BFL

Kas iš tiesų laukia už blizgančių fasadų? Patikimi ir saugūs Lietuvos bankai, kaip sako juos įvertinęs Europos centrinis bankas, ar lupikautojai ir manipuliuotojai, kaip tvirtina bankų klientų atstovai ir vietiniai finansų ekspertai? Aišku viena – laukia ilgas kelias pasitikėjimo link.

Aušra Pocienė

Ditirambai, atskrieję iš Europos centrinio banko (ECB) trims didžiausiems  Lietuvos bankams – SEB, „Swedbank“ ir DNB, sudarantiems daugiau nei 70 proc. visos šalies bankų sistemos, neužgožė skandalo dėl vieno jų – „Swedbanko“ būsto paskoloms litais taikytos vadinamosios PRIME kainodaros, pagal kurią nuo 2015 m. Lietuvai įsivedus eurą, klientams teks mokėti didesnes būsto palūkanas.

„Swedbanko“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė išplatintame pranešime aiškina, kad šios kainodaros keitimo principai atitinka Euro įvedimo įstatymo nuostatas, nes banko marža nedidėja, o kitos palūkanų sudedamosios dalys keičiamos teisės aktuose ir paskolų sutartyse aptarta tvarka, kaip numato Euro įvedimo įstatymas.

Tačiau  faktas tas, jog palūkanos didės, o tai prieštarauja esminiam euro įvedimo Lietuvoje principui, kad palūkanos, kaip ir visos kitos kainos, dėl euro įvedimo didėti negali.

Kaip sako premjero patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas, būsto paskolų gavėjams, kurių yra apie 7,5 tūkstančio, bankas įsiūlė ydingą ir sudėtingą paskolų kainodarą, kai nustatydamas palūkanas, be kitų sudedamųjų dalių, taikė ir vadinamąjį šalies rizikos faktorių, kurio metodika ir reikšmė skyrėsi priklausomai nuo to, kokia valiuta buvo išduodama paskola.

„Tai finansinė nesąmonė. Šalies rizika negali priklausyti nuo to, kokia valiuta bankas išduoda paskolą gyventojui. Kitas finansinis absurdas yra tas, kad Lietuvai įsivedant eurą ir dėl to bankui konvertuojant paskolų valiutą iš litų į eurus šalies rizikos faktoriaus reikšmė išauga. Atvirkščiai, įsivedus eurą, finansų sistemos stabilumas padidės ir dėl to sumažės šalies rizika. Tokie kainodaros „perlai“ diskredituoja patį „Swedbanką“ ir jį prižiūrintį Lietuvos banką, kuris kol kas nepareiškė savo oficialios pozicijos dėl šio akibrokšto, taip pat kenkia euro įvedimo procesui ir daro žalą valstybės reputacijai“, – piktinasi finansų ekspertas.

Dramblys ir skruzdėlynas

Toks banko elgesys, pasak S.Jakeliūno, akivaizdžiai rodo, kad toli gražu ne visi bankai pasimokė iš krizės pamokų ir sugeba pripažinti savo klaidas. Nors tuomečiai „Swedbanko“ vadovai Lietuvoje ir Švedijoje pripažino padarę klaidų, jos yra tas pats, kas dramblio klaidos einant pro skruzdėlyną: netyčia užmina ir kartais net nepajunta, kad skruzdėlyno nelieka.

„Kadangi Lietuvoje nebuvo įvertinta ir aiškiai pasakyta, kodėl kilo 2008–2009 m. krizė ir kas dėl to kaltas, atsakomybės neprisiėmė nei Lietuvos bankas, nei komerciniai bankai, nei Vyriausybė, eksperimentus su gyventojais „Swedbankas“ tęsia ir toliau, visą riziką perkeldamas vėl tiems patiems vartotojams. Užuot atsisakęs dalies pajamų ir atšaukęs ydingą būsto paskolų kainodarą, bankas renkasi didžiulius reputacijos nuostolius, perka įtaką politikams ir bando individualiai tartis su klientais. Tačiau taip elgdamasis jis tik didina riziką sau, nes vienaip ar kitaip tai atsisuka prieš patį banką“, – be užuolankų banko elgesį vertina S.Jakeliūnas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.