BFL

Trys klausimai LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriui Sigitui Narbutui.

– Kai kalbama apie kuklų bibliotekų finansavimą, neretai mintyje turimos kaimo močiutės, kurios registruojasi į eiles prie naujų meilės romanų. Todėl žvilgtelėkime į kitą auditorijos segmentą – didmiesčio humanitarus, kuriems knygos ir prenumeruojami elektroniniai leidiniai yra profesinė būtinybė. Kaip šiuo požiūriu atrodo 0,69 euro, skiriamo vienam žmogui bibliotekų knygoms įsigyti?

– Liūdnai atrodo. Nepamirškime, kad Vrublevskių bibliotekai aktualūs socialinių ir humanitarinių mokslų leidiniai dažnai būna nedidelio tiražo ir kainuoja brangiau nei vidutinė šalyje išleidžiama knyga (9 Eur). Lietuvoje parengtų knygų kainos svyruoja nuo 5 iki 50 eurų, o išskirtiniai užsienio leidiniai – enciklopedijos, albumai – gali kainuoti iki 500 eurų. Realiai mūsų galimybės nuo 2010 m., kai valstybės diržų veržimosi politika nustekeno visas be išimties šalies bibliotekas, nėra pasikeitusios. Todėl esame priversti dairytis įvairių akcijų, tartis su leidyklomis dėl nuolaidų. Vilniaus knygų mugėje parduodamos knygos mums per brangios.

Vis dėlto ir Vrublevskių bibliotekos skaitytojai dažniausiai dairosi naujų knygų. Šiuo požiūriu nesame išimtis: prie „garuojančių“ grožinės literatūros ir mokslo populiarinimo naujienų ir čia sudarinėjamos eilės.

– Ar randate alternatyvių būdų bibliotekos fondams papildyti?

– Kasmet savo fonduose komplektuojame apie 20 tūkst. egzempliorių leidinių, tačiau tik 9–10 proc. iš jų įsigyjame už valstybės tam skirtas lėšas. 25 proc. gaunamų leidinių mus pasiekia kaip valstybinės reikšmės bibliotekai leidyklų siunčiami privalomieji egzemplioriai. O svariausią dalį, beveik 40 proc., sudaro labdaringų asmenų ir organizacijų dovanojamos (nebūtinai naujos) knygos, iš kurių kruopš­čiai atsirenkame tik reikalingus leidinius. Likęs stiprus ketvirtadalis gaunamas keičiantis leidiniais su panašaus profilio Lietuvos ir užsienio bibliotekomis. Turime daugiau kaip 400 partnerių visame pasaulyje – daugiausia knygų mus pasiekia iš Vašingtono, Londono, Paryžiaus, Berlyno, Varšuvos mokslinių bibliotekų. Mainuose pirmenybę teikiame spaudiniams, vienaip ar kitaip susijusiems su Lietuva ir Vilniaus kraštu.

– Sunku įsivaizduoti visavertį šiuolaikinį savo srities profesionalą, neturintį prieigos prie specializuotų tarptautinių elek­troninių duomenų bazių. Ar valstybė, skirdama finansavimą bibliotekoms, tai suvokia?

– Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija tam gauna europinės paramos, be kurios šitos prabangos negalėtume sau leisti. Vieną kitą mokslininkams reikalingą duomenų bazę užprenumeruojame iš naujoms knygoms skirtų lėšų. Tačiau rinkdamiesi dairomės tik į pačias pigiausias, kainuojančias iki 1000 eurų per metus. Tokių nedaug, nes vertingiausių bazių prenumerata kainuoja dešimtis, šimtus tūkstančių ir net milijonus eurų.