BFL

Šiuo metu Lietuvoje 2215 žmonių naudojasi “Creditinfo” siūloma paslauga “Apsaugok savo tapatybę”, kitaip tariant, yra pareiškę norą šiuo metu negauti paskolų. Vieni tai daro siekdami apsaugoti savo duomenis – pavyzdžiui, apsidrausti nuo grėsmės, kad naudodamiesi jų dokumentais ar apgaulės būdu išviliotais duomenimis paskolą bandys gauti kiti asmenys, kiti tai daro dėl panašių priežasčių kaip ir į lošimo namus nenorintys būti įleisti asmenys – Lietuvoje yra nemažai žmonių, pajutusių azartą imti greituosius kreditus, nepasvėrę savo galimybių juos grąžinti.

Paradoksas, tačiau nemaža dalis šių už minėtą “Creditinfo” paslaugą reguliariai susimokančių žmonių (paslauga pusmečiui kainuoja 25 Lt, metams – 45 Lt) nežino, kad nė viena kreditų teikėja šio sąrašo tikrinti nėra įpareigota, o “Creditinfo” savo ruožtu neatsako už tai, jei vienas ar kitas kreditorius nutaria suteikti finansavimą, nepaisydamas asmens pareikšto noro jo negauti.

Pasak “Creditinfo” asmeninės kredito istorijos sistemos projekto vadovo Mariaus Zaikausko, šį sąrašą visuomet tikrina tik nuolatiniai “Creditinfo” klientai – visi Lietuvoje veikiantys bankai, mobilūs operatoriai ir nemaža dalis ne bankinio sektoriaus įmonių, teikiančių kreditavimo paslaugas.

Tačiau toli gražu ne visos. Štai iš 16 Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) narių, keturios įmonės minėto sąrašo netikrina. LSVKA valdybos pirmininko Liutauro Valicko teigimu, pagrindinė priežastis – šios įmonės nėra “Creditinfo” klientės. Šios įmonės, spręsdamos ar suteikti asmeniui smulkųjį vartojimo kreditą, jo mokumą vertina naudodamosi kitomis valstybinių institucijų administruojamomis duomenų bazėmis – Sodros, Registrų centro, Hipotekos ir kitų.