"Veido" archyvas

Rugsėjį sukaks dveji metai, kai Vilniuje, Totorių gatvėje, buvo atidaryta vokiečių kepyklėlė “B Haus”. Nors įkurta per patį sunkmetį, kepyklai puikiai sekasi: tai skatina verslo savininkę Rasą Čemeškienę jau dairytis naujų patalpų Senamiestyje dar vienai erdvesnei duonos ir bandelių kepyklai. “Ferario iš tokio verslo nenusipirksi, bet duonai su sviestu tikrai užtenka”, – sako R.Čemeškienė. Verslininkė labiausiai džiaugiasi, kad jiems pavyko atsispirti pagundai mažinti kainas kokybės sąskaita, – neslepia, jog tokių minčių sunkiausiomis minutėmis tikrai kildavo.
Mažos Senamiesčio kepyklėlės sėkmę lėmė keletas priežasčių: ne tik aukšta kepinių kokybė, bet ir geras aptarnavimas, patraukli vieta bei rasta laisva niša rinkoje – daug keliaujantys lietuviai pamėgo lankytis mažose jaukiose kepyklėlėse ir ėmė pasigesti jų Vilniuje. Prie sėkmės prisidėjo ir dar viena svarbi aplinkybė: verslininkė R.Čemeškienė kepyklėlę įkūrė nuosavose patalpose, todėl nereikia lėšų nuomai.
Paėjėję sostinės centru tolėliau, į Vilniaus gatvę, randame dar vieną kepyklėlę “Kibin Inn”, kuriai taip pat gerai sekasi, nors kone visi aplink skundžiasi. Rugsėjį “Kibin Inn” švęs pirmą gimtadienį. Vijos ir Jevgenijaus Zanevų šeimos verslas irgi ne tik nemažino kainų, bet didėjant sąnaudoms netgi keliskart jas kėlė. “Mes gražiai paaiškinome, kad netaupysim ir kokybės negadinsim, – sako V.Zanevė. – Dėl to ir ėmėmės šio verslo, kad patys turime alergiškus vaikus: pasakėme sau, kad gaminsim tik kokybišką maistą be jokių priedų.”
V.Zanevė tikina, kad visi jų kepiniai gaminami iš sviestinės tešlos, naudojamos tik geriausios daržovės ir mėsa. Maistas lyg namie – pagrindinis šio verslo išskirtinumas. Vija ir Jevgenijus jo ėmėsi su didžiausia aistra: kino prodiuserės išsilavinimą turinčiai moteriai kartais ir pačiai tenka gaminti kibinus bei tortus, o jos vyras, buvęs statybininkas, kurio turėtą statybų įmonę “suvalgė” krizė, nevengia padirbėti prie baro. Visa tai irgi prisidėjo prie sėkmingo naujos įmonės starto.
Tuo metu, kai vieniems sekasi, kiti skaičiuoja skolas ir nuostolius. Sėkmės istorijos yra unikalios ir jų pasitaiko visais laikais – nepriklausomai nuo ekonominės padėties. Tad ir per šį sunkmetį versle nestinga tiek įkvepiančių, tiek neviltį keliančių pavyzdžių.

