŽS narė 2012–2016 m. Seime. Nemenčinės apygardoje ištikimi rinkėjai 44,14 proc. balsų davė LLRA-KŠS atstovei Ritai Tamašunienei, o Jonavoje 41,64 proc. balsų surinko Rimantas Sinkevičius.

A.Krupavičius prognozuoja, kad Vilniuje, jau tapusiame centro dešiniųjų partijų tvirtove, pergalę gali nuskinti TS-LKD vienmandatininkai, bet Kaune intrigos esama gerokai daugiau, nors ten dėl Seimo mandatų kovos tik dvi partijos. Trijose apygardose Kaune pirmauja „valstiečiai“, o konservatorių kandidatai daugiausiai balsų surinko keturiose Kauno apygardose.

„Akivaizdi TS-LKD problema ta, kad daugeliui rinkėjų tai nėra antro pasirinkimo partija. Palaikantieji socialdemokratus balsuotų už LVŽS, LVŽS rinkėjai – už socialdemokratus, net liberalų elektoratas nebūtinai gali rinktis konservatorius, – vardija politologas. – Nors TS-LKD turi persvarą, ji nebūtinai laimės finale, nes tarp rinkėjų, balsavusių už kitas partijas, bus tokių, kurie rinkis bet kurį kitą kandidatą, tik ne siūlomą TS-LKD.“

A.Krupavičiaus skaičiavimais, konservatoriai yra konkurencingi 18-oje Vilniaus ir Kauno apygardų, vadinasi, dar lieka 50 regionų apygardų, o regionuose labiau remiami „valstiečiai“. Nepaisant nesėkmės daugiamandatėje apygardoje, politologas ragina visiškai nenurašyti ir socialdemokratų. Jų kandidatai esą turi realių galimybių laimėti maždaug dešimtyje apygardų.

Už brūkšnio liko dėl 5 balsų

Nemaloniausia staigmena per pirmąjį rinkimų turą nutiko Naujosios Vilnios apygardoje, kur daugiausiai (23,08 proc.) balsų surinko už Sausio 13-osios nusikaltimų neigimą nuteistas Algirdas Paleckis. Naujosios konservatorių kartos atstovė Monika Navickienė surinko vos 14 balsų mažiau už Sausio 13-osios įvykių interpretacijos „savi šaudė į savus“ autorių A.Paleckį. Nepaisant menko skirtumo, išsigandę, kad A.Paleckis gali pakliūti į nacionalinę politiką, paramą konservatorei išreiškė net oponentai – Liberalų sąjūdžio (LS) lyderiai, LVŽS kandidatai.

Nedidelė balsų persvara, dėl kurios antrojo turo baigtis yra gana miglota, susiklostė ir kitose vienmandatėse apygardose, kurių rinkėjai spalio 9 d. neišsirinko vieno lyderio.

Jau „palaidotos“ Darbo partijos (DP) tėvonija Kėdainiai gerokai nustebino dar pernai, kai meru išrinko ne „darbietę“, bet liberalą verslininką Saulių Grinkevičių. Šiemet daugiamandatėje daugiausiai balsų atidavę LVŽS, kėdainiečiai taip pat pademonstravo besikeičiančias preferencijas. Vis dėlto 25,49 proc. rinkėjų, balsavusių už Virginiją Baltraitienę, nejaudina nei medžioklės skandalai, nei žemės ūkio ministrei grėsusi interpeliacija. Antroje vietoje su 20,35 proc. balsų atsidūrė pats išsikėlęs kandidatas gydytojas Darius Kaminskas, anksčiau taip pat priklausęs Darbo partijai.

„Manau, kad logiškai labiau tikėtina V.Baltraitienės pergalė, juolab kad antrajame ture varžysis tos pačios partijos kandidatai, nors vienas iš jų – jau „eksdarbietis“. V.Baltraitienei gali trukdyti skandalai dėl buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus ar koldūnų, tačiau V.Baltraitienė, kaip politikė, yra nuosaiki ir racionali, didelių priekaištų jai niekas neturi. Net Prezidentė pakeitė nuomonę dėl šios politikės, nors iš pradžių nenorėjo jos skirti žemės ūkio ministre“, – komentuoja A.Krupavičius.

