Dėl nuo kitų metų įsigaliosiančios tvarkos, kad visos biudžetinės organizacijos negalės gauti valstybinio finansavimo, kol nepanaudos sutaupytų lėšų, kai kurios kultūros įstaigos teigia galinčios turėti rimtų finansinių sunkumų, rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Finansų ministerija visoms biudžetinėms organizacijoms perspėjimus, kad 2011-ieji – paskutiniai, kai jos savo sukauptus pinigus gali naudoti nevaržomos, išsiuntinėjo paskutinę praėjusių metų dieną.

Pirmasis pavojaus varpais ėmė skambinti Vilniaus universitetas. Prie jo prisijungė ir Jaunimo teatras, Nacionalinė filharmonija, Vilniaus mažasis teatras.

“Jie nori valgyti, bet kažkodėl nenori indų išsiplauti”, – pareiškė Seimo Finansų ir biudžeto komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas, reaguodamas į švietimo ir kultūros įstaigų nerimą. Pasak parlamentaro, naujai pinigų apskaitos tvarkai pritarė ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas, ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Vaitkus įsitikinęs, kad naujoji sukauptų arba vadinamųjų specialiųjų lėšų nusavinimo tvarka sukels sumaištį daugelyje valstybinių įstaigų.

“Anksčiau būdavo taip – surinkę pinigus iš studentų už mokslą ar gavę lėšų iš užsienio įvairioms programoms, pervesdavome juos į šalies iždą. Pinigai būdavo įskaitomi kaip valstybės biudžeto pajamos ir vėl mums sugrąžinami. Tokiu būdu Europos Sąjungai jau ne vienus metus demonstruojamas didesnis šalies biudžetas. Pagal naująją tvarką, kol turėsime tų specialiųjų lėšų, tol negausime pinigų iš biudžeto. Taigi viskas bus apversta aukštyn kojomis”, – teigė prorektorius.

Įsigaliojus naujai lėšų panaudojimo tvarkai, universitetui gali tekti keisti visą kompiuterinę įrangą, o tam prireiks nemenkų išlaidų. Be to, prorektorius neatmetė, kad nebus ir iš ko dėstytojams mokėti algų.

Nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė nuogąstavo, kad nauja lėšų apskaita smarkiai susiaurins ir nuskurdins repertuarą.

“Norėdami viena ar kita proga surengti koncertą, negalime nuolat siūlyti tiktai savo Kamerinio orkestro programos.

Norisi pasikviesti ir kitų atlikėjų. Bet jeigu iš mūsų bus atimtos sukauptos jų honorarams skirtos lėšos, būsime priversti pinigų prašyti iš Kultūros ministerijos. Tik kažin ar gausime”, – tvirtino Filharmonijos vadovė.

R.Prūsevičienei kelia nerimą ir tai, kad nuo 2012 metų Filharmonija, kaip nacionalinės reikšmės įstaiga, praras savo asignavimų valdytojo statusą.

Jaunimo teatro vyriausioji finansininkė Žibutė Bagdonavičienė teigė, kad jei teatras nebūtų taupęs, krizės nebūtų ištvėręs.

“Mums būtų tekę jau užsidaryti. O pagal tas Seimo priimtas įstatymo pataisas būsime skatinami išlaidauti, nes priešingu atveju sutaupytos lėšos iš mūsų bus tiesiog atimamos”, – teigė finansininkė.

Anot Z.Bagdonavičienės, neramu ir dėl to, kad, praradus sutaupytas lėšas, sustos teatro rekonstrukcija. Iki šiol Vyriausybė tam skirdavo tik nedidelę dalį reikiamų pinigų, ir teatras nemažai darbų galėjo finansuoti iš sukauptų rezervų.