Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po dešimties dienų dingimo vėl pasirodė viešumoje. Nepaisant visuotinės isterijos, jis ramiai susitiko su Kirgizijos prezidentu Almazbeku Atambajevu, patvirtinusiu, kad su juo kalbėjosi ne koks V.Putino antrininkas, ir kad Rusijos vadovas – gyvas ir sveikas. Tą patį greičiausiai pasakys ir kiti valstybių vadovai, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pažadėję dalyvauti šių metų Gegužės 9–osios iškilmėse.

Tačiau klausimų dėl paslaptingo V.Putino dingimo iš viešosios erdvės tai neištrina.

Versijų, kur jis galėjo būti dešimt dienų, kai nesirodė viešumoje, ir kokios šio dingimo priežastys, jau prikurta begalė, pradedant pašlijusia sveikata bei kūdikio gimimu, baigiant politiniu perversmu. V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas viską aiškina paprasčiausiai – esą V.Putinas tiesiog buvo užsiėmęs, o visos viešos spekuliacijos yra beprasmės.

Tačiau „Statfor“ analitikai pagrįstai stebisi, kodėl, jeigu šis paaiškinimas yra arčiausiai tiesos, V.Putinas visuomenei to tiesiog nepaaiškino iš anksto. Vadinasi, arba jis iš tiesų netikėtai susirgo, arba buvo mėginama įvykdyti valdžios perversmą, tačiau V.Putino oponentams tai galiausiai neišdegė.

Dar vienas kiek mažiau įtikinamas paaiškinimas – jog perversmas vis dėlto buvo įvykdytas, o V.Putinas visuomenei pasirodė tik todėl, kad perversmo organizatoriai kol kas nenori to viešinti.

Gali būti ir taip, kad V.Putinas slapstėsi įtardamas galimą pasikėsinimą, kurį galėjo planuoti tie patys nusikaltėliai, kurie nužudė ir V.Putino oponentą Borisą Nemcovą.

Neatmestina ir versija, kad V.Putinas siekė sukurti precedentą žinodamas, kad ateityje jam kuriam laikui dėl vienokių ar kitokių priežasčių teks dingti, ir tikėdamasis, kad tuokart visuomenė jau nebus taip šokiruota, nes jo išnykimas iš viešosios erdvės bus savotiška norma.