"Scanpix" nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

Rusijos opozicijos politikas Ilja Jašinas vos prieš kelias savaites Maskvoje pristatė pribloškiančią 64 puslapių ataskaitą „Grėsmė nacionaliniam saugumui“ apie galimus Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo nusikaltimus. Tačiau skandalą sukėlė ne šis dokumentas, o pats Ramzanas, pagrasinęs, kad gali trauktis iš posto ir vėl atverti nė kiek neužsitraukusią Čečėnijos žaizdą.

I.Jašino ataskaita liudija Čečėnijos lyderio dalyvavimą vykdant politines žmogžudystes, federalinių įstatymų pažeidimus, švaistant lėšas. Korupciją I.Jašinas savo ataskaitoje aprašo atskirame skyriuje, pavadintame „O tu įrodyk, kad tai ne iš Alacho“.

Šis pavadinimas – citata iš R.Kadyrovo žurnalistei Marianai Maksimovskajai duoto interviu. Žur­nalistei pasiteiravus, iš kur Čečėnijoje tiek pinigų, jis atšovė: „O tu įrodyk, kad ne iš Alacho.“

Daug dėmesio ataskaitoje skirta ir Čečėnijos vado privačiai kariuomenei, kurią sudaro mažiausiai 30 tūkst. karių. Nors oficialiai ji priklausanti Rusijos vidaus reikalų ministerijai, tačiau iš tikrųjų klauso tik R.Kadyrovo. I.Ja­ši­nas ragina apklausti R.Kadyrovą dėl galimų są­sajų su daugeliu plačiai nuskambėjusių žmogžudysčių, tarp kurių ir opozicijos politiko Bori­so Nemcovo nužudymas.

Šią ataskaitą, į kurią, beje, Rusijoje niekas nekreipė dėmesio, R.Kadyrovas užmaskavo as­meniniu performansu. Visų pirma jis ją išplatino anksčiau, negu tai spėjo padaryti pats ataskaitos autorius. Nelaukdamas oficialaus ataskait­os pristatymo R.Kadyrovas dokumentą iš­platino socialiniame tinkle „VKontakte“. Kur ją galima rasti, Čečėnijos lyderis paskelbė ir sa­vo „Instagram“ bei „Facebook“ paskyrose.

„Partijos „Parnas“ atstovai daug rašė apie atas­kaitą „Grėsmė nacionaliniam saugumui“. Ją anonsavo kaip kažkokią sensacingą medžiagą. Šian­­dien autoriai ketina pateikti Maskvoje žurna­listams medžiagą kaip sensaciją. Ir mes ją pub­li­kuojame, kad kiekvienas, kas nori, galėtų su ja susipažinti, nelaukdamas spaudos konferen­cijos. Savo požiūrį į šį vieno aktoriaus teatrą iš­reiškiu tuo, kad tiražuoju šį kūrinį. Ne­ži­nome, ko­kios pliur­­pologijos dar bus, tačiau ta­me, kas pa­rašyta, nė­ra nieko daugiau, tik pliurpalai“, – so­­cia­li­nia­me tinkle likus kelioms va­landoms iki I.Ja­šino ataskaitos paskelbimo parašė R.Ka­dy­ro­vas.

Jo veiklą demaskuojančios ataskaitos turinys nuo to nepasikeitė, bet akimirka, turėjusi sudrebinti Rusiją ir Čečėniją, buvo sugadinta.

Tačiau Čečėnijos lyderio pasirodymas tuo nepasibaigė – savo auditorijai jis surengė dar di­desnį spektaklį. Praėjus vos kelioms dienoms Rusijos televizijos žurnalistams jis pareiškė, kad jo laikas Čečėnijos vadovo poste baigiasi: „Šiuo metu, kad mano vardo nenaudotų prieš mano tautą, manau, kad valstybės valdymui reikia rasti kitą žmogų.“ O paskui pridūrė, kad norėtų atsidėti šeimai, asmeniniam gyvenimui, verslui ir islamo studijoms.

