Algimantas Šindeikis
Kur mus nuves lenkų ir lietuvių konfliktas
Pasiekėme naują santykių su savo bendrapiliečiais – Vilniaus krašto lenkais – ribą. Jų politinis lyderis ir vedlys Valdemaras Tomaševskis ragina ne lenkų tautybės Lietuvos piliečius integruotis į Lietuvos valstybę, o Vilniaus krašto lietuvius integruotis į lenkišką Vilniaus krašto aplinką.
Maža sniego gniūžtė nuo kalno judėjo pamažu. 1994 m. pasirašoma Lenkijos ir Lietuvos tarpvalstybinė sutartis. Dažni Lietuvos valstybės vadovų pažadai tuoj leisti lenkams lietuviškuose pasuose rašyti pavardes lenkiškais rašmenimis, atskiruose Vilniaus krašto rajonuose, kuriuose gyvena 60 ar 70 proc. lenkų tautybės Lietuvos piliečių, leisti vietovių ir gatvių pavadinimus rašyti dviem kalbomis, sparčiau grąžinti žemę jų savininkams Vilniaus krašte taip ir nebuvo įgyvendinti. Nors niekas negali suformuluoti, koks pavojus ištiks Lietuvos valstybę, jei lietuviškame pase bus lapas, kuriame lenko pavardė bus parašyta lenkiškai, ar atsiras dvigubi gatvių pavadinimai.
Gėda dėl tų lietuvių, kurie vis dar nesupranta, kad Vilniaus kraštas lenkų tautybės mūsų bendrapiliečiams yra jų tikroji tėvynė ir kitos jie neturi. Dar turime ir tokių, kurie tebepuoselėja viltis išaiškinti Vilniaus krašto lenkams, kad jie nėra lenkai. Tokiems lietuviams jau niekas nepadės. Jei mūsų krašte XXI a. dar gyvena žmonių, kurie nesuvokia, kad žmogus turi teisę save priskirti tai tautybei, kuriai jis pats nori, o ne tai, kuriai norėtų lietuviai. Turime rimtai susimąstyti, ar su taip galvojančiais piliečiais Lietuva apskritai gali būti priskirta civilizuotų valstybių šeimai. Ne tik nuo lietuvių, bet ir nuo visų mūsų tautinių mažumų – lenkų, žydų, rusų, baltarusių priklauso Lietuvos valstybės išlikimas. Jie gyvens Lietuvoje, tik čia gerai ir oriai jausdamiesi.
Prieš dvi savaites Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kurios įpareigoja po dvejų metų lenkų mokyklų abiturientus laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Bendra valstybinės kalbos abitūra visoms tautinėms mažumoms yra europinė vertybė. Jei turkas ar prancūzas Vokietijoje nori gauti Vokietijos abituriento atestatą, jis turi laikyti tokį pat vokiečių kalbos egzaminą kaip ir vokiečiai. Bet vėl turime lietuvišką bėdą – norime įgyvendinti gerą dalyką, bet darome tai kvailai. Kodėl Seimui reikėjo prievartauti lenkų dešimtokus ir gąsdinti, kad po dvejų metų jie turės laikyti tokį egzaminą, kokio nesitikėjo? Kodėl nebuvo galima padaryti ilgesnio pereinamojo laikotarpio, penkerių ar septynerių metų, kuris nieko nebūtų gąsdinęs ir žeminęs?
Politikams priimant kvailus sprendimus neabejotinai didės lenkų nusistatymas prieš Lietuvos administracinę sistemą, konstitucinę santvarką ir lietuvius. Ne tik mūsų bendrapiliečių, bet ir gyvenančių Lenkijoje, ypač tų, kurie, pasak Česlovo Milošo, dar tebegyvena užsikrėtę Lenkijos valstybės mesianizmu. Jau pademonstruota lenkų monolitinė konsolidacija Vilniaus rajono ir miesto savivaldybių tarybų rinkimuose.
Mūsų konfrontacija įgaus labai pavojingų formų. Neabejotinai lietuviškoje pusėje atsiras ultradešiniųjų partijų, kurių politinis moto bus “kova su lenkais”. Iki šiol rimto pagrindo po kojomis neturėję radikalai ras savo vietą po saule. O lenkai nei nuo jų bendro politinio spaudimo, nei nuo lietuvių ultradešiniųjų veiklos nesijaus laimingi ir orūs. Jų radikalizacija taip pat stiprės. Akivaizdu, kad vieną dieną tokie Lenkijos politikai kaip Radoslawas Sikorskis padės ant Lietuvos ir Lenkijos valstybių derybų stalo autonomijos klausimą.
- Tarnaujantis ir žlugdantis teisingumas
- Naujosios pasaulio tvarkos belaukiant
- Lietuviška spauda klupdoma ant kelių
- Pokario Europos socialinio modelio krachas
- Aukščiausiasis Teismas prieš Aukščiausiąjį Teismą
- Damoklo kardo parlamentui būtinybė
- Ką daryti su mūsų politine klase
- Kaip kompromituojama valstybė ir jos institucijos
- Didi diena Amerikai, bet ne teisingumui
- Principai ar viešieji ryšiai?
Komentarai (10)
Komentuoti
Loading ...
Ponas Šindeiki, kuo daugiau darysim lenkams nuolaidų, tuo greičiau jie pareikalaus autonomijos, o vėliau ir Vilniaus krašto prijungimo prie Lenkijos. Gal ir padaryta klaidų su per greitu lietuvių kalbos egzaminų suvienidinimu, bet tai pataisoma. esmė kitur- visškas nenoras lenkų laikytis Lietuvos įstatymų ir, sakyčiau, Lenkijos nenoras pripažinti Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės, ką liudija nuolatinis kišimasis į Lietuvos reikalus, “lenko kortos ” dalinimas ir tt. Ir dar – kuo blogesni rusai ar kitos tautybės, tai gal lietuviškuose pasuose tegu rašo nors ir kinietiškai???
