Kelionės kruiziniais laivais dažnai vadinamos tinginių atostogomis, tačiau tai bene vienintelis būdas vos per savaitę aplankyti penkias ar dešimt šalių. Be to, tai ir puiki galimybė ant denio patirti nekasdieniškų įspūdžių.

Visi „Veido“ kalbinti pašnekovai, ne kartą keliavę kruiziniais laisvais, pabrėžia, kad tai vienas patogiausių keliavimo būdų. Mat nereikia sukti galvos dėl nakvynės vietos, tampyti lagaminų, gaišti laiko oro uostuose. O didžiausias tokių kelionių pranašumas, kad kiekvieną rytą išlipi vis kitame mieste ar net šalyje. Žinoma, per dieną (tiek dažniausiai laivas stovi vienoje vietoje) artimiau nepažinsi nei šalies kultūros, nei žmonių, tačiau svarbiausioms miesto įžymybėms apžiūrėti laiko pakanka. Be to, galima atskristi į uostą anksčiau ir dar prieš išplaukiant savarankiškai po jį pasižvalgyti.
Taip dažniausiai keliones susiplanuoja kaunietė Henrika Bendžiūnaitė, laivais kasmet keliaujanti jau aštuonerius metus. Pavasarį ji su draugu nuskrido į Majamį, iš ten į Meksiką, kur savaitę aktyviai atostogavo, tada aplankė Bahamų salas ir grįžę atgal į Majamį išplaukė į savaitės kruizą iki Londono. „Skrydžiai lėktuvais, nakvynė vis kitame viešbutyje išvargina, o laive visiškai atsipalaiduoji. Tačiau kad neaptingtume, plaukimą laivu paprastai deriname su aktyviomis kelionėmis. Kartą per metus išsiruošiame tik į kruizą, dažniausiai po Viduržemio jūros regioną“, – pasakoja H.Bendžiūnaitė.
Tokiu būdu ji aplankė visas Azijos šalis, išskyrus Vietnamą, buvo užsukusi į daugelį Europos šalių, matė nemažai Amerikos valstijų. Nebuvo tik Pietų Amerikoje.
Panevėžietė Aida Čirienė, prieš porą metų savaitę plaukiojusi po Karibus, taip pat užsikrėtė tokiu keliavimo būdu. Nors iki tol daug po pasaulį lėktuvais ir automobiliu keliavusi moteris skeptiškai vertino kruizus, manydama, kad jie skirti tik tinginiams, tačiau dabar šias keliones vadina idealiomis. Po pirmos kelionės, vos išlipusi laivo, ji iškart užsisakė kitą kruizą į Aliaską, kurią šią vasarą ir aplankė. Dabar yra susiplanavusi dar dvi keliones – pavasarį plauks iš Dubajaus į Indiją, o vasarą plaukios po Karibus.

Pro baseino langą – Aliaskos ledynai

A.Čirienės vertinimu, kelionės kruiziniais laivais yra geriausias būdas aplankyti tolimus kraštus, nes tą galima padaryti be jokio nuovargio. Moteris prisimena, kad keliaudama po Pietų Afriką turėjo skristi net dvylika lėktuvų, dažnai po pusdienį tekdavo laukti kito reiso. Nors iš kelionės ji parsivežė daug įspūdžių, bet nuovargis taip pat buvo labai didelis. „Noriu pamatyti Indiją, tačiau šios šalies transporto sistema, viešbučiai, purvas mane atgraso nuo kelionės, o keliaudama kruiziniu laivu galėsiu pamatyti šalį be jokių nepatogumų. Dieną pasivaikštai krante, apžiūri svarbiausius objektus, o vakare gali atsipalaiduoti baseine, pasimėgauti SPA procedūromis“, – dėsto A.Čirienė.
Giedrius Markevičius, prieš porą metų plaukęs iš Venecijos į Graikijos salas, įsitikino, kad toks keliavimo būdas idealus, norint per trumpą laiką ne tik pailsėti, bet ir pamatyti ne vieną šalį. „Plaukdamas iš Venecijos į Graikiją, per savaitę aplankiau ne tik šias dvi šalis, bet ir Kroatiją, Turkiją, Graikijos salas. Laivas į uostą atplaukia rytą ir visą dieną gali praleisti mieste. Žinoma, aštuonių valandų neužtenka, norint susipažinti, pavyzdžiui, su Atėnais, tačiau svarbiausius dalykus pamatai“, – mano 34-erių metų vilnietis.
Jis vardija ir kitus kelionių kruiziniais laivais pranašumus: „Nereikia dėl nieko sukti galvos: nei dėl nakvynės, nei dėl maisto, nei dėl pramogų ar ekskursijų. Pavalgyti gali bet kada, be to, maistas prilygsta penkių žvaigždučių restoranų patiekalams. Net plaukiant be sustojimo dvi paras laikas neprailgsta, nes laive yra baseinų, sporto salių, laipiojimo uolomis atrakcionų, teatrų, koncertų salių, parduotuvių. O išlipus į krantą susodina ir nuveža aprodyti miesto.“
G.Markevičiui įspūdį padarė ir pats laivas, prilygstantis septynių aukštų pastatui, ir nuo denio atsiveriantys jūros vaizdai, saulėlydžiai, pakrančių grožis.
A.Čirienė pasakoja, kad plaukiant į Aliaską ją sužavėjo ne tik ledynai, ne tik tai, kad galėjo nuo denio stebėti orkas, jūros vėplius, bet ir galimybė visu tuo grožėtis pro langus, gulint šiltoje sūkurinėje vonioje.
H.Bendžiūnaitės manymu, pasirinkęs keliones automobiliu ar lėktuvu retai išvysi tekančios saulės apšviestą uostą. „Tiesiog gniaužia kvapą, kai, pavyzdžiui, įplaukiant į Majamį išryškėja įspūdingi krantai, paplūdimiai ir saulėje atsispindintys stikliniai pastatai. Arba vakare išplaukiant iš Honkongo, kuriame kiekvieną dieną vyksta lazerių šou, iš laivo denio atsiveria viso miesto panorama, o nuo lazerių žybčioja dangoraižiai“, – įspūdžiais dalijasi keliautoja.
Beje, tokius vaizdus galima stebėti ne tik vakarieniaujant ar įsitaisius denyje, bet ir sportuojant. Mat aplink visą laivą yra nutiesti bėgimo takeliai.

