Lietuvos premjeras Andrius Kubilius teigia, kad jei pasitvirtins informacija apie didelius skalūnų dujų išteklius, Lietuva ateityje galbūt taps nauju „Dubajumi ar Kataru“ – šios šalys turi vienus didžiausių pasaulyje naftos ir dujų išteklius. Tai jis pareiškė spalio 25d., komentuodamas pasaulio energetikos giganto „Chevron“ investicijas į Lietuvos bendrovę „LL investicijos“.

Specialistų teigimu, didžiausi skalūnų dujų klodai slypi Vakarų Lietuvoje. Būtent ten, kur šiuo metu veikia naftos gavėjai.

Kaip norėtųsi tuo tikėti, bet va yra du klausimai: Kodėl Prancūzija užkirto kelią amerikietiškam skalūninių dujų išgavimo būdui? ir Kodėl Švedijoje skalūninių dujų gavyba yra draudžiama?

Apie ypač dideles skalūninių dujų atsargas prieš kelis metu buvo kalbama Lenkijoje. Mokslininkai irgi buvo pareiškę, kad Lenkijoje tikrai yra daug skalūninių dujų. JAV koncernas kaip ir padarė kelis gręžinius, bet ties tuo Lenkijoje visas triukšmas liečiantis skalūninių dujų temą kaip ir aprimo. Ar dujų nėra, ar aptikti skalūninių dujų telkiniai netinkami eksploatacijai, ar skalūnų dujų išgavimo technologija lenkams tapo nepriimtinos – tikslios informacijos atrasti sudėtinga.

JAV naudojama skalūninių dujų gavybos technologija:

JAV skalūninių dujų išgavimui naudojamas horizontalus gręžimas, kuris derinamas su beliepsniu sprogdinimu.

Išgręžus gręžinį ir aptikus tinkamą uolienų tipą, vamzdžiu į gelmes yra nuleidžiami nedideli sprogstamieji užtaisai, kurie sutrupina skalūnus, juose maždaug šimto metrų spinduliu aplink gręžinį sukurdami daug mikroįtrūkimų, kuriuose ima kauptis gamtinės dujos.

Tuomet į uolienas labai dideliu spaudimu yra pumpuojamas specialus skystas mišinys, sudarytas iš smėlio, vandens ir specialių cheminių priedų. Šis mišinys išplečia uolienų įtrūkimus, o smėlio grūdeliai išlaiko juos atvirus.

Nustojus pumpuoti skystį, slėgio skirtumo veikiamas, į paviršių ima veržtis hidrauliniam skaldymu naudotas skystis, kuris yra valomas ir pakartotinai panaudojamas, taip pat ir skalūnų dujos, kurios yra atskiriamos ir nukreipiamos į talpyklas.

Dujų gavybos procese naudojamo skysčio sudėtis laikoma komercine paslaptimi, tačiau teigiama, kad didžiąją jo dalį sudaro vanduo – maždaug 98,5 procento, 1 procentas smėlio ir 0,5 procento specialių cheminių medžiagų, tokių kaip natrio hidroksidas, propileno glikolis ir benzenas.

Bet ar tai yra saugu, panarpliojus internetą galima atrasti informacijos, kad amerikiečiai jau raunasi plaukus, pamatę, kas nutiko, kai netoli jų namų buvo pradėtos pumpuoti dujos. Nuo Teksaso iki Kolorado ir Pensilvanijos – daugybėje JAV vietovių žmonės išsigandę, jaučiasi sėdintis ant dujinės bombos, vanduo bėgantis iš čiaupų ne tik užsidega, bet ir sproginėja, pageltonuoja, skleidžia keistą kvapą, žmonės bijo naudoti vandenį, praustis. Skalūninių dujų išgavimo teritorijose gyventojai skundžiasi dėl odos alergijų. Kai kuriuose upeliuose jie randa nugaišusių žuvų. Nukentėjusieji įsitikinę, kad dėl visko kalti skalūninių dujų išgavėjų metodai.

Šia tema nuomonės buvo nutarta paklausti doc. dr. Stasio Paulausko, ką apie JAV naudojamą skalūninių dujų gavybos technologiją mano Lietuvos energetikos specialistai.

Doc. dr. Stasio Paulausko komentaras

„Galiu pasidalinti su Jumis keletu teiginių, kurie gali būti naudingi susidarant nuosavą nuomonę apie energetikos technologijas:

1. Pasaulyje egzistuoja ir yra kuriama daugybė energijos gamybos technologijų nuo saulės baterijų iki termobranduolinės sintezės. Todėl nėra problemos pagaminti energiją, bet svarbu sugebėti atsirinkti tinkamiausius žmonėms jos gamybos ir vartojimo būdus.

2. Siekdamas uždirbti gamintojai visada siūlys savo technologijas, o vartotojai privalo sugebėti atsirinkit tai, kas jiems labiausiai priimtina.

