Skaičiuojama, kad turizmas Lietuvoje sukuria iki 30 proc. paslaugų eksporto vertės. Sveikatos turizmas – dar neišnaudota ir itin perspektyvi atvykstamojo turizmo sritis.

Austė MERKYTĖ

Medicinos ir sveikatingumo paslaugos Lietuvoje išsiskiria aukšta kokybe bei profesionalumu. Užsienio ekspertai teigia, kad Lietuvos medicinos sektorius apie 15–20 proc. savo resursų galėtų panaudoti medicinos turizmo paslaugoms teikti.

Pirmieji žingsniai jau žengti. Išskirtinę iniciatyvą parodė privačios medicinos, reabilitacijos, odontologijos ir sveikatingumo paslaugas teikiančios įstaigos, 2013 m. susibūrusios į Lietuvos medicinos turizmo klasterį „LitCare“. Jis per tikslinę rinkodarą užsienio rinkose siekia didinti Lietuvoje teikiamų sveikatos turizmo paslaugų eksportą.

Vis dėlto norint užkariauti rinkas reikalingas ne tik glaudus skirtingų sektorių verslo įmonių bendradarbiavimas, bet ir valdžios institucijų bei aukščiausių šalies politikų palaikymas, vieningas Lietuvos pristatymas užsienyje. Svarstoma, kad, užuot plėtojus „Drąsios Lietuvos“ koncepciją, geriau pristatyti mūsų šalį kaip kokybiškų paslaugų centrą – „Paslaugią Lietuvą“.

Praėjusią savaitę vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Medicinos turizmas – Lietuvos eksporto proveržio kryptis“ užsienio ir Lietuvos ekspertai bei valstybinių institucijų atstovai pabrėžė, kad reikia iš esmės peržiūrėti Lietuvos pozicionavimo tikslinėse turizmo rinkose strategiją, išgryninti mūsų šalies privalumus bei sritis, kuriose esame patraukliausi. Teigiama, kad viena tokių sričių yra sveikatos turizmas.

Paslaugų vertės grandinės svarba

Renginyje viešėjusi Pasaulio medicinos turizmo asociacijos prezidentė Renee Marie Stephano atkreipė dėmesį į kooperacijos svarbą, siekiant sėkmingai konkuruoti pasaulinėje sveikatos turizmo rinkoje, kurioje aktyviai varžosi apie 90 šalių.

Sveikatos turizmo eksperto iš Indijos Dr Prem teigimu, Lietuva stipri itin profesionaliomis medicinos ir reabilitacijos paslaugomis, tačiau ne mažiau svarbu yra patogus susisiekimas su šalimi. Pasiturintys, kokybę vertinantys klientai, ypač turintys sveikatos sutrikimų, itin reiklūs kelionės komfortui, tad skrydis su persėdimu jiems nėra patraukliausias sprendimas.

Ekspertas atkreipė dėmesį į faktą, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Turkija, pasirūpina, kad medicinos turistui būtų padengiama apie 25 proc. skrydžio nacionalinėmis avialinijomis kainos, o valstybė kompensuoja net 75 proc. medicinos įstaigų patiriamų medicinos turizmo rinkodaros išlaidų.

Vykdo kooperaciją per klasterį

„Kai pacientas atvyksta sveikatos paslaugų, jis vertina ne tik jų kokybę konkrečioje įstaigoje, bet ir aptarnavimo lygį visos jo sveikatos kelionės metu: oro uoste, taksi, viešbutyje, restorane ir panašiai. Turime ypatingą dėmesį kreipti į visuminę sveikatos turisto patirtį“, – pabrėžia Lietuvos medicinos turizmo klasterio valdybos pirmininkas Laimutis Paškevičius.

Būtent siekis pasiūlyti kokybiškas paslaugas vieno langelio principu ir paskatino burtis į klasterį. Jo vadovo Gražvydo Morkaus teigimu, per kelerius metus pavyko užmegzti tvarius ir ilgalaikius ryšius su medicinos paslaugų tarpininkų bendrovėmis bei sveikatos turizmo paslaugas siūlančiomis kelionių agentūromis įvairiose šalyse.

„Prie mūsų veiklos kviečiame prisidėti ne tik sveikatos, bet ir turizmo, apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat atitinkamus specialistus rengiančias įstaigas“, – kartu stiprinti šalies sveikatos turizmo paslaugų sektorių ragina L.Paškevičius.

Jis teigia, kad naujuoju klasterio veiklos etapu bus skiriamas ypatingas dėmesys paslaugų kokybei ir saugai, siekiant pasaulyje pripažintų tarptautinių akreditacijų medicinos turizmo srityje. „Lietuva turi konkuruoti ne paslaugų kaina, bet jų kokybe ir išskirtinumu“, – įsitikinęs ekspertas.

Tikisi didesnio valdžios institucijų palaikymo

G.Morkus atkreipia dėmesį į tai, kad vis daugiau valstybių investuoja į medicinos turizmą: „Esminė to priežastis – sveikatos turistų generuojama ekonominė nauda gerokai didesnė nei atvykstančiųjų poilsiniais ar pažintiniais tikslais. Skaičiuojama, kad per vieną vizitą toks turistas sveikatos paslaugoms, taip pat maitinimo įstaigose, prekybos ir laisvalaikio centruose, keliaudamas po šalį – dažnai su šeimos nariais – išleidžia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Tai – ir nemažos pajamos į šalies biudžetą.“

Pasak pašnekovo, sveikatos turizmo plėtrai itin padėtų aktyvesnė valstybės institucijų parama, ypač sprendžiant tokius klausimus, kaip ES finansinės paramos prioritetai, vizos medicinos tikslams įteisinimas, Lietuvos pasiekiamumo gerinimas ir kokybiška šalies rinkodara.

Pavyzdžiui, maždaug prieš 4 metus Užsienio reikalų ministerijai buvo pateiktas vizų išdavimo medicinos tikslams ne Šengeno erdvės piliečiams taisyklių projektas. Remiantis kitų šalių patirtimi siūlyta, kad visus reikiamus dokumentus vizai gauti galėtų sutvarkyti ligonio artimieji ar medicinos turizmo paslaugoms teikti akredituota kelionių agentūra. Laukta supratimo, tačiau sprendimas iki šiol nepriimtas.

Tad gan dažni atvejai, kai Lietuvoje sveikatos paslaugomis nusprendę pasinaudoti Rytų šalių piliečiai vizų klausimą daug lengviau susitvarko Estijos ar Latvijos ambasadose. Deja, tai neprisideda prie teigiamo mūsų šalies įvaizdžio – lankstumas ir paslaugumas turizmo srityje yra itin svarbu.

Valdžios institucijų atstovams reikėtų išgirsti ir Dr Prem bei R.M.Stephano išsakytas mintis, kad sveikatos turizmo plėtra skatina gerinti ir šalies gyventojams teikiamų medicinos paslaugų kokybę, diegti modernias technologijas. Be to, vyksta patirties mainai tarp gydytojų, didėja jų kompetencija, medikai motyvuojami pasilikti dirbti Lietuvoje. Tai itin aktualu mūsų šaliai. Galbūt dėl to užsienio ekspertai sutartinai ragina valstybės institucijas padėti medicinos turizmą plėtojantiems subjektams.