Nei siūbavimo, nei jūros ligos

Visi „Veido“ kalbinti pašnekovai kaip svarbų kruizinių laivų pranašumą nurodo ir galimybę keliauti su mažais vaikais. „Auklės su vaikais užsiima ne tik tuomet, kai laivas plaukia, bet ir jam stovint uoste. Tad tėvams nereikia mažylių tampytis po ekskursijas“, – teigia G.Markevičius.
H.Bendžiūnaitė antrina, kad jos dešimtmetis sūnus taip pat dažnai mieliau lieka laive, ir taip išvengiama konfliktų, kai vaikas nenori per karštį apžiūrinėti architektūrinių paminklų ar vaikščioti po muziejus. Mat vaikai laive gali maudytis, važinėtis riedučiais, karstytis įvairiose alpinizmo trasose, čiuožinėti ledo arenose, žaisti krepšinį ir pan.
Beje, moteris, aštuonerius metus keliaujanti kruiziniais laivais, tvirtina, kad laivas nė karto nebuvo pakliuvęs į stiprią audrą, o silpnesnių bangų visai nejauti. „Laivas turi stabilizatorius, todėl jokio siūbavimo nėra. Mačiau tik du žmones, kuriems buvo bloga dėl jūros ligos“, – prisimena H.Bendžiūnaitė.
Pasak jos, tik vieną kartą plaukiojant prie Japonijos krantų pakilo toks stiprus vėjas, kad uostas nedavė leidimo įplaukti, todėl teko sukti į kitą miestą, numatytą maršrute.
A.Čirienė sako taip pat nejutusi jokio pavojaus keliaudama vandenynais ir jūromis. „Plaukiojant po Karibus buvo kilusi audra ir bangos pakildavo net iki šešto laivo aukšto, tačiau keleiviai nieko nejuto“, – teigia panevėžietė.
Nors keliaujantieji kruiziniais laivais mano, kad tai puikus būdas be jokių rūpesčių nukakti į tolimus kraštus, tačiau tai nėra pigu. Pasak H.Bendžiūnaitės, dešimties dienų kelionė laivu po Viduržemio jūros regioną žmogui kainuoja apie 400 eurų, savaitės plaukiojimas po Karibus – 300 dolerių. Tačiau išlaidas dar padidina lėktuvo bilietai (iš Lietuvos jokios kruizinės kelionės neorganizuojamos), ekskursijos krante bei daugelio kompanijų laivuose galiojanti arbatpinigių sistema. G.Markevičius nustebina informuodamas, kad aptarnaujančiam personalui būtina palikti apie 300 eurų arbatpinigių. Kai kuriuose laivuose šią sumą reikia sumokėti jau įlipant, kituose – kajutėse būna palikti vokai su nurodyta suma.

Brangiausi – lėktuvo bilietai

Keliones kruiziniais laivais pamėgusi H.Bendžiūnaitė sako bilietus į laivą užsisakanti per įvairių šalių kompanijas, kai būna specialių pasiūlymų, taikomos nuolaidos, kartais siekiančios net 80 proc. „Dažnai skrendam su keliais persėdimais, ilgai ieškom nuolaidų, taikomų ir viešbučiams krante, ir pačiam kruizui. Pavargti verta, nes, pavyzdžiui, bilietas į Ameriką, kainuojantis apie 3 tūkst. Lt, pastarąjį kartą mums atsiėjo tik 1,2 tūkst. Lt. O mėnesio kelionė iš Majamio į Londoną, aplankant Meksiką ir Bahamas, dviem suaugusiesiems kainavo 7 tūkst. Lt“, – skaičiuoja H.Bendžiūnaitė.
A.Čirienė pabrėžia, kad labiausiai kelionės kaina išauga dėl lėktuvų bilietų. Vis dėlto, jos nuomone, galutinė suma išeina panaši kaip ir tuo atveju, jei nuskridus nuomojamasis automobilis, apsistojama viešbučiuose, valgoma kavinėse ar restoranuose.
Štai G.Markevičiui savaitės kruizas iš Venecijos į Graikiją su lėktuvo bilietais ir kelių parų nakvyne Venecijoje kainavo apie 8 tūkst. Lt. „Tai nemažai, tačiau patirti įspūdžiai ir daug aplankytų šalių vienos kelionės metu yra to verta“, – nabejoja pašnekovas.
Daugelis nors kartą išbandžiusiųjų kelionę kruiziniu laivu tvirtina, kad nebenori keliauti kitaip. O juos vadinantiesiems tinginiais atkerta, kad laive aktyviai leisti laiką galima ne ką prasčiau nei krante. Be to, išlipus iš laivo galima keliauti ne tik su grupe, bet ir savarankiškai pėsčiomis, dviračiais ar automobiliu. „Išlipę Aliaskoje mes traukiniu tarpekliais tarp ledynų važiavom iki Kanados, mokėmės išgryninti auksą, buvo galima žvejoti, važinėtis rogutėmis. Haityje rogutėmis važiavome per džiungles“, – pasakoja A.Čirienė. Ir priduria, kad kelionė neprailgsta, nes keleiviai būna užimti ir laive, ir krante.