Ekologinės parduotuvėlės uždaromos

Sunkmečiu Lietuvoje daugiausia kūrėsi prekybos ir paslaugų įmonės: tai ir jau minėtos duonos bei bandelių kepyklos, ir nauji restoranai bei kavinės, drabužių ir maisto prekių parduotuvės, elektroninės parduotuvės, kompiuterių priežiūros įmonės ir pan. Daugelis naujųjų verslininkų skubėjo pasinaudoti krizės suteikta galimybe verslą pradėti pigiau – juk stipriai krito ir patalpų nuomos, ir įvairių statybinių medžiagų, ir darbo jėgos kainos.
Pavyzdžiui, restorano Gero maisto namai “Kompanija” sostinės Gedimino pr. bendrasavininkis Virgilijus Šalkauskas teigia, kad seniai brandintą verslo idėją jie su žmona tyčia ėmėsi įgyvendinti būtent per krizę: pernai rugpjūtį atidaryti restoraną jiems kainavo gerokai pigiau, nei būtų kainavę dabar ar tuo labiau ekonomikos pakilimo laikotarpiu. Vis dėlto ar dabar, praėjus beveik metams, V.Šalkauskas nesigaili ėmęsis šio vienu rizikingiausių laikomo restoranų verslo? “Ne, nesigailime, – atsako verslininkas. – Tai tikrai sunkus verslas, tuo labiau dabar, kai daug lietuvių mieliau valgo namie ruoštą maistą, nei maitinasi restoranuose. Tačiau mes dirbame, stengiamės ir galiu pasakyti, kad sekasi gana gerai.”
Tiek sunkmečiu, tiek dabar daug įmonių kuriasi neatsižvelgdamos į rinkos pokyčius, tai yra įmonių kuriasi daugiau, nei auga rinka. Tai galima pasakyti ir apie restoranus. Dėl šios priežasties restoranų rinkoje vyksta tokia stipri kaita – vieni uždaromi, atidaromi kiti. Tos pačios tendencijos stebimos interneto parduotuvių srityje: per krizę jų įsikūrė itin daug, bet nemaža dalis jau užgeso arba pamažu miršta. Tai tampa akivaizdu vien pasižiūrėjus į seniai nebeatnaujinamas jų interneto svetaines. Iš esmės šioje rinkoje dominuoja tik keli stambūs žaidėjai, o dauguma dirba nuostolingai.
Sunkmečiu Lietuvoje kilo ir didžiulė ekologiško maisto banga – viena po kitos kūrėsi ekologiškos ūkininkų produkcijos krautuvėlės, į kurias švieži ir gardūs sūriai, dešros bei daržovės atkeliaudavo tiesiai iš kaimo. Tačiau 2009–2010 m. tokių prekių parduotuvės masiškai kūrėsi, o dabar jos masiškai uždarinėjamos.

Mažėja ir greitųjų kreditų teikėjų

Pavyzdžiui, sostinės Senamiestyje, Šiaulių / Dysnos g. kampe, neseniai nebeliko “Rojaus sodo” krautuvėlės, o su ją valdžiusios įmonės direktore jau kuris laikas aiškinasi skolų išieškojimo bendrovės. Nepaisant gražių tikslų, nė metų neištempė ir naminio maisto krautuvėlė Užupyje – jau pasikeitė jos šeimininkai. Sprendžiant iš tiekėjų komentarų internete, paskui šią parduotuvę taip pat velkasi skolų šleifas.
“Ekologiško maisto parduotuvės uždaromos, nes tai beprotiškai sunkus verslas”, – sako “Žirnio krautuvėlės” savininkė Miglė Miežutavičiūtė. 2010 m. kovo mėnesį moteris atidarė pirmąją, o neseniai, prieš kelias savaites, – jau antrą ekologiškų prekių parduotuvę Vilniuje. Nepaisant to, M.Miežutavičiūtė teigia, kad išsilaikyti šiame versle labai sunku.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotoja Dalia Matukienė taip aiškina galimas ekologinių parduotuvėlių žlugimo priežastis: po įvairių tarnybų tikrinimų paaiškėjus, kad maistas, kuris buvo laikomas sveiku ir ekologišku, anaiptol ne visada toks yra, atkrito daug pirkėjų, nebenorinčių mokėti didesnę kainą už abejonių keliančius gaminius, – naujos parduotuvėlės ėmė triuškinamai pralaimėti ir taip beveik visą rinką užimantiems didiesiems prekybos centrams.
Beje, šie, per Lietuvą ritantis “ekobangai”, irgi nesnaudė – didžiuosiuose centruose kūrėsi atskiri ūkininkų produkcijos skyriai. Lietuviai pirkėjai ir taip įpratę apsipirkti viename prekybos centre iš karto, be to, ūkininkų produkcija prekybos centruose paprastai būna pigesnė nei mažoje specializuotoje krautuvėlėje. “Ir ūkininkai, ir ekologiškų prekių parduotuvėlės turi vieną išeitį – kooperaciją, nes kitaip neišgyvens”, – svarsto D.Matukienė.
Pastaruoju metu mažėja ir sunkmečiu sparčiai dygusių greitųjų vartojimo kreditų bendrovių, nes jų skaičius buvo gerokai išpūstas. Vienos įmonės jau anksčiau neatlaikė konkurencijos, o kitos nutarė stabdyti veiklą po to, kai šių metų balandžio 1 d. įsigaliojo naujasis Vartojimo kredito įstatymas, pagal kurį bendra vartojimo kredito kainos metinė norma nuo šiol negali viršyti 250 proc. Kaip teigia Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė, įstatymas išstumia iš rinkos greituosius kreditus, nes galimybės pasiskolinti nedidelę sumą kelioms dienoms apskritai nebeliko.
Vis dėlto teigti, kad sunkmečio įmonės žlunga dažniau, negalima – kol kas veiklą nutraukė tik nedidelė dalis 2008–2010 m. įkurtų įmonių. O kokios jų skolos? Kreditų biuro “Creditinfo” duomenimis, 2008–2010 m. įkurtų įmonių pradelstos skolos siekia apie 45 mln. Lt. Visas šalies įmonių pradelstų skolų portfelis gegužę sudarė 4,2 mlrd. Lt.
“Creditreform Lietuva” direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa apibendrina, jog kol kas praėjo pernelyg mažai laiko, kad būtų galima daryti aiškesnes išvadas dėl sunkmečiu įkurtų verslų tvarumo: tam reikia palūkėti dar bent kelerius metus.

