Mūsų tauta turtinga tradicijų. Didžiosios žiemos šventės – ypatingas virsmo laikas, kai rimtis ir susikaupimas perauga į džiaugsmą, kai tikima, kad ateinančių metų ciklas atneš šviesių ir gerų permainų. Tradicijos, papročiai: kaip jie kito ir kas juos padeda išsaugoti?

Kitos tokios unikalios šventės neturime

Kūčios, tokios, kokias turime šiandien, susiformavo maždaug XVIII amžiuje. Kūčių vakaras būdavo toks stebuklingas, kad prie vieno stalo susėsdavo ne tik namiškiai, bet ir anapus iškeliavusios vėlės, gamtos stichijos. Tai bene vienintelė metų šventė, kurios unikalumą galime vadinti tautos pasididžiavimu.

Kūčių diena, pasak mitologo Norberto Vėliaus, yra viena svarbiausių mūsų tradicinių šeimos švenčių, nors švente ne visuomet įvardijama. Seniausią Kūčių paminėjimą randame Volfenbiutelio postilėje (1573), kurioje rašoma, kad lietuviai „buria su Kūčiomis, su žirniais, su kviečiais, medum sumaišytais“ ir tai daro, „kad apsigintų nuo velnių ir perkūno“. Maistą nakčiai palikdavo vėlėms. Kūčių vakare daug burdavo, spėdavo orą, būsimus metus, derlių, gyvulių prieaugį, jeigu šeimoje būdavo tekėti ar vesti pasirengusio jaunimo, burdavo, ar ištekės, ves.

Anuomet žmogus stebuklingą laiką stengdavosi išnaudoti tam, kad užsitarnautų likimo malonę, palankumą. Panašių tradicijų turi lenkai, ukrainiečiai, baltarusiai, nors kaimynų tradicijos jau ne tokios gajos.

Kūčios – su dvylika patiekalų, su tradicija laukti įsižiebiant pirmosios žvaigždės ir tuomet sėsti vakarienės prie šienu ir balta staltiese dengto stalo, kai susirenka visa išsibarsčiusi šeima. Daugelis tebesilaiko šios tradicijos ir stengiasi ją perduoti vaikams.

Lietuvoje prie Kūčių stalo susėda maždaug 80 proc. šeimų. Šieno ant stalo deda ne visi: tyrimai rodo, kad maždaug 38 procentai. O būrimų, kurie buvo itin populiarūs anksčiau, dabar imasi vos 18 proc. žmonių.

Šeimos susėdimas prie pasninkinio Kūčių stalo, buvimas drauge, tikėjimas stebuklu –  unikali šventė, kitos tokios neturime. Netgi sovietmetis neįveikė Kūčių stebuklo.

Vakaruose, kur Kūčių tradicijos neliko, mes išsiskiriame šia kamerine švente. Lietuva yra ratifikavusi UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, skatinančią saugoti ir tradicijas. Šiuo metu norima įtraukti Kūčių vakarienę į nematerialųjį kultūros paveldą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.