3. Yra keletas technologijų atsirinkimo kriterijų:

a. Gamybos etape svarbus techninis technologijų atsirinkimo kriterijus yra TECHNOLOGIJŲ KONTROLIUOJAMUMAS. Tinkamos žmonėms energijos gamybos technologijos yra tos, kurias galima visiškai – 100% kontroliuoti – įjungti, išjungti, sustabdyti, išvengiant bet kokių neigiamų pasekmių. Jeigu negali technologijos visiškai kontroliuoti – nenaudok jos. Černobylio ir Fukušimos AE buvo prarasta kontrolė, reaktoriai ėmė lydytis ir grimzti į gruntą. Galėjo atsitikti ir dar baisiau, jeigu išsilydę reaktoriai būtų patekę į gruntinius vandenis, kur yra geriamas vanduo. Europa ir Japonija būtų tapusios negyvenamos ir dar blogiau…. Nekontroliuojama yra visa gavyba iš po žemių – naftos, dujų ir kt. Neseniai JAV Meksikos įlankoje sprogus naftos gavybos platformai situacija ilgą laiką išliko nekontroliuojama, buvo padaryta milžiniška žala gyvūnijai, augmenijai, gyventojams ir t.. Todėl yra atsisakoma nekontroliuojamų technologijų ir ieškoma visiškai kontroliuojamų, tokių, kaip vėjo, saulės, vandens, oro ir kt.

b. Vartojimo etape svarbus yra energijos SAUGUMO žmonėms ir aplinkai kriterijus. Visi su energijos šaltinių deginimu susieti sprendimai yra nesaugūs, kadangi dėl jų žūsta žmonės. Penkerių pastarųjų metų statistika rodo, kad vidutiniškai per metus Lietuvoje sąryšyje su ugnies naudojimu žūsta 228 žmonės. Černobylio AE nusinešė daugelio tūkstančių žmonių gyvybes. Todėl pasaulis atsisako naftos, dujų deginimo ir branduolinės energetikos. Biokuras ir biodujos yra taip pat susietos su deginimu, todėl jų taip pat bus atsisakyta. ES jau dar ir šiuos žingsnius.

4. Skalūnų dujų technologija yra nepriimtina tiek Technologijų kontroliuojamumo, tiek saugumo žmonėms požiūriais:

a. Dujos yra sukaustytos giliai po žeme esančiose skalūno uolienose. Norint dujas išgauti, reikia prasigauti kilometrą ir giliau po žeme ir sprogdinti ten skalūnus. Sprogdinimui naudojamos suspausto vandens patrankos. Kadangi visos požeminės struktūros yra mums menkai žinomais keliais susietos, sprogdinant uolienas JAV yra nuolat jaučiamas (apie trijų balų) žemės drebėjimas. Tokie sprogdinimai gali inicijuoti ir kitus pokyčius. JAV pranešama, kad tam tikrose vietose dingsta gėlas vanduo, be kurio žmonės negali gyventi. Nors atrodytų, kad gamtinių dujų prekeiviai galėtų skleisti tikslinę neigiamą informaciją apie skalūninių dujų gavybą, tačiau jų gavyba yra nepriimtina dėl to, kad negalima visiškai kontroliuoti jų gavybos proceso.

b. Vartojimo etape vis vien reiktų deginti dujas ir dėl to nebūtų užtikrinamas žmonių saugumas.

5. Visi su dujų deginimu (suskystintų dujų terminalas), branduoline energetika (Visagino AE), nuostoliais energijos tinkluose (jungtys) susieti projektai yra nepateisinami ir turi nusikaltimo prieš tautą požymių, kadangi būdami komerciškai netikslingi bei nesaugūs, jie yra vykdomi mokesčių mokėtojų lėšomis.

6. Leisti skalūnų dujų žvalgytojams atlikti bandomuosius sprogdinimus po žeme būtų galima tik tuo atveju, jeigu jie pateikti jų civilinės atsakomybės draudimą visai žalai, kuri iškiltų po jų bandymų. Deja, tokio masto, kurį gali iššaukti šie bandymai (žemės drebėjimai, gėlo vandens dingimas ir kt.) draudimų nebūna, nė viena pasaulyje draudimo kompanija neturi tiek pinigų.

7.  Todėl anksčiau ar vėliau bus įteisinti technologijų kontroliuojamumo, energijos išteklių vartojimo saugumo ir gamintojų civilinės atsakomybės principai. O tai reiškia, kad bet kuri nekontroliuojama technologija  bei pavojingi žmonėms energijos šaltiniai bus apskritai uždrausti.

Ši labai trumpa informacija gali būti pateikta daug detaliau, jeigu kuris nors politikas imtųsi rengti projektą teisės akto, kuris būtų nukreiptas į neatsakingų technologijų naudojimo uždraudimą žmonių saugumo vardan.

Pagarbiai Stasys Paulauskas Innovations Company “Eksponente”

Manau gerbiamas doc. dr. Stasys Paulauskas pagrindines mintis išsakė labai aiškiai ir patvirtina pagrindinius nuogąstavimus, dėl JAV naudojamų skalūninių dujų išgaivomo technologijos poveikio vietiniams gyventojams, aplinkai, gyvūnijai, dirvožemiui, gėlam vandeniu, pačiai gamtai.

Tai ką iš tikrųjų eilinį kartą mums nori įpiršti premjeras A. Kubilius? „Dubajų ar Katarą“ ar “Dykumos pragarą“?

Informaciją parengė Rimas Armaitis