Lentelė

Per krizę įsteigtos įmonės pagal geriausią prekybą

Iš viso 2008 m. IV ketv.–2010 m. IV ketv. pradėjo veikti naujų įmonių    8788
Iš jų pasiekė:
TOP 1000 (pardavimas per 25 mln. Lt per metus)    17
TOP 1001–5000 (pardavimas 4–25 mln. Lt per metus)    156
TOP 5001–12000 (pardavimas 1–4 mln. Lt per metus)    443

Šaltinis: “Creditreform Lietuva”

Boksas (šalia lentelės)
Kokie verslai kūrėsi per krizę ir kiek jų jau žlugo
Ekonomikos sunkmečiu (2008 m. IV ketv.–2010 m. IV ketv.) Lietuvoje iš viso buvo įsteigta per 15 tūkst. naujų įmonių, bet realią veiklą iš jų vykdė 8788 įmonės. Tai rodo “Creditreform Lietuva” direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos analizė, atlikta remiantis Registrų centro duomenimis.
Per krizę įkurtos naujos įmonės sudaro maždaug 15 proc. nuo 58 400 šiuo metu realiai veikiančių įmonių. Pasak R.Trumpos, aktyviausiai buvo steigiamos prekybos ir paslaugų įmonės – tai verslai, kurių imtis paprasčiausia, nes nereikia didelių išteklių. Pavyzdžiui, net 58 proc. visų 2011 m. balandžio 1 d. šalyje veikusių interneto parduotuvių sudarė įkurtos per sunkmetį.
“Labai padaugėjo ir IT paslaugų įmonių, nes čia nėra jokių barjerų – reikia turėti galvą, kompiuterį, o toliau viskas labai paprasta. Dėl šios priežasties sparčiai kuriasi ir daug naujų buhalterinės apskaitos, teisinių paslaugų įmonių. Jų gausėjimą skatina ir universitetų parengtų naujų specialistų perteklius, – teigia R.Trumpa. – Jei rinka auga – tada puiku, bet dabar dažniau atsitinka taip, kad didesnis įmonių skaičius tiesiog dalijasi tą patį pyragą. Dėl to daug įmonių atsiranda, bet daug ir išnyksta.”
Kai kurių sunkmečiu įkurtų įmonių gyvavimo laikas buvo labai trumpas: iš 8788 naujų įmonių iki šių metų balandžio veikiančio subjekto statuso neteko 309 įmonės. 220 įmonių buvo išregistruotos ir likviduotos, 79 bankrutavo, o dešimtį imta reorganizuoti.