JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį penktadienį pareiškė atšaukiąs dalį savo pirmtako Baracko Obamos pasiekto istorinio susitarimo su Kuba dėl santykių atnaujinimo.

Rima JANUŽYTĖ

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo kalboje išeiviams iš Kubos pasmerkė brutalų Raulio Castro režimą Kuboje ir pažadėjo kubiečiams atkurti laisvę jų tėvynėje.

„Aš atšaukiu ankstesnės administracijos visiškai vienpusį sandorį su Kuba. Savo politika sieksime geresnio sandorio kubiečiams ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Mes nenorime, kad JAV doleriai skatintų karinę monopoliją, kuri išnaudoja Kubos piliečius. Mes neatšauksime sankcijų Kubos režimui, kol nebus laisvi visi politiniai kaliniai. Geriausia Amerikai, kai yra laisvė šiame pusrutulyje – Kuboje ar Venesueloje“, – viename iš teatrų, esančių Mažosios Havanos išeivių iš Kubos centre Majamyje, pareiškė D.Trumpas aplink jį susispietusiems Kubos išeiviams. Šiems skanduojant „Viva Cuba libre!“ („Tegyvuoja laisvoji Kuba!“), Kubos gyventojai tokiu džiaugsmu netrykšta.

Kubos vyriausybės atsakas buvo santūrus. Valstybinės televizijos pranešime šis pareiškimas buvo pasmerktas, bet taip pat sakoma, kad Havana patvirtina savo nusiteikimą tęsti pagarbų dialogą ir bendradarbiavimą.

D.Trumpo sprendimas Kubos gyventojams – du žingsniai atgal, mat B.Obamos istorinis susitarimas kubiečiams buvo suteikęs vilties, ir ši spėjo bent iš dalies materializuotis.

Naujoji administracija Vašingtone sieks griežčiau įgyvendinti draudimą amerikiečiams keliauti į Kubą ilgam laikui – keliaujantieji privalės pagrįsti savo kelionės naudą JAV ar Kubos gyventojams, taip pat paaiškinti, kokiam tikslui į Kubą vyksta, pavyzdžiui, ne pirmą, o jau kelintą kartą iš eilės.

JAV piliečiai galės toliau skraidyti į Kubą komerciniais reisais, bet jų kelionės tikslas turės atitikti bent vieną iš 12-os išvardytų priežasčių – pradedant žurnalistikos darbu, baigiant švietimo veikla. Iš Kubos kilę amerikiečiai galės toliau lankytis saloje ir siųsti ten pinigų. Naujoji tvarka darys ribotą poveikį Floridoje, kur yra apsigyvenę daugelis emigrantų, aktyviai palaikiusių D.Trumpą per prezidento rinkimus.

Taip pat siekiama riboti verslo ryšius, kad JAV doleriais nebūtų remiamas Havanos režimas.

Susirūpino viešbučiai

Daugumai JAV verslų bus draudžiama turėti ryšių su Kubos karinių pajėgų verslo grupe GAESA, veikiančia visuose šalies ekonomikos sektoriuose, nors avialinijoms ir laivybos įmonėms numatytos išimtys.

Priminsime, kad GAESA, vadovaujama R.Castro žento Luiso Rodriguezo Lopezo-Callejaso, vykdo bendrus verslo projektus su keliomis užsienio kompanijomis, padėjusius suklestėti turizmo sektoriui. Tad D.Trumpo sprendimas atsilieps ir tokiems viešbučių tinklams kaip „Sheraton“, mat jis valdo Havanoje esantį viešbutį „Four Points by Sheraton“, o dalis šio akcijų irgi priklauso GAESA.

Vienas tokio bendradarbiavimo partnerių yra ir viešbučių tinklas „Marriott“, nors Vašingtono administracija aiškina nesieksianti sužlugdyti jau vykstančių ekonominių mainų. Vadinasi, tokie sandoriai kaip „Marriot International“ viešbučio Havanoje statyba galės būti įgyvendinami.

Dabartinė JAV valdžia nesiekia mažinti praėjusios administracijos padidintų kubietiško romo ir cigarų importo kvotų.