„Tai yra ne kas kita, kaip Kadyrovo perrinkimo kampanija. Jam reikia gauti vieną balsą, štai ir viskas“, – sako Maskvos politinės informacijos cen­tro direktorius ir daugelio knygų apie Krem­liaus politinius klanus autorius Alek­sejus Mu­chi­nas, turėdamas galvoje, kad tas vienas jam la­biausiai reikalingas balsas yra Vladimiro Pu­tino.

A.Muchino nuomone, pareiškimu, kad gali trauktis iš Čečėnijos lyderio pozicijų, R.Ka­dy­rovas Rusijos vadui pateikia ultimatumą: arba šis įsikiša ir asmeniškai palaiko R.Kadyrovo kandidatūrą rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose, arba rizikuoja prarasti garantijas dėl „tvarkos“, kurią R.Kadyrovas per pastaruosius devynerius metus įvedė Čečėnijoje.

R.Kadyrovo „tvarka“

Čečėnijos vado R.Kadyrovo įžūlumas nieko nestebina. Jis ne kartą yra sakęs, kad Rusijoje jis yra pirmas asmuo po V.Putino, o kai kada iš jo elgesio ir pasisakymų atrodo, kad jaučiasi net pranašesnis už Rusijos prezidentą.

Ir pastarasis tam bent kol kas negali pa­prieštarauti. Nors antrajame Čečėnijos kare, vy­­kusiame 1999–2005 m., formali laimėtoja bu­vo Rusija, Čečėnija, vėl tapusi Rusijos dalimi, už tai pareikalavo išskirtinių privilegijų, tad ga­lima sakyti, kad Rusija Čečėnijos lojalumą iki šiol perka. Ir labai brangiai.

Visų pirma šioje teritorijoje Rusijos įstatymai negalioja – čia gyvenama pagal šariato ir R.Kadyrovo taisykles. Tad I.Jašino pareiškimas, kad čia pažeidžiami federaliniai įstatymai, nie­kam nėra naujiena. Be to, Čečėnijos elitui, ku­rį sudaro Kadyrovų klanas, suteiktas neliečiamųjų statusas: R.Kadyrovas ne kartą yra iš­bandęs savo ribas ir visuomet įsitikina, kad liks ne­nubaustas.

Štai neseniai pristatydamas naują Krem­liaus propagandinį dokumentinį filmą R.Ka­dy­ro­vas pareiškė, jog su Islamo valstybe (ISIS) Si­rijoje kaunasi elitinės čečėnų pajėgos, o kai kurie kariai yra infiltruoti į ISIS, kad rinktų žval­gybinę informaciją.

Jeigu R.Kadyrovas sako tiesą, vadinasi, me­luoja Kremlius, teigdamas, kad Rusijos kariai nedalyvauja žemės operacijose. Tačiau R.Ka­dyrovui dėl šio išsišokimo niekas nepriekaištavo, nors Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Pe­s­kovas ir atsisakė komentuoti tokius jo pa­reiškimus.

Daug sau R.Kadyrovas leido ir balandį, kai su­teikė leidimą savo policijos pareigūnams šau­ti į bet kokį iš kito Rusijos federacijos regiono atvykusį pareigūną, „jei šis trukdo eiti savo pareigas“, t.y. jeigu vykdo operacijas, nesuderintas su Čečėnijos valdžia. Šis leidimas suteiktas po to, kai Stavropolio pareigūnams nušovus čečėną kilo Čečėnijos valdžios ir Rusijos jėgos struktūrų konfliktas.

Naudodamasis neliečiamojo statusu R.Ka­dy­­rovas Čečėniją nuo 2007 m. pavertė savotiška feodaline totalitarine valstybe, kurioje „nė­ra“ kitaip mąstančiųjų ir kurioje vyrauja R.Ka­dyrovo asmens kultas.

Galiausiai – pinigai. Maskva Groznui moka mil­žinišką duoklę – dešimtis milijardų rublių kas mėnesį. Skaičiuojama, kad tik kas dvidešimtas rub­lis Čečėnijos biudžete yra ne iš Mask­vos. Tai lei­do atstatyti karo metu sugriautą miestą ir net pastatyti čia didžiausią Rusijoje mečetę.

