Keli iniciatyvūs žmonės per keletą metų padarė tai, ko du dešimtmečius oficiali valdžia nepajėgė net pradėti.

Jei sėkmingai išlaviruoji tarp įspūdingų parametrų duobių Kauno gatvėse, neįstringi „Akropolio“ „turguje“, jei numaldai norą apsisukti ir grįžti iš kur atėjęs, kai pamatai pustuštę aptriušusią Kauno širdimi laikomą Laisvės alėją, atėjęs į senamiestį patenki lyg į visai į kitą miestą – gyvą, gražų, su savitomis tradicijomis. Rotušės aikštėje vakare skamba gyvi pianino akordai, kiek toliau šokamas tango, Nemuno krantinėje nemokamai rodomi geriausi visų laikų filmai, Santakos parke telpa ir dviratininkai, ir vaikai ant supynių, ir jaunimo kompanijos.
Kas ir kaip sugebėjo įpūsti tokią gyvybę apmirusio Kauno senamiesčiui?

Verslininkai augina tradiciją
Kauno rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius pasakoja lig šiol išsaugojęs Kauno savivaldybės komisijų senamiesčiui atgaivinti narių sąrašus, protokolus. Keliolika metų komisija posėdžiavo, kūrė vizijas ir strategijas. Sugadino kalnus popieriaus, iššvaistė valandų valandas brangaus laiko, tačiau pokyčių senamiesčio gyvenime – nė krust. Tiesa, ir anksčiau čia kartą du per metus buvo rengiamos didžiulės šventės, tačiau norint, kad senamiestis būtų gyvas kasdien, reikia mažesnių, bet nuolat vykstančių gyvos muzikos koncertų, festivalių, atrakcijų.
O dabar štai kokie antri metai – tikras senamiesčio renesansas. Bet jam gyvybę įpūtė ne oficialiosios valdžios institucijos, o čia dirbantys ir čia gyvenantys žmonės. Žinoma, negalima nuneigti ir „Ryanair“ indėlio: kai ši pigių skrydžių bendrovė ėmė skraidinti į Kauną turistus, miestas akivaizdžiai atkuto. „Užsieniečiai uždavė toną, vertė pagyvinti senamiestį, o kartu pastūmėjo į jį atsisukti ir pačius kauniečius. Meno galerijų, mažų parduotuvėlių su savo veidu, kavinių, renginių koncentracija patraukė ir užsieniečius, ir kauniečius. O kai susidaro tam tikra kritinė masė, kai kur nors susirenka daug žmonių – ateina dar daugiau“, – sako kavinės „Skliautas“ savininkas Ąžuolas Gaižutis.
„Skliautas“ Rotušės aikštėje – jau dvidešimti metai. Bet tai nėra tik viešojo maitinimo įstaiga, į kurią žmonės atklysta pavalgyti ir išgerti. „Mūsų „formatas” iš pradžių kitiems atrodė keistas: kviečiamės operos ir baleto solistus, poetus, aktorius – įvairių žanrų kūrėjus, rengiame akustinius vakarus, tango festivalius, parodas, pas mus ateinama žiūrėti sporto rungtynių ar koncertų įrašų. „Skliautas“ pirmasis iš kavinių Kaune parodė, kas yra kultūringas laisvalaikis. Nors tie renginiai komerciškai neapsimoka, bet jie kuria nuolatinės traukos efektą“, – tvirtina Ą.Gaižutis.
Rotušės aikštės senbuvis pasakoja, kad pamažu Senamiestyje atsiranda vis daugiau entuziastų. Štai T.Daugirdo gatvėje įsikūrusio viešbučio „Daugirdas“ savininkai Vidimantas Žekas ir Ingrida Gustienė atgaivino Nemuno krantinę. Čia atsirado kavinukė „Daugirdo uostas“, miesto investicijomis įrengtame amfiteatre vyksta koncertai, tradicinis tapo  džiazo festivalis „Daugirdas gyvai“, „Krantinės kine“ nemokamai rodomi geriausi filmai.
I.Gustienė skaičiuoja: „Už tiek, kiek kainuoja surengti nemokamą koncertą, alaus niekad neišgers. Žinoma, skaičiuojame, kad nebūtų skaudžiai nuostolinga, tad kiekvieną idėją – ar išlieti ledą prie Nemuno, ar jame įrengti fontanus – kruopščiai apsvarstome. Bet senamiestyje dirbantys verslininkai todėl ir vienijasi bendriems projektams, kad pajėgtų kartu sukurti nuolatinę senamiesčio trauką“.
Ilgainiui Kauno senamiestis pradėjo diktuoti ir miesto puošybos švenčių proga madas. Tokio gražaus kalėdinio Kauno senamiesčio, kokį sugeba sukurti galerija “Balta“, gali pavydėti bet kuris kitas miestas. Galerijos vadovė Jolanta Šmidtienė prisimena, kaip viešus projektus pradėjo daryti jau prieš dešimtmetį. Idėja buvo išnešti meną ir į gatvę. Atsirado ne tik kauniečius nustebinę projektai įdomiai puošti pagrindinę miesto eglę, žiemos instaliacijos senamiestyje.(…)