Visiškai neprognozuojama kova laukia Plungėje. Antrojo turo dalyvius – liberalą Joną Varkalį ir konservatorių Jurgį Razmą skiria vos 8 balsai: už abu kandidatus balsavo beveik po ketvirtadalį rinkėjų.

Nė vieno aiškaus lyderio nėra ir Panerių apygardoje. 16,97 proc. balsų surinkusi konservatorių kandidatė Aistė Gedvilienė antrajame ture susikaus su Lietuvos žaliųjų partijos lyderiu Linu Balsiu, surinkusiu 13,82 proc. balsų. Daugiau galimybių laimėti šioje apygardoje A.Krupavičius prognozuoja L.Balsiui, kuris gali gauti balsų iš rinkėjų, per pirmąjį turą nebalsavusių nei už jį, nei už TS-LKD kandidatę: „Naglio Puteikio šalininkai greičiausiai turėtų balsuoti ne už TS-LKD, LLRA-KŠS rinkėjai vargu bau rinksis TS-LKD. DP, „Tvarkos ir teisingumo“ (TT), Lietuvos laisvės sąjungos elektoratas taip pat turėtų balsuoti už L.Balsį. A.Gedvilienė turėtų pretenduoti į LS balsus, taigi surinktų maždaug 27–28 proc. balsų.“

Kaune, Kalniečių apygardoje, kol kas antras liko buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas, surinkęs 17,14 proc. balsų. Jis susirungs su „valstiete“ rusų kalbos mokytoja, Kauno miesto savivaldybės tarybos nare Aušra Papirtiene, gavusia šiek tiek daugiau – 20 proc. balsų.

Dėl A.Kupčinsko įvaizdžio, kuris kauniečiams dar gali būti miesto stagnacijos sinonimas, daugiau galimybių tenka A.Papirtienei, juolab kad ją palaiko pats miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

„Darbietė“ Dangutė Mikutienė, nepaisant partijos nuopuolio, dar turi teorinių šansų pakliūti į Seimą. Jos varžovas antrajame ture Trakų-Vievio apygardoje liberalas Trakų administracijos direktorius Jonas Liesys surinko vos keliomis dešimtimis balsų daugiau (14,64 proc.). Politologas A.Krupavičius svarsto, kad didelė pagalba D.Mikutienei būtų savo partijai lojaliausio elektorato – LLRA-KŠS rinkėjų palaikymas, taip pat „darbietė“ gali gauti socialdemokratams skirtus balsus.

Molėtų-Širvintų apygardoje antrajame ture susitiks nedidele persvara kol kas daugiausiai balsų pelnęs „darbietis“ Petras Čimbaras, 2012-aisiais šioje apygardoje laimėjęs mandatą, ir konservatorius Valentintas Stundys. A.Krupavičius sako, kad P.Čimbaras jau gali rinkėjams prisistatyti kaip būsimos opozicijos narys, o toks statusas gali padėti pelnyti simpatijų.

Panevėžyje, Aukštaitijos apygardoje, antrajame rinkimų ture susirems konservatorė Rasa Juknevičienė ir kol kas ją aplenkusi LVŽS kandidatė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė, surinkusi 27,55 proc. balsų.

„LVŽS kandidatė surinko daugiau kaip ketvirtadalį balsų apygardoje, kurioje rinkėjų aktyvumas yra didelis, todėl manau, kad R.Juknevičienės perspektyva tapti Seimo nare laimėjus vienmandatėje apygardoje, švelniai tariant, komplikuota“, – sako A.Krupavičius ir primena, kad LVŽS buvo įsitikinusi savo kandidatės pergale, tad partijos prognozė greičiausiai ir išsipildys.

