Kraujas yra savas, neskolintas, neskolinamas, kol viskas gerai. Bet, pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, gali susiklostyti situacija, kai nuosavybės teisė į kraują taps svarbi. Kažkas kraujo prarado ir stygių reikia papildyti. Kraujo suderinamumas – tiktai dalis problemos. Iš kur to kraujo paimti?
Klausimas apie neatlygintiną donorystę turėtų atskleisti tuos, kurie krauju neprekiauja, o duoda, kaip sakoma, iš idėjos. Ir tokių yra mažuma – vos 4,2 proc. Duodančiųjų kraujo artimiesiems – solidus trečdalis (33,8 proc.). Be papildomų klausimų sunku spręsti, ar tai liudija apie mūsų piliečių sveikumą/nesveikumą, ar apie altruizmą. „Savo kraujo nepagailėsiu giminaičiui“ – skamba gražiai, tačiau ar tai nėra priekaištas tiems 62 proc., kurie kraujo niekada neduoda? Gal jie ir duotų giminėms, tačiau neiškyla poreikio, bet ir tie, kurie giminėms duoda, gal mažiau nukraujuotų, jeigu būtų daugiau kraujo donorų.
Ar neatlygintinai aukojate kraujo donorystei? (proc.)
1 Taip 2,6
2 Niekada 62,0
3 Kasmet 1,6
4 Nebent artimiesiems 33,8
Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. birželio 11-14 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.