Senamiestis turės magistratą
Viešbučių, restoranų, galerijų, muziejų, bažnyčių, kitų senamiestyje įsikūrusių įtaigų atstovai prieš porą metų ėmė burtis draugėn. Įsteigta Rotušės aikštės draugija, o kaip aidas paskui ėmė kurtis aplinkinių gatvių bendruomenės – Vilniaus gatvės verslininkus vienijanti Senamiesčio draugija, M.Valančiaus, T.Daugirdo gatvių bendruomenės. O neseniai senamiesčio bendruomenės iškilmingai pasirašė ketinimų protokolą steigti Laisvos Kauno respublikos senamiesčio magistratą.
Vienas jo iniciatorių Kauno rotušės ceremonmeisteris K.Ignatavičius tikisi, kad tai bus veikli ir įtakinga organizacija. Magistrato senatą rinks senamiesčio gatvių bendruomenių atstovai. Bus priimta ir Kauno senamiesčio konstitucija.  Magistratas kels senamiesčio problemas, rengs projektus joms spręsti. Jau parengta beveik metus entuziastų kurta Senamiesčio strategija. (…)

Tikroji savivalda
Ko gero, tai, kas vyksta Kauno senamiestyje, galima pavadinti tikrąja savivalda – kai ne tik tos miesto dalies gyventojai, bet ir įstaigų, verslo atstovai savanoriškai buriasi spręsti problemų, patys siūlo idėjas ir patys prisideda prie jų realizavimo finansavimo. Kaune fiasko patyrė iš viršaus nuleista seniūnaičio institucija, savivaldybės stalčiuose prikompostuoti komisijų senamiesčiui gaivinti siūlymai. O štai iniciatyva „iš apačios“ davė labai konkretų ir gerą rezultatą.
Į klausimą, kiek prie senamiesčio atsigavimo prisidėjo savivaldybė, Rotušės aikštės senbuvis Ą.Gaižutis juokiasi: „Jei netrukdo, vadinasi, padeda.“ Žinoma, savivaldybė prisidėdavo prie didelių projektų, kurie vyksta senamiestyje. Dabar vietos valdžia raginama galvoti apie kompleksinį Rotušės aikštės, kitų senamiesčio vietų atnaujinimą.
Ir dar vienas opus klausimas: jei keli verslininkai, menininkai, Rotušės darbuotojai sugebėjo įpūsti gyvybės merdėjusiam senamiesčiui, gal įmanoma reanimuoti ir Kauno simboliu buvusią, o dabar vos vegetuojančią Laisvės alėją? „Žinoma, galima. Bet jei joje atsidaro restoranas, o po pusės metų užsidaro, dažniausiai kalti ne verslininkai, o verslui sudarytos sąlygos“, – mano verslininkė I.Gustienė.
„Kai padaromi tam tikri žingsniai – centre pastatomas didžiulis prekybos centras „Akropolis“, žala sunkiai ištaisoma. Pasaulio praktika rodo, kad arti senamiesčių dideli prekybos centrai nestatomi. Tačiau ir mūsų tauta taip pat turėtų subręsti, kad ne prekybos centruose reikia vaišintis, o eiti į kavines, turinčias savitą veidą, savų tradicijų. Jas kurti kiekvienas verslininkas turi pradėti nuo savęs, o tada aplink automatiškai buriasi ir kiti“, – neabejoja Ą.Gaižutis.
Tiesa, Kauno senamiesčio senbuviui nerimą kelia vizijos netoli senamiesčio statyti didesnius prekybos centrus. Belieka tikėtis, kad Kauno valdžia ant to paties grėblio neužlips.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.