Vašingtonas neketina nutraukti ir diplomatinių ryšių su Kuba. Nebus uždaroma ir Havanoje atidaryta diplomatinė JAV atstovybė.

Ne visi ploja atsistoję

D.Trumpo sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų ne tik Kuboje, bet ir JAV.

Antai embargo priešininkų judėjimo „Movimiento Democracia“ lyderis Ramonas Saulis Sanchezas aiškina, kad šie pokyčiai nevisiškai atšaukia B.Obamos geros valios politiką. Be to, jis sveikina sprendimą sugriežtinti taisykles bendradarbiaujant su kariškių valdomų įmonių „mafija“. „Kubos smulkusis verslininkas neturėtų būti įpareigotas pirkti iš vienintelio dabar egzistuojančio didmenininko, tai yra valstybės“, – sako R.S.Sanchezas.

Pasirašęs naująjį nacionalinio saugumo prezidentinį memorandumą D.Trumpas paskelbė, kad bus griežčiau laikomasi amerikiečių kelionių į Kubą taisyklių.

„Nauji bendradarbiavimo su Kubos ekonomika suvaržymai tik stumia Kubą arčiau Kinijos ir Rusijos, o jos su malonumu tuo pasinaudos“, – argumentuoja buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas Benas Rhodesas, B.Obamos Kubos politikos architektas.

Juolab kad Rusija išlaiko artimus santykius su Havana – kovą pasirašyta sutartis, pagal kurią į Kubą pirmą kartą per beveik 10 metų bus eksportuojama rusiška nafta.

„Bet kokie kelionių suvaržymai kenks Kubos smulkiojo verslo – restoranų, krautuvių, taksi – savininkams, kurių pajamos priklauso nuo keliautojų“, – aiškina B.Rhodesas.

Embargą raginančios nutraukti lobistų grupės „Engage Cuba“ skaičiavimais, šiuo metu nuo ryšių su Kuba yra priklausomos apie 10 tūkst. darbo vietų Jungtinėse Valstijose – daugiausia oro susisiekimo ir kelionių organizavimo versle.

Antra sužlugdyta sutartis iš eilės

Sutartis su Kuba – jau antra istorinė ankstesnio JAV prezidento B.Obamos pasirašyta sutartis, kurios naujoji D.Trumpo administracija nenori vykdyti. Ar bent jau vykdyti paraidžiui. Priminsime, jog neseniai D.Trumpas pareikė, kad JAV turi pasitraukti iš Paryžiaus klimato sutarties.

Paskelbdamas apie tokį sprendimą D.Trumpas tvirtino, kad Paryžiaus susitarimas yra tarptautinės sutarties, kenkiančios JAV ekonomikai, pavyzdys. Tokiu sprendimu šalies vadovas esą įgyvendina jo kampanijos „Visų pirma Amerika“ (ang. „America First“) pažadą padėti JAV darbininkams.

„Negaliu gera valia paremti susitarimo, kuris baudžia JAV. Nenorime, kad kitų valstybių lyderiai ir toliau iš mūsų juoktųsi, jie ir nesijuoks“, – sakė D.Trumpas, kurį cituoja „Financial Times“.

D.Trumpas aiškino, kad Paryžiaus klimato sutartis Amerikai kainuotų 2,7 mln. darbo vietų.

Daugelis Respublikonų partijos atstovų Kongrese pasveikino šį prezidento D.Trumpo žingsnį. Savo ruožtu B.Obama, būdamas JAV prezidentu pasirašęs sutartį 2015-aisiais, pareiškė, kad sutarties toliau besilaikysiančios valstybės susirinks visą jos naudą, sukurtas darbo vietas ir pramonės šakas.

Šį sprendimą D.Trumpas priėmė praėjus savaitei po G7 valstybių vadovų susitikimo, kuriame kitos Vakarų valstybės ragino JAV vadovą ir toliau laikytis Paryžiaus sutarties.

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, ir Paolo Gentiloni, Italijos premjeras, paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame apgailestaujama dėl tokio JAV sprendimo. Nusivylimą išreiškė ir Theresa May, Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2017-m