Profesorius svarsto, kad Socialdemokratų partijos rinkėjai rems G.Burokienę, o ne konservatorių kandidatę. Juolab kad antrajame ture Aukštaitijos apygardoje tikėtasi pamatyti R.Juknevičienės ir socialdemokrato Domo Petrulio, likusio trečioje vietoje ir surinkusio 19,90 proc. balsų, kovą. Pasak politologo, R.Juknevičienės galimybės gauti papildomų balsų nedidelės ir todėl, kad tai viena ryškiausių TS-LKD partijos figūrų. Toks kandidatės ryškumas esą gali sukelti rinkėjų, kurie nejaučia simpatijų konservatoriams, priešiškumą.

Marių apygardoje antrajame ture susitiks liberalas progimnazijos direktorius Edmundas Kvederis ir kol kas pirmaujantis didžiausias Lietuvos sveikuolis, skiepų vakcinose atradęs aborto liekanų, Dainius Kepenis. Šioje apygardoje kandidatų gautų balsų skirtumas taip pat nežymus.

Įdomi kova laukia Danės apygardoje, kur daugiausiai balsų surinko antikorupcinės koalicijos atstovas N.Puteikis. Jis antrajame ture susirungs su liberalu Simonu Gentvilu, kuris nuo kovotojo su korupcija atsiliko maždaug 200 balsų. Nors daugiamandatėje apygardoje kovotojų su korupcija koalicija nepasiekė minimalaus 7 proc. barjero, N.Puteikis dar turi neblogų šansų pakliūti į Seimą.

„Jei N.Puteikis imsis rimtos kampanijos Klaipėdoje, jis turi visas galimybes laimėti, bet reikia tuo užsiimti, – sako A.Krupavičius. – Jei jo priešininkas būtų kitas, ne S.Gentvilas, N.Puteikiui laimėti būtų sunkiau. Tačiau dabar dalis rinkėjų skeptiškai žiūri į tėvų ir vaikų dalyvavimą politikoje, ypač tada, kai partija turi vos kelis mandatus ir giminaičių „svoris“ pasidaro gan didelis. Žinoma, N.Puteikio koalicija gerokai populistinė, nežinia, už ką tokioje situacijoje balsuotų LSDP šalininkai, bet jei reikėtų mesti burtų kauliuką, manau, jis iškristų N.Puteikio naudai.“

O štai Eugenijus Gentvilas Gargžduose net nepakliuvo į favoritų duetą: antrajame ture susitiks 30 proc. balsų gavęs „tvarkietis“ Petras Gražulis ir penktadalio rinkėjų simpatijas pelnęs „valstietis“ Bronius Markauskas, teistas už ūkininkų protesto organizavimą.

Kitos liberalų partijos Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) lyderis Artūras Zuokas, priešingai nei LS lyderis E.Gentvilas, daugiamandatėje apygardoje į Seimą nepateko, nes jo partija nesurinko nė 5 proc. balsų. Kol kas atrodo, kad ir LLS vedlys liks be mandato, nes vargu ar Senamiesčio apygardoje nugalės konservatorių Mykolą Majauską, pirmajame ture surinkusį dvigubai daugiau balsų (35 proc.).

Laimėjusių partijų lyderius nuo pergalės savo apygardose skiria tik vienas žingsnis. Gabrielius Landsbergis Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje surinko 38,36 proc. balsų, Ramūnas Karbauskis Šilainiuose gavo 39 proc., o Saulius Skvernelis, kuriam prognozuota pergalė jau per pirmąjį turą, pelnė 30 proc. balsų ir antrajame ture Karoliniškių apygardoje kausis su konservatoriumi Kęstučiu Masiuliu.

Socialdemokratai atidavė tėvonijas

Kita šių Seimo rinkimų staigmena – sumažėjusios rinkėjų simpatijos premjerui Algirdui Butkevičiui Vilkaviškyje. Savo uošvijoje, kur pradėjo politiko karjerą, A.Butkevičius į Seimą išrenkamas nuo 1996 m., o nuo 2000 m. kandidatui šioje apygardoje nė neprireikdavo antrojo turo, nes jis iškart susižerdavo daugiau kaip 60 proc. rinkėjų balsų. Tačiau šį kartą socialdemokratų lyderiui kelią pastojo LVŽS kandidatas Kęstutis Smirnovas.

