Naftos kainų poveikis
Naftos kainoms “pramušus” dar vieną dugną, automobilių vairuotojai gali tikėtis pigesnio kuro. Tačiau kaip tai atsilieps visai Lietuvos ekonomikai? SEB banko ekspertų teigimu, bus tiek pozityvus, tiek neigiamas poveikis.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, sparčiai krintant naftos kainoms, Lietuva laimi iš pigesnio energetikos išteklių importo, tačiau, kita vertus kyla globalinės ekonomikos destabilizacijos pavojus.
Lietuvos kaip energetikos išteklius importuojančios valstybės statusas leidžia džiaugtis gerėjančiu eksporto konkurencingumu pingant naftai, tačiau šio privalumo nereikėtų suabsoliutinti.
Ypač skaudžiai dėl žemų naftos kainų kenčia kaimyninė Rusija, kuri, nepaisant sankcijų ir ekonomikos krizės, išlieka svarbiausia Lietuvos užsienio prekybos partnere. Vis gilyn į dugną neriančios naftos kainos verčia mažinti daugelio šalių infliacijos prognozes ir skatina Europos centrinį banką bei daugelį kitų pasaulio centrinių bankų laikytis itin žemų palūkanų normų politikos.
„Lietuvos kaip energetikos išteklius importuojančios valstybės statusas leidžia džiaugtis gerėjančiu eksporto konkurencingumu pingant naftai, tačiau šio privalumo nereikėtų suabsoliutinti“, – teigia G.Nausėda.
Anot ekonomisto, naftos kainų mažėjimas yra globalus reiškinys, todėl mūsų gamintojų situacija, palyginti su konkurentais, keičiasi gana nežymiai.
Vis dėlto darbo užmokesčiui lenkiant darbo našumo didėjimą, pradėjo augti vienetinės darbo užmokesčio sąnaudos ir šis reiškinys yra būdingas būtent Baltijos šalims. Pripažįstant, kad Lietuvai reikia sparčiai vytis Vakarų Europą vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, verslui būtina ieškoti darbo našumo didinimo rezervų, siekiant išlikti konkurencingu vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.