Rima JANUŽYTĖ

Mažiausiai 43 žmonės žuvo per du savižudžių sprogdintojų išpuolius prieš krikščionis Egipte, šiems švenčiant Verbų sekmadienį. Atsakomybę už abu išpuolius prisiėmė „Islamo valstybė“.
Pirmasis sprogimas sekmadienį nugriaudėjo prie pat altoriaus Šv. Jurgio bažnyčioje Tantos mieste, antrasis – prie Šv. Morkaus bažnyčios Aleksandrijoje. Šioje bažnyčioje mišias prieš pat sprogimą laikė Egipto koptų popiežius Teodoras II, tačiau išpuolio metu jis jau buvo spėjęs išvykti.

Išpuoliai dažnėja

Krikščionys, kurie sudaro apie 10 proc. Egipto gyventojų, šalyje yra ne kartą tapę islamistų taikiniu. Dar devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje islamo kovotojai vis surengdavo išpuolių prieš krikščionis. Sprogimas krikščionių bažnyčioje nugriaudėjo ir likus kelioms savaitėms iki 2011 m. Arabų pavasario pradžios.

Tokia tendencija dar labiau ėmė ryškėti nuo 2013 m. Popiežius Teodoras II teigia, kad nuo 2013 m. kas mėnesį prieš krikščionis surengiamas maždaug vienas išpuolis.

Viena tokio islamistų išpuolių prieš krikščionis suaktyvėjimo priežasčių – 2013 m. įvykęs karinis perversmas, kai karinė valdžia nuvertė išrinktąjį prezidentą Mohammedą Morsi, siejamą su organizacija Musulmonų brolija. Krikščionys islamistų taikiniu gali būti pasirenkami ne tik todėl, kad naujoji valdžia pradėjo griežtą kovą su islamistais, – kai kurie nuverstojo prezidento šalininkai kaltina krikščionis prisidėjus prie valdžios perversmo.

Vis dažnėjantys išpuoliai verčia nuogąstauti, kad islamo ekstremistai, daugelį metų kovoję su saugumo pajėgomis Sinajaus pusiasalyje, pradeda teroro veiksmus prieš civilius.

Bet islamistų išpuolių prieš Egipto krikščionis motyvai netelpa vien į religinius ar politinius rėmus. Antai pernai gegužę pask-lidus gandui, esą krikščionis vyras susitikinėja su musulmone moterimi, musulmonų minia nusiaubė ir padegė devynis krikščionių namus Minjos mieste. Įtariamojo šiuo „nusikaltimu“ vyro motina buvo viešai išrengta ir pažeminta prieš visą minią.

Pernai liepos mėnesį tame pačiame mieste grupė musulmonų dėl asmeninio konflikto nudūrė 27-erių metų koptų krikščionį Famą Khalafą. Gruodį 25 žmonės žuvo per sprogimą koptų katedroje Kaire.

Šį vasarį Šiaurės Sinajaus pusiasalio dalyje tarp krikščionių kilo tikra panika: šimtai paliko savo namus baimindamiesi naujų išpuolių, nes su „Islamo valstybe“ (ISIS) siejama grupuotė ėmėsi išpuolių prieš pavienius gyventojus – per mažiau nei mėnesį buvo nužudyti septyni koptų krikščionys. Prie panikos prisidėjo teroristų – ISIS egiptietiškosios grupuotės – išplatintas vaizdo įrašas, kuriame grasinama naujais išpuoliais ir aiškinama, esą „krikščionių mirtis yra mėgstamiausia mūsų maldos forma“.

Grasinimai, deja, pildosi. JAV įsikūrusio Tahriro instituto Artimųjų Rytų politikos ekspertai skaičiuoja, kad šiemet prieš koptus jau surengti 25 išpuoliai, o per juos žuvo 63 žmonės. Šio Verbų, arba Palmių, sekmadienio išpuoliai – patys didžiausi pastaraisiais metais.

Lietuvos Respublikos Pre-zidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį dėl jų pareiškė užuojautą Egipto prezidentui Abdeliui Fattah al Sisi. Prezidentės teigimu, šis tragiškas įvykis – didelis sukrėtimas Egiptui ir visiems tikintiesiems. Kaip sakoma Prezidentūros pranešime, šalies vadovė palinkėjo stiprybės ir ištvermės aukų šeimoms ir artimiesiems bei vienybės ir vilties visiems Egipto žmonėms.

Išpuolius pasmerkė ir popiežius Pranciškus bei Kairo sunitų dvasinės minties centro „al Azhar“ mečetės didysis imamas šeichas Ahmedas al Tayebas. Jis išpuolį Tantoje pavadino niekingu teroristiniu sprogdinimu, kuriuo taikytasi į nekaltųjų gyvybes.

Popiežius Pranciškus, kuris po kelių savaičių planuoja vykti į Egiptą, per Verbų sekmadienio ceremoniją pasimeldė už vos prieš kelias valandas surengto išpuolio metu žuvusius ir sužeistus žmones. Popiežius prašė Dievo atverti širdis tų, kurie sėja terorą, smurtą ir mirtį, bei tų, kurie gamina ir prekiauja ginklais. Šventasis Tėvas pagerbė ir penktadienį Stokholme įvykdyto išpuolio aukų atminimą. Verbų sekmadienio apeigos Šv. Petro aikštėje vyko griežto saugumo sąlygomis. Aplinkinėse gatvėse buvo uždarytas eismas, buvo tikrinami į aikštę einantys žmonės.

Egipte – vėl nepaprastoji padėtis

Egipto prezidentas A.F.al Sisi po sekmadienio sprogdinimų koptų bažnyčiose šalyje paskelbė trijų mėnesių nepaprastąją padėtį.

Nepaprastoji padėtis išplečia policijos galias areštuoti, sekti asmenis, atlikti kratas ir suvaržyti judėjimo laisvę. Egipte nepaprastoji padėtis galiojo dešimtmečius, ją 2012 m. atšaukė islamiškų pažiūrų prezidentas M.Mursi. Reikalavimas ją atšaukti buvo vienas pagrindinių per 2011 m. Arabų pavasario revoliuciją, kai buvo nuverstas veteranas autoritarinis lyderis Hosni Mubarakas.

Kai 2013 m. A.F.al Sisi, tuometis kariuomenės vadas, nuvertė M.Mursi, nepaprastoji padėtis buvo įvesta vienam mėnesiui po šimtus žmonių gyvybių nusinešusių susirėmimų tarp policijos ir protestuotojų islamistų, kai taip pat buvo puldinėjami krikščionių objektai. Nepaprastoji padėtis nebuvo atšaukta dalyje Šiaurės Sinajaus, kur aktyviai veikia ISIS egiptietiškos grupuotės kovotojai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2017-m