Palyginti su A.Butkevičiumi, aktyvus visuomenininkas ir kovinio sporto čempionas K.Smirnovas yra nacionalinės politikos naujokas, turintis politinės patirties tik savivaldos srityje. Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centro mokytojas trečią kadenciją iš eilės yra išrinktas į Šakių rajono savivaldybės tarybą. Vis dėlto A.Butkevičius, kuris iki rinkimų darbo metu važinėdavo į Vilkaviškį pirmyn atgal, ruošiasi rimtai susikauti su bušido meistru: premjeras buvo pasiprašęs keturių dienų atostogų, kurias praleido agituodamas Vilkaviškyje.

Paaiškėjo, kad susilpnėjusios socialdemokratų lyderio pozicijos Vilkaviškyje – ne premjero nesėkmė, bet visos partijos favoritų tendencija. Dalyje apygardų daug metų neturėję nė menkiausios konkurencijos, kai kurie socialdemokratai pirmąjį turą arba prakišo visai, arba buvo nukarūnuoti ir turės rimtai kovoti antrajame.

Visiška nesėkmė ištiko parlamentarą Albiną Mitrulevičių Marijampolėje. Per antrąjį Seimo rinkimų turą 2012 m. A.Mitrulevičius, tuometis Marijampolės savivaldybės mero patarėjas, pelnė 67,16 proc. rinkėjų simpatijų. Tačiau šį kartą socialdemokratas Marijampolėje liko trečias, jį nurungė visiški politikos naujokai – LVŽS atstovas komisaras Dainius Gaižauskas ir jaunas, nacionaliniu lygiu nežinomas konservatorius, Marijampolės savivaldybės tarybos narys, Andriaus Kubiliaus padėjėjas 29-erių Andrius Vyšniauskas.

Kitas socialdemokratas, per pirmąjį turą palaužtas LVŽS politikos naujoko, – Edvardas Žakaris. Aušros apygardoje Šiauliuose 2012 m. jis surinko 43 proc. balsų, o antrajame ture už jį balsavo net 76 proc. rinkėjų. Šįkart E.Žakaris surinko 19,70 proc. balsų ir antrajame ture stos prieš LVŽS kandidatą Šiaulių vicemerą, leidėją humanitarinių mokslų daktarą Stasį Tumėną, pelniusį 29,27 proc. balsų.

Sūduvos apygardoje antrajame ture buvo tikimasi pamatyti dviejų ministrų – socialdemokrato Juozo Oleko ir „darbietės“ Algimantos Pabedinskienės kovą. Tačiau A.Pabedinskienė, su 11,26 proc. balsų likusi ketvirta, į antrąjį turą nepateko, kaip ir į parlamentą nepateko ją delegavusi partija. O J.Olekas (18,83 proc. balsų) taip pat netapo lyderiu ir auksinėmis šakutėmis turės kautis su jaunuoju ūkininku, Marijampolės savivaldybės tarybos nariu „valstiečiu“ Kęstučiu Mažeika, už kurį balsavo beveik trečdalis rinkėjų. A.Krupavičius svarsto, kad J.Oleko, kaip ministro, įvaizdis sugadintas, paskui jį velkasi auksinių šaukštų ir šakučių skandalo šleifas, todėl galimybių išsigelbėti ir laimėti antrajame ture jis turi nedaug.

9,79 proc. balsų Šeškinės apygardoje surinkęs LSDP rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas liko penktas, jį aplenkė LLRA-KŠS kandidatas Zbignievas Maciejevskis, Lietuvos laisvės sąjungos deleguota Agnė Zuokienė, į antrąjį turą išėję „valstietis“ Virginijus Sinkevičius ir TS-LKD kandidatas Audronius Ažubalis.

