BFL

3 KLAUSIMAI Kristupo vasaros festivalio meno vadovui prof. Donatui Katkui

VEIDAS: Atidarymas Kristupo vasaros festivalį užsiminėte, kad Lietuvoje slopinamas dėmesys aukštajai mūsų šalies kultūrai. Ką tai reiškia tokiai nedidelei šaliai kaip mes?

D.K.: Per 25-erius nepriklausomos Lietuvos metus kultūra šalyje nepaprastai išsiplėtė, šiandien turime didžiulį kultūrinį potencialą: dailininkai, rašytojai, muzikai, atlikėjai… Bene pirmą kartą taip plačiai išeiname į tarptautinius vandenis, bet kas vyksta pačioje Lietuvoje? Mūsų valstybėje kažkodėl nutylimas kultūros vertybiškumas. Jos viešinimas absoliučiai merdi ir tai susiję su pagrindinių spaudos leidėjų žemu kultūros lygiu. Taigi pasakyčiau, kad merdi ne kultūra, o jos atspindėjimas viešojoje erdvėje. Tai ir atsako į klausimą, kodėl spaudos ir interneto puslapiuose kultūros grynuolių matome tiek mažai: informacija sąmoningai blokuojama. Tokiu būdu aukštoji mūsų šalies kultūra stumiama į paraštes, siekiama, kad jos nebūtų, kad ji neveiktų. O kas yra kultūra? Žmonių pasirinkimo laisvė. Ji – laisvai mąstančio žmogaus ugdymas. Bet kažkam tai neparanku, kur kas geriau, kad visi liktume vienu popso ritmu trypiančioje minioje. Štai kaip reikia kultūrą kurti! Kita vertus, tikrosios kultūros žmonės niekada į viešumą nelindo: nei į politiką, nei į „Auksinių svogūnų apdovanojimus“ ir pan.

VEIDAS: Viešojoje erdvėje matome išties labai mažai ir labai retai aukštosios kultūros žmonių. Kodėl susiklostė tokia situacija?

D.K.: Net ir po Kristupo vasaros festivalio atidaromojo koncerto, į kurį susirinko daugybė žmonių, spaudoje jokių kultūros atspindžių nebuvo. Susidaro įspūdis, kad spauda boikotuoja aukštąją kultūrą. Lietuvos spaudoje nevertinamas tikras talentas. Šalyje daug aukštosios kultūros žmonių, bet šiandien jie sąmoningai išstumti iš viešosios erdvės. Kaip ir sunaikinta kultūros kritika, nelikę nepriklausomų jos vertintojų. O juk bendruomenės nuomonę kuria viešas kalbėjimas. Nepamirškime, kad aukštoji kultūra visuomenės gyvenime atlieka didelį vaidmenį, tai ne popsas, girdimas rusų ir anglų kalbomis.

VEIDAS: Kaip vertinate visuomenės žvilgsnį į kultūrinį šalies gyvenimą?

D.K.: Užtektų mums didžiuotis sava kultūra, sava valstybe, jos vertybėmis… Bet kam didžiuotis, jei galima sudirbinėti ir su purvais maišyti. Bendras visų posovietinių valstybių bruožas yra tas, kad jose dirbama labai aktyviai siekiant sukompromituoti valstybę – kas ją sudirba, yra geras ir teisingas. Šiandien dedama daug pastangų, kad valstybė netaptų vertybe: leidžiamos knygos, juodinančios profesorių Vytautą Landsbergį, šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę. Susidaro įspūdis, jog daroma viskas, kad tik nesusiformuotų visuomenėje kritinė masė, galinti apginti valstybę. Vienintelė išeitis taip susiklosčiusioje situacijoje – kieta kova. Anksčiau atsilaikyti Lietuvai padėdavo mokykla, bet šiandien ir ji sunaikinta, kad neugdytų savo kraštą mylinčių patriotų. Niekam per daug tai nerūpi, stengiamės emigruoti, kad liktų daugiau laisvos vietos kinams.