Be to, nieko keista, kad R.Kadyrovas leidžia sau pasiimti asmeninę duoklę: jis garsėja praban­giu gyvenimu, kurio neatsiejama dalimi ta­po pompastiški gimtadienio vakarėliai su Va­­ka­rų popkultūros žvaigždėmis, prabangios vi­los ir reti automobiliai.

R.Kadyrovas neapsieina ir be kito diktatoriaus atributo – baimės palaikymo. O gąsdina jis visus – tiek Čečėnijos gyventojus, tiek Ru­si­jos valdžios elitą, tiek jo opoziciją.

Čečėnams R.Kadyrovas kala į galvą, kad tik jo pastangomis čia įsivyravo taika ir stabilumas. Vos R.Kadyrovo nebeliktų, čia bemat atsirastų Rusijos kariuomenė ir prasidėtų žudynės, plėšimai bei prievartavimai. „Ar jums to reikia?“ – klausia jis ir gauna vienareikšmį atsakymą: čečėnai renkasi mažesnę blogybę iš dviejų.

Grasinimų paiso ir Kremlius, kuriame vis dar tikima, kad R.Kadyrovas laiko užveržęs kraujuojančią Čečėnijos galūnę ir padeda bent jau Rusijoje palaikyti mitą, jog V.Putinui pavyko pažaboti karingą čečėnų ordą.

„Tačiau Kadyrovo Čečėnija Rusijai – nenumatytų padarinių zona. Taip, ten tvarka įvesta, bet po dviejų karų šioje vietoje pasiekta kraštutinio žiaurumo, ten dauguma žmonių išaugo su ginklu rankoje ir gali nužudyti be sąžinės graužimo“, – primena Maskvos Carnegie centro vyresnysis mokslinis darbuotojas Andrejus Ko­les­nikovas.

Vis dėlto su Maskvos elitu R.Kadyrovui ten­ka žaisti sudėtingesnį žaidimą, vien spaudimo bei išsišokimų nepakanka – tenka ir gerokai pa­plušėti, siekiant įtikti. Tad kelis pastaruosius mė­­­nesius R.Kadyrovas nenuilsdamas šokdina Ru­­sijos opoziciją. Ją vadina šakalais, liaudies prie­šais ir kitokiais žodžiais, daug kam primenan­čiais Josifo Stalino politinių represijų laikus.

Beje, šie išsišokimai Kremliaus irgi buvo už­glais­tyti. Kremliaus atstovo spaudai D.Peskovo teigimu, stalinistiniai R.Kadyrovo pasisakymai „turėtų būti skaitomi ramiu tonu“.

Be to, nukreipti jie neva tik prieš tuos opozicijos veikėjus, kurie veikia pažeisdami Ru­si­jos įstatymus. „Tai yra žmonės, kurie veikia už įs­tatymo ribų, kurie pasirengę laužyti įsakymus, net jei tai pakenks visai Rusijos valstybei“, – R.Kadyrovo agresiją gina D.Peskovas.

Tačiau net ir Kremliaus viešųjų ryšių virtuozai ne kiekvienam R.Kadyrovo išsišokimui yra parengę tinkamą paaiškinimą. Antai praėjusį mė­nesį R.Kadyrovas internete išplatino filmuo­tą reportažą, kuriame opozicijos lyderis, bu­­vęs ministras pirmininkas Michailas Kas­ja­no­vas nufilmuotas tarsi per snaiperio šautuvo op­tinį taikiklį. O netrukus įkėlė ir savo paties at­vaizdą su snaiperio ginklu, pridurdamas, kad kas nesuprato – supras.

Dar vieną Kremliaus kritiką – Andrejų Piont­­kovskį R.Kadyrovui pavyko net išvyti iš Rusijos, kurią A.Piontkovskis paliko pajutęs rea­lią grėsmę būti apkaltintas ekstremizmo kurs­ty­mu. Mat po jo straipsnio apie R.Kadyrovo ir Krem­liaus ryšius Čečėnijos „parlamento“ pirminin­kas pareikalavo ištirti, ar šis opozicionierius ne­skatina „ekstremistinių jausmų“.

