Kodėl sportininkai nutraukia kontraktus ir pabėga iš klubų, ir kuo jiems tokie incidentai baigiasi, – tokie klausimai kyla po to, kai iš Kauno “Žalgirio” pabėgo legionierius iš Slovėnijos Mirza Begičius.

Visiškai neseniai Lietuvos krepšinio pasaulį sukrėtė puikiai šį sezoną pradėjusio Kauno “Žalgirio” vidurio puolėjo iš Slovėnijos Mirzos Begičiaus pabėgimas. Legionieriaus agentai klubui atsiuntė raštą, kad vienašališkai nutraukia kontraktą, nes “Žalgiris” vėlavo sumokėti agentams priklausantį komisinį mokestį. Kauno klubo generalinis direktorius Paulius Motiejūnas pripažino, kad vėluojama buvo, tačiau, anot jo, visos skolos dar prieš netikėto rašto atkeliavimą buvo likviduotos.

Drastiškas sprendimas

Profesionalaus sporto pasaulyje vėlavimas sumokėti agentams priklausančius komisinius kaip kontrakto nutraukimo priežastis yra neregėtas dalykas. Bent jau viešumon tokios istorijos dar nebuvo iškilusios.

Sporto agentūros “Sports Development Group” vykdomasis direktorius Egidijus Mikalajūnas teigia, kad M.Begičius ir jo agentai ėmėsi labai drastiškų veiksmų. “Informacijos yra labai mažai, todėl vertinti sunku. Mes nežinome visų detalių, ką “Žalgiris” kalbėjo su agentais, kokie buvo argumentai dėl mokėjimų vėlavimo… Tačiau galima sakyti, kad iš principo tai netipinis atvejis. Dažniausiai sulaukiama sezono pabaigos ir tada aiškinamasi. Ypač, kai krepšininkas gerai žaidžia.

Galima daryti prielaidą, kad agentai su krepšininku turėjo kažkokią alternatyvą, jei ėmėsi tokių veiksmų”, – analizuoja E.Mikalajūnas.

Krepšinio agentas spėja, kad į konfliktą įsivėlusios šalys vis dėlto ras abiem priimtiną sprendimą. “Kiek suprantu, dėl tokio M.Begičiaus agentų elgesio kelio atgal į Kauno klubą jam jau nebeliko. Galima spėti, kad “Žalgiris” gaus kompensaciją ir viskas nurims. Visi mėgsta pinigus, jie daug kam daro įtaką”, – sako “Sports Development Group” vadovas.

M.Begičiaus agentai, pranešę apie vienašališką jų kliento kontrakto su “Žalgiriu” nutraukimą, avantiūriškai pabandė išlaisvinti žaidėją nuo bet kokių įsipareigojimų Kauno klubui. Galima numanyti, kad jų arba paties M.Begičiaus prašymu Liublianos “Olimpija” į laikinąją sostinę atsiuntė prašymą išduoti krepšininkui paleidžiamąjį raštą. Jei “Žalgiris” pasirašytų tokį dokumentą, tai reikštų, kad M.Begičiui pretenzijų klubas nebeturi. Kauniečiai paleidžiamąjį raštą išduoti, be abejo, atsisakė.

“Žalgirio” vadovai neslepia, kad mielai parduotų išvykti užsimaniusį legionierių. Juo labiau kad Kauno klubas greitai rado slovėnui pamainą – iš Maskvos CSKA pasiskolino serbą Bobaną Marjanovičių.

Neoficialiai M.Begičiumi domėjosi Madrido “Real”, Tel Avivo “Maccabi” ir Atėnų “Panathinaikos”. Tikriausiai visi jie galėtų puikią sportinę formą demonstravusiam slovėnui pasiūlyti solidų atlyginimą, tačiau nė vienas nenori mokėti kompensacijos “Žalgiriui”. Todėl krepšininkas suinteresuotas vienaip ar kitaip išspręsti konfliktą su Kauno klubu. Pirmiausia šioje istorijoje žodį turi tarti FIBA.

Detektyvas Helsinkio oro uoste

Kai buvo rengiamas šis straipsnis, FIBA dar nebuvo pradėjusi nagrinėti “Žalgirio” ir M.Begičiaus konflikto. Įvairių sporto šakų patirtis rodo, kad tarptautinės organizacijos neretai pamina klubų interesus.

Priminsime, kad garsiausias pasaulio sporto istorijoje pabėgimas įvyko ledo ritulio srityje. 2006-ųjų vasarą geriausiu ledo ritulininku už Šiaurės Amerikos ribų laikytas tuomet 20-metis rusas Jevgenijus Malkinas pasirašė metų kontraktą su Magnitogorsko “Metallurg”. Šis sprendimas daug kam kėlė nuostabą, nes visi žinojo apie jaunojo ledo ritulininko troškimą išvykti į NHL. Tą puikiai žinojo ir sportininką dar sezonui pasilikti Rusijoje įkalbėję “Metallurg” vadovai. Jie net buvo paėmę J.Malkino pasą, kad šis kurią nors akimirką nepasiduotų jausmams ir neišvyktų į JAV.

Lemtingas detektyvų rašytojų plunksnos vertas epizodas nutiko Magnitogorsko ekipai vykstant į treniruočių stovyklą Suomijoje. Helsinkio oro uoste J.Malkinui buvo grąžintas pasas, kad šis galėtų susitvarkyti sienos kirtimo formalumus. Kai visi “Metallurg” nariai susirinko atvykimo salėje, paaiškėjo, kad J.Malkinas dingo. Po keletos dienų ledo ritulininkas atsirado Pitsburge ir iki šiol gina legendinio šio miesto klubo “Penguins” garbę.

