BFL

Nacionalinis kraujo centras kaltinamas gydymo įstaigoms tiekiantis nekokybišką kraują, dėl to esą gali kilti pavojus pacientų sveikatai ir gyvybei. Tačiau pati įstaiga atkerta, kad ją skundžia konkurentai, o kraujo tyrimo rezultatai vertinami nekorektiškai.

Problemą nagrinėjusi Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė nutarė kreiptis į Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kad ši turėtų labiau kontroliuoti kraujo kokybę. Pasak darbo grupės narės konservatorės Agnės Bilotaitės, šiuo metu tokios kontrolės praktiškai nėra.

“Buvo gautas oficialus kreipimasis su tyrimo rezultatais, kad kraujas yra nekokybiškas, neatitinka SAM patvirtintų reikalavimų. Dėl to gali kilti grėsmė žmogaus sveikatai, be to, kraujo sunaudojama gerokai daugiau. Vietoj vienos pakuotės sunaudojamos dvi arba trys, ir taip neefektyviai naudojamos valstybės lėšos”, – trečiadienį žurnalistams sakė parlamentarė.

Ji pripažino, kad trečiadienį per posėdį išklausius visų suinteresuotų įstaigų atstovus, taip ir liko neaišku, ar pacientams pilamas kraujas yra kokybiškas, ar ne.

Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytojos transfuziologės Emilijos Kazlauskienės teigimu, gydymo įstaigos laboratorijoje atlikus Nacionalinio kraujo centro patiektą kraują hemoglobino esą rasta dvigubai mažiau nei privaloma.

“Prieš gerą pusmetį, gal ir daugiau savo iniciatyva ligoninėje atlikome kraujo tyrimus ir nustatėme, kad hemoglobino koncentracija – vienas iš svarbiausių rodiklių, dėl ko perpilame kraują – neatitinka sveikatos apsaugos ministro įsakymu nurodytų normų. Turėtų būti 43 gramai vienete, o atlikę 115 tyrimų nustatėme, kad hemoglobino kiekio vidurkis vienete buvo 27 gramai”, – po posėdžio žurnalistams sakė gydytoja.

Anot jos, dėl to pacientui reikia supilti gerokai daugiau kraujo, vietoj vieno maišelio – du arba tris. Dėl to kyla gydymo problemų, atsiranda grėsmė net paciento gyvybei.

Medikė tvirtino, nors jos ligoninė turi pasirašiusi sutartį dėl kraujo tiekimo su Nacionaliniu kraujo centru, ji, rūpindamasi savo pacientų sveikata, kraują užsako iš kitų tiekėjų.

Nacionalinio kraujo centro konkurentas – Kraujo donorystės centras – dėl nekokybiško kraujo buvo kreipęsis į Generalinę prokuratūrą, tačiau ši atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nacionalinis kraujo centras taip pat kaltintas per viešuosius konkursus siūlantis kraują tiekti beveik už dvigubai mažesnę kainą nei savikaina.

“Kraujo komponentus Nacionalinis kraujo centras kitoms ligoninėms pradėjo siūlyti (…) dvigubai sumažinęs kainą. Kauno klinikų skelbtame konkurse kraujo komponentų vietoj 300 litų erotrocitų masė buvo pasiūlyta po 180 litų. Kai logiškai galvojant, tokios kainos neįmanoma padaryti”, – Seime teigė Kraujo donorystės centro direktorius Artūras Venslauskas.

Jo teigimu, kad Nacionalinis kraujo centro patiekto kraujo kokybė neatitinka normų, nustatė ne tik minėta Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninė, bet ir kitos gydymo įstaigos. Trečiadienį parlamentarams buvo pateikti neva Plungės savivaldybės ligoninėje atlikto tyrimo rezultatai.

Tačiau sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis atkreipė dėmesį, kad šis tyrimas nepasirašytas, ir žadėjo pasidomėti, ar jis nesuklastotas.

Nacionalinio kraujo centro atstovai trečiadienį teigė, kad visi jiems metami kaltinimai – nepagrįsti, o gydymo įstaigas pasiekia saugus ir kokybiškas kraujas.

“Jie (Greitosios pagalbos ligoninė – BNS) nevaldo skaičiavimo metodikos. Neturime pretenzijų jų laboratorijai, bet ten neapibrėžta, koks mėginys tiriamas. Jeigu mėginys paruoštas nekorektiškai, ir rezultatas bus atitinkamas”, – sakė Nacionalinio kraujo centro direktoriaus pavaduotoja medicinai Jekaterina Sizova.

Ji teigė, kad centrui mesti kaltinimai yra konkurencinės kovos padarinys.

“Pagalvokite, kuo čia dėtas Kraujo donorystės centras? Todėl kad jie nori ten (ligoninei – BNS) teikti kraują”, – įsitikinusi J.Sizova.

Ji pabrėžė, kad nei SAM, nei pats centras nėra gavęs skundų dėl patiekto kraujo kokybės, nors jeigu gydymo įstaiga aptiktų tokio kraujo, privalėtų apie jį informuoti.

“Tai sukurta situacija. Daktarė (E.Kazlauskienė – BNS) suinteresuota, nes jos sūnus dirba pas A.Venclauską”, – pareiškė Nacionalinio kraujo centro atstovė.

Sveikatos apsaugos viceministro teigimu, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba vasario-kovo mėnesiais tikrino Nacionalinį kraujo centrą ir pažeidimų nerado.

“Ligoninė yra taikiusi ne tas skaičiavimo formules, kurios turi būti taikoma pagal ministro įsakymą, todėl rezultatai gaunami iškreipti, – dėstė viceministras. – Tai anaiptol nepasakoma, kad naudojamas blogos kokybės kraujas. Medicinos audito inspekcija ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kontroliuoja Nacionalinio kraujo centro veiklą.”

Jis taip pat susidariusią situaciją vertino kaip konkurentų karą.

“Manau, kad šis klausimas susijęs su tuo, kad pasikeitė tvarka, pagal kurią apmokama kraujo centrams už pateiktus komponentus. Nuo 2010 metų sausio SAM kraujo komponentus įskaičiavo į paslaugos įkainį gydymo įstaigose ir nuo to prasidėjo visa šita sumaištis, – kalbėjo A.Klišonis. – 2009 metais, kai mes visi išgyvenome krizę, Kraujo donorystės centras turėjo 19 mln. litų apyvartą ir beveik milijono ikimokestinį pelną. Manome, kad buvo per geros sąlygos tokiems centrams veikti. Šiemet nuo sausio 1 dienos nustatyta maksimali kaina ,ir kraujo donorystės centrai tarpusavyje konkuruoja kainomis. Dėl to ir vyksta ūkinis ginčas.”

Paklaustas apie esą nerealiai sumažintą kraujo kainą, siekiant laimėti gydymo įstaigų skelbiamus konkursus, viceministras teigė, kad Lietuvoje šiuo metu yra keturi kraujo centrai, numatoma steigti penktą, todėl jeigu būtų tokia bloga situacija, jeigu kraujo komponentai būtų teikiami nepagrįstai maža kaina, penki centrai neišsilaikytų.