Nė vienoje kitoje ES šalyje krizės laikotarpiu taip nemažėjo algos, nesitraukė paskolų portfelis, kaip Lietuvoje, bet patenkame į lyderių trejetuką pagal eksporto didėjimą ir BVP kilimo prognozes.

Ar Andrius Kubilius pateks į ekonomikos vadovėlius, ar, atvirkščiai, įeis į istoriją kaip mažiausiai pagarbos nusipelnęs premjeras? Kol Seimas dėl to ginčijasi, neapsispręsdamas, ar pritarti Vyriausybės programai, nutarėme tiesiog palyginti, kaip atrodome kitų panašaus lygio europiečių kontekste – ES naujųjų narių dešimtuko (be Maltos ir Kipro) kompanijoje. Pasaulio banko naujausios ataskaitos, kaip krizės akivaizdoje atsilaikė ES debiutantės, keliose lentelėse pagal mūsų paryškintą raudoną liniją galima lengvai atsekti Lietuvos tendencijas ir jas palyginti jas su kitų naujųjų ES šalių nuopuoliais bei pakilimais.

Lietuva kyla, bet iš žemiau

Pasaulio bankas daro išvadą, kad ES naujokės dinamiškesnės ir geriau sugeba prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, tad prognozės joms šviesesnės nei Bendrijos senbuvėms. BVP naujajame ES narių dešimtuke pernai krito 3,6, o senojoje Europoje – 4,3 proc., šiųmetės prognozės atitinkamai plius 1,6 ir 1,2 proc. Fiskalinis deficitas ES-10 pernai buvo –6,5, o ES senbuvėse –7,1 proc. BVP, šiemet naujokėms prognozuojamas –5,8, o senosioms narėms –7,5 proc. Tad nenuostabu, jog, estams įteikiant kvietimą nuo kitų metų prisijungti prie euro zonos, eurą jau turinčioms valstybėms teko pripažinti, kad jos pačios nebeatitinka Mastrichto kriterijų.

Milžiniškas atotrūkis ir tarp valstybių skolų: naujokės prasiskolinusios vidutiniškai 44,1 proc., šiemet skolos išaugs iki 47,5 proc. BVP, o senosios – atitinkamai 76,4 ir 82,1 proc. Nedarbas senojoje Europoje buvo didesnis nepilnu procentu, panašios tendencijos turėtų išlikti ir šiemet (10,3 proc.).

Tačiau tie optimistiniai ES debiutančių prognozių skaičiai ne visuomet reikš juntamas permainas ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, pagal BVP augimo tempus iš naujojo dešimtuko esame treti. Tačiau visi, kartais išskyrus premjerą, suvokia, kad kai žemiausiai krinti, paskui įspūdingai atrodo ir kilimas, nes juk kilsime iš rekordinio tarp visų ES narių nuosmukio. Mūsų BVP augimas 2010 m. turėtų atitikti ES-10 vidurkį, tačiau pernai jis krito daugiau kaip keturiskart daugiau nei ES-10 vidurkis.

Lietuvos skaičiai buvo prastesni nei ES-10 vidurkis ir pagal fiskalinį deficitą, ir pagal nedarbą. Bet, nepaisant valstybės skolos didėjimo, ji beveik trečdaliu mažesnė nei kitų ES naujokių vidurkis. Džiugina stabiliai kylantis Lietuvos eksporto linkis, bet jis, teisybės dėlei, daugiausia priklauso ne nuo mūsų, o nuo užsienio rinkų atsigavimo. Vis dėlto, pasak premjero patarėjo ekonomikos ir finansų klausimais Mykolo Majausko, jau esame pakeliui į viršų: stabilizuojami viešieji finansai, pamažu atsigauna pramonė ir eksportas. Štai pagal pramonės produkcijos pokyčius – plius 9,9 proc., palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, – Lietuva trečia ES po Švedijos ir Maltos.

Prašviesėjimas – po septynerių metų?

Vis dėlto greitų prošvaisčių, juo labiau tokių, kokios pasijustų ne tik makroekonominiuose skaičiuose, bet ir žmonių kasdienybėje, dar teks palaukti. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovės Catrionos Purfield teigimu, trims ketvirtadaliams šalių sugrįžti į ikikrizinį lygį prireikia maždaug septynerių metų. Jos manymu, Lietuvai toliau teks veržtis diržus.

Premjerui ekonomikos ir finansų klausimais patarinėjantis M.Majauskas taip pat mano, kad teks imtis papildomų finansinių sprendimų – įvesti nekilnojamojo turto mokestį, peržiūrėti akcizus, naikinti kai kurias mokesčių lengvatas. Jo manymu, teks peržiūrėti ir socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės, šalpos, invalidumo.

O Lietuvos bankas tebeprognozuoja, kad šiemet pagrindinis ūkio atsigavimo veiksnys bus realusis eksportas, kuris turėtų kilti 7,1 proc. Tačiau privatus vartojimas mažės apie 7,9 proc., nes iki 17,1 proc. kils nedarbo lygis, tebemažės darbo užmokestis ir liks griežtos skolinimo sąlygos.