2012 m. rinkimuose 52,83 proc. Alytaus apygardos rinkėjų pasitikėjimą pelnęs Julius Sabatauskas šį kartą gavo 17 proc. balsų ir antrajame ture susirungs su LVŽS kandidatu teatro ir kino aktoriumi Robertu Šarknicku, surinkusiu 27 proc. balsų. Politologo A.Krupavičiaus teigimu, šiek tiek blogesnėje situacijoje esantis J.Sabatauskas, šiaip jau konkurencingas vienmandatininkas, prieš antrąjį turą turėtų ieškoti sąjungininkų, organizuoti tikrai efektyvią kampaniją ir bandyti įtikinti rinkėjus.

Artūras Skardžius Šilutėje, kur 2012 m. gavo Seimo nario mandatą, šiemet liko ketvirtas. Jį aplenkė TT narystę sustabdęs Pagėgių veikėjas Kęstas Komskis, taip pat konservatorė mokytoja Sandra Tamašauskienė ir „valstietis“ Alfredas Stasys Nausėda, kurį, kaip spėjama, dalis rinkėjų aukštai išreitingavo vien todėl, kad palaikė ekonomistu Gitanu Nausėda.

Jurbarko apygardoje be didesnių sunkumų užtikrintai laimėdavo socialdemokratas Bronius Pauža. 2012 m. antrajame Seimo rinkimų ture jis gavo 63,92 proc., 2008 m. – 50,75 proc. balsų. Vis dėlto šiemet rinkėjai su B.Pauža atsisveikino. Antrajame ture Jurbarko-Pagėgių apygardoje kausis TS-LKD atstovas Daivaras Rybakovas ir LS kandidatas Ričardas Juška. Tačiau B.Paužai apmaudu turėtų būti ne vien todėl, kad iškrito iš kovos, bet ir todėl, kad nuo brūkšnio jį skyrė vos 5 balsai.

Tik dar kartą galima patvirtinti, kad vienmandatėse apygardose svarbus kiekvienas balsas.

„Tai yra nulis, toks skirtumas nieko nereiškia. Tik dar kartą galima patvirtinti, kad vienmandatėse apygardose svarbus kiekvienas balsas, – apibendrina politologas A.Krupavičius. – Apygardų ribų perbraižymas, kad ir menkas jų sujudinimas, taip pat galėjo padaryti nedidelį poveikį, kurio užteko.“

Pirmajame ture prakišo ir už brūkšnio liko Algimantas Salamakinas. 2012-aisiais Radviliškio apygardoje gavęs 61,66 proc. balsų, šį kartą jis surinko 15,64 proc., į priekį praleisdamas antrajame ture kovosiančius konservatorių Vytautą Juozapaitį ir „valstietį“ Radviliškio savivaldybės tarybos narį, vietos verslininką Aurimą Gaidžiūną.

Taigi jei kalbame ne tik apie partijos gautus mandatus, bet ir apie personalijas, socialdemokratų pozicijos iki šiol jiems palankiose apygardose susiūbavo. Nepasisekė ir kone geriausiai vertinamam šios Vyriausybės ministrui Linui Linkevičiui, kuris Panemunėje pralaimėjo dviem politikos naujokams – „valstiečiui“ prof. Aurelijui Verygai ir TS-LKD kandidatui Tadui Langaičiui, o socialdemokratų sąrašo „karūna“ Rasa Budbergytė Verkių apygardoje liko trečia, aplenkta konservatoriaus Dainiaus Kreivio ir liberalo Gintaro Steponavičiaus. Nusiraminti gali rinkėjų lojalumą išsaugoję Rimantas Sinkevičius, sūnaus vadovaujamoje Jonavoje gavęs per 40 proc. balsų, taip pat Prienų-Birštono vienmandatininkas Andrius Palionis ir Tauragėje pirmaujantis Darius Petrošius.

Visą “Veido” numerį rasite ČIA