“Metallurg” piktinosi ledo ritulininko pabėgimu, žadėjo visais įmanomais būdais ginti savo teises, tačiau nieko nepešė. Padėtį apsunkino ir tai, kad NHL nebuvo pasirašiusi bendradarbiavimo sutarties su Tarptautine ledo ritulio federacija (IIHF). Padėtis šioje srityje stabilizavosi tik tada, kai finansiškai sustiprėję Rusijos klubai pas save persiviliojo keletą žaidėjų, turinčių galiojančius kontraktus su NHL klubais. Tada jau patys NHL vadovai panoro tarptautinio susitarimo su IIHF.

Krepšinyje dažniausiai iš klubų pabėga amerikiečiai. Vieniems Europoje staiga tampa per šalta, kiti itin pasiilgsta namų ir pan. Tokiais atvejais legionieriai tiesiog susikrauna daiktus ir išskrenda į gimtinę. Klubai tokiems kaprizingiems legionieriams dažniausiai nedaro kliūčių ir vėliau leidžia žaisti kitose komandose.

Viena panaši situacija nutiko tuo pat metu, kai ir M.Begičius išnyko iš Kauno. Amerikietis Marcusas Haislipas panoro per Kalėdas aplankyti sunkiai sergančią mamą, nors Vitorijos “Caja Laboral” vadovai uždraudė palikti Ispaniją. Krepšininkas jų nepaklausė ir išvyko į gimtinę. Po Kalėdų į Vitoriją sugrįžęs aukštaūgis atsiprašė, tačiau klubui jau nebuvo reikalingas. Sausio pirmosiomis dienomis kontraktas su amerikiečiu buvo nutrauktas.

Teismas laimėtas – pinigų nėra

Pasaulio sporto etalonu laikomas futbolas. Deja, šioje sporto šakoje taip pat nutinka skandalingų atvejų, kai futbolininkai bando išsisukti nuo įsipareigojimų klubams. Kauno “Žalgirio” reikšmę Europos krepšinyje iš dalies galima lyginti su labai turtingo Donecko “Šachtar” futbolo klubo padėtimi Europos futbole. Iš šio Ukrainos klubo pastaraisiais metais nepaisydami galiojančių kontraktų pasitraukė keletas gerai Senajame žemyne užsirekomendavusių brazilų.

Pirmasis buvo saugas Matuzalemas. Už buvusį Brazilijos jaunių ir jaunimo rintinių žaidėją ukrainiečiai 2004-aisiais italų “Brescia” klubui sumokėjo 8 mln. eurų. Be to, žaidėjo agentams atseikėjo 3,75 mln., o buvusiems klubams – 220 tūkst. eurų.

2007-ųjų liepos 1 dieną į “Šachtar” biurą atkeliavo kito Italijos klubo – “Palermo” – prašymas parduoti futbolininką už 7 mln. eurų. Ukrainiečiai pasiūlymą atmetė ir jau kitą dieną gavo Matuzalemo raštą, kad šis vienašališkai nutraukia kontraktą su “Šachtar”. Donecko klubas pranešė žaidėjui, kad potencialus jo naujas darbdavys turės sumokėti 25 mln. eurų išpirką, jei norės pasinaudoti žaidėjo paslaugomis.

Nepaisant to, jau liepos 18-ąją Saragosos “Real” pristatė brazilą kaip savo naują žaidėją. Labai rimtos ir pagrįstos “Šachtar” pretenzijos nesutrukdė futbolininkui debiutuoti Ispanijos čempionate.

Donecko klubas iš karto kreipėsi į FIFA, o ši nusprendė, kad “Real” ir Matuzalemas turėtų sumokėti “Šachtar” 6,8 mln. eurų kompensaciją. Netrukus abi konfliktuojančios šalys kreipėsi į Sporto arbitražo teismą (CAS). “Šachtar” norėjo išsireikalauti daugiau pinigų, futbolininkas ir “Real” siekė sumažinti kompensacijos sumą. CAS stojo ukrainiečių pusėn ir padidino kompensaciją iki 11,8 mln. eurų. Tačiau “Šachtar” pinigų negavo iki šiol. O Matuzalemas spėjo dar kartą pakeisti klubą ir šiuo metu priklauso Romos “Lazio”. Beje, “Lazio” už Matuzalemą sumokėjo išpirką klubui “Real”!

O praėjusią vasarą iš Donecko ekipos tokiomis pat aplinkybėmis dingo dar vienas brazilas – Ilsinho. Galiojantį kontraktą turintis gynėjas pareiškė, kad vienašališkai nutraukia sutartį su “Šachtar”, nes klubas jam neva 4 mėnesius nemokėjo algos. Donecko ekipos vadovai kaltinimus kategoriškai atmetė. Atlyginimų vėlavimas šiame turtingame Ukrainos klube yra sunkiai įsivaizduojamas.

Vėl prasidėjo ginčas, o FIFA šį kartą stojo žaidėjo pusėn. Tarptautiniam futbolui vadovaujanti organizacija, nepaisydama “Šachtar” protestų, pati išdavė brazilui paleidžiamąjį raštą ir žaidėjas šiuo metu yra registruotas gimtinės “Sao Paulo” klube. Ukrainos žiniasklaida teigia, kad Ilsinho palankų FIFA sprendimą nulėmė labai įtakingų futbolininko agentų brazilų veikla.
Tad “Žalgirio” vadovams reikia nusiteikti, kad įmanomas ir pats blogiausias variantas. Gali nutikti, kad M.Begičius jau netrukus gins kurio nors kito Europos klubo garbę, o “Žalgiris” liks prie suskilusios geldos.