A.Piontkovskis neabejoja, jog išpuolius prieš V.Putino kritikus R.Kadyrovas pasitelkia tam, kad įtiktų V.Putinui, pademonstruotų sa­vo lojalumą ir jo naudingumą, įtikintų V.Pu­ti­ną, kad yra nepakeičiamas jo sąjungininkas: „Ka­dy­rovas žino, kad Rusijos jėgos struktūrose daugelis jo nekenčia, o jo atrama Kremliuje yra tik asmeniškai Putinas. Todėl jo kampanija prieš disidentus adresuota auditorijai, kurioje – tik vienas žmogus.“

Juolab kad tikrai ne visas Rusijos elitas R.Ka­dyrovą palaiko ar bent pakenčia. Jis puikiai nutuokia, kad yra itin nemėgstamas Ru­sijos jėgos struktūrose – FSB ir Vidaus reikalų ministerijoje ir kad šių struktūrų kariškiai neigiamus signalus apie R.Kadyrovą siunčia į pačią Kremliaus viršūnėlę.

„Čečėnijos projekto“ žlugimo pradžia

„Kadyrovas jaučia, kad jo padėtis prastėja. Yra ženklų, kad Kremlius juo nepatenkintas, o rusų elito nuotaikos darosi jam vis priešiškesnės dėl jo nenuspėjamo, neprotingo elgesio. Jis jaučia netekęs pasitikėjimo aukščiau“, – sako I.Ja­ši­nas, kurio ataskaita apie R.Kadyrovo nu­si­kaltimus Rusijoje liko beveik neišgirsta ir prime­na iškalbingą detalę: prieš porą mėnesių R.Ka­dy­rovas siekė susitikimo su V.Putinu, tačiau šis neatsiliepė. „Todėl Kadyrovas nervinasi ir toliau siunčia signalus apie savo ištikimybę. Be abejo, jis nenori išeiti“, – neabejoja I.Jašinas.

Tačiau analitikai perspėja, kad toks R.Ka­dyrovo ir V.Putino žaidimas eina į pabaigą. Vie­­­­­­na priežasčių – sunkėjanti Rusijos ekonomi­­­nė padėtis, mat V.Putinui pradeda trūkti pi­nigų, o šalies gyventojai jį spaudžia nešvaistyti lėšų, turėdami galvoje ir Krymą, ir Čečėniją, ir kitus panašius Rusijos šalpos objektus.

Kol kas V.Putinas dar laviruoja su tais ištekliais, kuriuos turi. Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Čečėnijai buvo atiduoti visi vietiniai naftos telkiniai, atėmus juos iš pačios „Ros­neft“ bendrovės.

Užtat V.Putino kritikas Aleksejus Navalnas įsitikinęs, kad kai tik visi ištekliai išseks, R.Ka­dyrovas tiesiog ims ir paskelbs nepriklausomą islamo valstybę.

Todėl JAV analitinių tyrimų kompanijos „Strat­­for“ ekspertai neabejoja, kad V.Putino priežastys nuolaidžiauti R.Kadyrovui ir stengtis iš­saugoti jo palankumą – labai rimtos. Mat R.Ka­­dyrovas ne tik užtikrino savotišką stabilumą neramiame regione. Jo valdžioje – ir keliasdešimt tūkstančių karių. Be to, jis padeda užsitikrinti V.Putinui atsvarą vykdant federalinės saugumo tarnybos veiklą ir rodo pasitikėjimą Ru­­sijos lyderiu „asmeniniame lygmenyje“.

Tai jam labai reikšminga jau vien dėl to, kad silpnėjanti Rusijos ekonomika vis labiau menkina elito pasitikėjimą V.Putino gebėjimu su­val­dyti padėtį. O ir patį V.Putiną apniko abejonės dėl artimo rato veikėjų ištikimybės.

