„Rusijos užsienio politika pasižymi dviem neatsiejamais refleksais: blogi dalykai nutinka, kai Rusijai nebeleidžiama saugoti savo kaimynių; dar blogesni dalykai prasideda, kai Rusijos kaimynės nebenori, kad Rusija jas gintų“, – „Foreign Policy“ rašo Frankas Jacobsas.

Žemėlapių serija – pirmasis jų buvo publikuotas Maskvoje leidžiamame laikraštyje „Express Gazeta“ dar 2012 m. liepą, gerokai prieš Rusijos invaziją Ukrainoje – iliustruoja Maskvos sumanymus. Jei tikėtume šiais žemėlapiais, Rusija iki 2035 m. bus užgrobusi ne tik Krymą (jau padaryta!) ir Donbasą. Kremlius taip pat bus užgrobęs Pietų Ukrainą, kurios sritys susisiekia su Padniestre, taigi Ukraina bus netekusi priėjimo prie Juodosios jūros.

Žemėlapį reikėtų vertinti kaip kartografinę Rusijos svajonių iliustraciją, atspindinčią dalies Rusijos visuomenės viltis ir nusivylimus. Pagal šį žemėlapį išeina, kad Rusijoje tikimasi, jog Europa 2035-aisiais bus susiskaldžiusi, stipriai „islamizuota“ ir kenčianti nuo atgimstančios Vokietijos. Straipsnyje užsimenama, kad to nenutiktų, jeigu Rusija vis dar būtų tokia supervalstybė, kokia ji buvo iki Sovietų Sąjungos žlugimo.

1899 m. išleistoje knygoje „Svajonių interpretacija“, Sigmundas Freudas norų išsipildymą vadina užslopintų troškimų patenkinimu per pasąmonėje vykstantį mąstymo procesą, pavyzdžiui, sapnus, svajones ir haliucinacijas. Šis žemėlapis kaip tik ir yra Rusijos svajonė, kylanti iš frustracijos dėl mažėjančio vaidmens pasaulyje, įgyvendinama pasitelkus geopolitines fantazijas apie savo kaimynes.

Vakarų Europa

Rusijos požiūriu, kuris nuo komunizmo laikų iš esmės ne tik nepasikeitė, bet galbūt netgi sustiprėjo, Vakarų Europa yra moraliai ir ekonomiškai bankrutavusi ir atsidūrusi ties žlugimo riba. „Po 2013 m. referendume Škotijos priimto sprendimo žengti nepriklausomybės keliu Šiaurės Airija pajunta valstybės trauką ir prisijungia prie suvienytos Airijos, gerokai sumažindama Jungtinę Karalystę iki Anglijos ir Velso“, –  rašo „Express Gazeta“.

Pasak šio leidinio, rašančio, tarsi jau šiandien būtų 2035-ieji, pastarųjų metų ekonomikos krizė paspartino ir Ispanijos decentralizaciją, kuri neišvengiamai baigiasi Katalonijos ir Baskijos atsiskyrimu. Kaimyninė Prancūzija savo ruožtu praranda dalį teritorijos baskų naudai, tačiau pagrindinė jos žlugimo priežastis – visai kita. Ją ištinka „multikultūrinis kolapsas“ dėl nesugebėjimo įsisavinti „laukinių spalvotų žmonių“ – imigrantų iš buvusių Prancūzijos kolonijų.

Pagal putiniškos dvasios žemėlapį, Prancūzija bus priversta deportuoti tautines mažumas į Prancūzijos pietryčiuose esančias teritorijas, vadinamas Arabų Pjemontu. Ten įsitvirtins islamas, o Marselis bus jo sostinė. Korsika atsiskirs, o Vokietija vėl aneksuos Elzasą ir Lotaringiją.

Belgija taip pat pasmerkta: Flandrija šiaurėje įsilies į Olandų Sąjungą, tik prancūziškai kalbančiai Valonijai pavyks nepakliūti į Prancūzijos rankas.

Italija taip pat skyla į dvi dalis, o pasidalijimą lemia ekonominis faktorius: Šiaurės lyga kontroliuoja šalį iki Toskanos ir Lacijaus pasienio. Roma patenka į Pietų Italijos teritoriją, kuri yra pernelyg neturtinga, kad sugebėtų užkirsti kelią Sardinijos ir Sicilijos atsiskyrimui.

Vidurio Europa

Bosnija ir Hercegovina nušluojama nuo žemės, o jos žemes išsidalija Kroatija ir Serbija. Turkija pasiglemžia Albaniją su Kosovu, taip pat Serbiją ir Makedoniją. Revanšistinė Vengrija atgauna kai kurias teritorijas, prarastas po Austrijos-Vengrijos imperijos žlugimo 1918 m., ir iš naujo aneksuoja Serbijos Voivodiną bei dalį Rumunijai priklausančios Transilvanijos.

Užtat vargšelė Lenkija, anot rusų svajonių, už savo neištikimybę motinai Rusijai nubaudžiama dezintegracija. Vokietija pasiglemžia Pomeraniją ir Sileziją. Berlynas netgi priglaudžia Rytprūsius, priversdamas pačią Rusiją atsisakyti šiaurinės jų dalies. Atrodo keista, kad Rusija noriai atsisveikintų su savo teritorija, tačiau tai tampa precedentu, svarbesniu net už Rusijos sienų šventumą: Varšuvai parodoma, ką reiškia pasitraukti iš po globėjiško Rusijos skėčio.

Rytų Europa

Estija praranda Narvą. Latvija netenka Daugpilio. Baltarusija paverčiama Rusijos gubernija. Ukraina baudžiama už savo vakarietiškas nuodėmes: Rusija ne tik aneksuoja jos rytinę ir pietinę dalis, bet ir mėgaujasi skylančių Ukrainos vakarų vaizdu. Nuo Ukrainos atplyšta nepriklausoma Galicijos teritorija, kuriai netgi pavyksta prigriebti ir rytinį Lenkijos kampelį.

Kad Rumunijai būtų kompensuota Transilvanijos netektis, ji gauna Moldovą – išskyrus, žinoma, tą jos dalį, kuri atitenka Rusijai. Bulgarija už neištikimybę Rusijai nubaudžiama Turkijos rankomis. Ši atsikanda Bulgarijos gabalą aplink Burgaso uostą, kuriame apgyvendinama Bulgarijos turkų mažuma.

V.Putino kritikas Andrejus Piontkovskis neseniai pavadino Kremliaus šeimininką durininku. Tokios tat Kremliaus durininko ir nemažos dalies jo valdomos Rusijos svajonės ir troškimai.