Taigi V.Putinas pradeda suprasti, kad reikia veikti, ir greitai. R.Kadyrovo įpėdinio jis neturi, pinigų naujam „užsiauginti“ – irgi. Belieka leisti R.Kadyrovui dar daugiau, net jeigu tai siutina įtakingus Rusijos jėgos struktūrų pareigūnus ir šios šalies gyventojus.

Ką kita galėtų byloti nei iš šio, nei iš to pa­skelbta valstybės valdomo Rusijos viešosios nuo­monės tyrimų centro apklausa, neigianti tai, kas vi­siems akivaizdu: daugelio rusų anti­patiją R.Ka­dyrovui. Naujasis nuomonės tyrimas liudija, kad per devynerius Čečėnijos lyderio poste pra­leistus metus R.Kadyrovas pelnė Rusijos gy­ventojų simpatijas: 2007 m. jį palaikė tik 10 proc. rusų, o dabar jis sulaukė jau net 30 proc. apklaustųjų simpatijų.

Be to, ši apklausa parodė, kad antipatiją R.Ka­­­­­­­dyrovui jaučia tik 13 proc. gyventojų, o jo veiksmus Rusijoje smerkia vos 2 proc. apklaustųjų. Dauguma apklausos dalyvių teigia, kad R.Ka­­dyrovas yra V.Putino sąjungininkas, o kas ketvirtas apklaustasis mano, jog Čečėnijos vadas yra tiesiogiai atsakingas V.Putinui.

Tad, regis, ne tik R.Kadyrovas pataikauja V.Pu­­­tinui, bet ir Rusijos vadas ruošia dirvą to­les­niam R.Kadyrovo viešpatavimui ir jo pateisinimui rusų akyse. Bent kol kas būtent Čečėnijos vadas ­Ru­sijoje yra kur kas didesnė žvaigždė nei jo nešvarius darbelius demaskuoti mėginantys oponentai.

R.Kadyrovo biografija

l  Gimė 1976 m. spalio 5 d. (39 m.) Centarojaus kaime, Čečėnijoje.

l  Su žmona Medni turi 8 vaikus.

l  R.Kadyrovas yra musulmonų imamo sūnus, sunitas.

l  Pirmojo Čečėnijos karo metu drauge su tėvu kovėsi prieš Rusijos pajėgas.

l  Po karo dirbo asmeniniu tėvo, tapusio dvasiniu separatistų lyderiu, vairuotoju ir asmens sargybiniu.

l  Antrojo Čečėnijos karo metu su tėvu persimetė į Rusijos pusę, o jo vadovaujamas karines pajėgas parėmė Rusijos FSB. Kadyrovų klano valdoma karinė organizacija buvo pavadinta „kadyrovcais“.

l  2007 m. V.Putinas jį paskyrė naujuoju Čečėnijos prezidentu.

R.Kadyrovo valdymo metodai

(Iš I.Jašino ataskaitos „Grėsmė nacionaliniam saugumui“)

„O tu įrodyk, kad ne iš Alacho“

Šioje ataskaitos dalyje kalbama apie korupciją Čečėnijoje. Pavyzdžiui, tarnautojai pasirašo, kad gauna premijas, tačiau šių pinigų jie niekada nemato. O lėšos, skirtos labiausiai nepasiturintiems, išleidžiamos Kadyrovų klano prabangiam gyvenimui.

Privati armija

Šiame skyriuje pasakojama apie 30 tūkst. karių armiją, kuri yra pavaldi Rusijos vidaus reikalų ministerijai, tačiau lojali tik savo lyderiui R.Kadyrovui. Jos branduolį sudaro buvę separatistai, kuriems R.Kadyrovas suteikė amnestiją.

Ataskaitoje minima, kad šios pajėgos dalyvauja kariniuose veiksmuose Pietryčių Ukrainoje.

Politinės žmogžudystės

I.Jašino ataskaita liudija galimą Čečėnijos lyderio dalyvavimą vykdant politines žmogžudystes, tarp kurių – opozicijos politiko Boriso Nemcovo, žurnalistės Anos Politkovskajos ir kitų nužudymas.