šis tekstas – tai mokomoji priemonė pradedantiesiems šuleriams: “KAIP IŠMOKTI ŽONGLIRUOTI ŽODŽIU, RAŠTU BEI LIEŽUVIU GULOM STAČIOM IR RAITOM”. Įžanginė pastraipa, dar kartą primenanti kriminalinį Tomaševskio pareiškimą, iš pažiūros tarsi pučia į alarminstinę dūdą (tik iš pažiūros). Tariamas rūpestis “dėl tos Lietuvos” vikriu špagų rijiko judesiu išverčiamas lyg rankovė į … smaugiančią autorių gėdą dėl laukinių tautiečių. Vikriai, tarsi kiškis iš cilindro, ištraukiama gėdinga “melų-pažadų gniūžtė”, kurios ritintojais ta pati mitri lėlininko rankelė išrikiuoja milijonus lietuvių (paraleliai išvis neįžiūrimi kur kas atviresni lenkų melai, įpavidalinti kad ir Nacionalinės Lenkijos Televizijos (TVP) atvirai skleidžiamu FAKTO MELU). Taigi – nutylėjimas kaip autoriaus metodas. Tomaševskio pareiškimas (unikalus savo akiplėšišku asocialumu) paverčiamas proga 6 kartus (taip taip!… šeši kartai tekste) apskelbti visų krypčių, pažiūrų ir partijų Lietuvos politikus … kvailiais. Čia nuostabiu būdu paiškėja, kad ne Lenkija su savo neurotinėm pseudo-kolonijinėm ambicijom yra įtampos kurstytoja, bet Lietuva ritina nuo Baltijos lygumų pražūtingą melų laviną ant beginklių Lenkijos miestų ir kaimų. Tačiau teksto “pokštininkui” nepakaknka vieno efekto, todėl jis dubliuojamas antra, švelniai tariant, “ne visai tiesa”. Šį kartą autorius ne nutyli apie lenkus, bet gudriai juos išrikiuoja antrame plane. Radikalizacijos “začinščikais” paskelbiami (kaip jūs manot kas?) … lietuviai, aišku. Tuo tarpu nuo seniausių “Autonomijos Wilenskos” laikų anti-konstitucinį reviozionizmą liejantys sovietiniai atsibastėliai ir vėl autoriaus padaromi vargšėm avelėm taikingos pastoralės fone. Miklu? Miklu. Na o demagogijos elgencijos viršūne galima pripažinti autoriaus apeliacijas į “civilizuotų” lietuvių sąmones … gąsdinimo keliu. Ar jūs įsivaizduotumėte kitos mažos tautos (pvz. estų ar danų) “sąmonintoją”, kuris šviestų savo tautiečių protus grąsinimais: “o jeigu jūs nenusileisite, tai per kvailumą sulauksite prie savo sostinės (Vilnijoje, Talinijoje, Kopenhagijoje – nesvarbu kur) kaimynų tankų”. Jūs įsivaizduojate kitą tokią tautą su kitais tokiais “protintojais”? Aš ne.
Neturėtų likti neįvertinti ir kiti ponulio regos fokusai. Autoriaus žodžiais tariant, jam “niekas nesugeba suformuluoti” tos žalos, kurią daro svetimos valstybės ultimatyvūs mėginimai SELEKTYVIAI t.y. tik būtent Lietuvos Respublikai (!) primesti išgalvotas regulas, pagal kurias suvereni Lietuvos valstybė privalėtų įpilietinti savo pačios piliečius. Ką gi, gamtoje pasitaiko ir ne toks “vištakumas”. Neaišku, vadinasi neaišku. Bet štai netikėtai mūsų herojaus rega paaštrėja, grįžta pilietinis patosas ir gražbiliavimo galia… kalbai užėjus apie naująjį švietimo įstatymą. Net didžiausi mūsų kresomanai puikiai nutuokia, koks “perspektyvus” būtų naujutėlio įstatymo puolimas. Tad šioje vietoje palaibinamas balselis ir šiaip jau standartinė triviali švietimo norma apskelbiama … stačiai “EUROPINE VERTYBE” !!! O šventas oratoriaus įkaršti! Šiaip jau infantilokas kontrastinimas, bet irgi sėkimingai įkinkytas į bendrą “koncepciją”. Ką nori, tą “įšventini” į europines vertybes, o ko nenori, to nei negirdi, nei nežinai…
P.S. Mane sujaudino graudutė Šindeikio ašarėlė, dedikuota vienatinei tuteišių tėvynei. Ne tik sugraudino, bet ir kažką priminė. Ką gi? Ką turėtų priminti nešališkam stebėtojui sovietiniai kolonistai, “tėvyne” vadinantys žemę, apkakotą ligi ausų (atsititktinai ar ne – neaišku) baltarusiško kolhozo maniera? Prisiminiau ką! Taip vadinamų Latvijos “rusakalbių” (orumo stygiumi ir priešiškumu valstybinei latvių kalbai nenusileidžiančių mūsų tuteijšiams) partinio vado – J. URBONOVIČ graudenimus apie “mūsų sovietinę tėvynę”. Simboliška, kad tarybinei reakcijai Latvijoje diriguoja toks pat nutautęs lietuvis iš Latgalos pasienio, kaip ir mūsų vietiniai judošiukai iš Šalščininkų rajono. Net pavardės nebaigtos slavinti, ale vistiek “polak nie na žys, a na šmerč”. Tad aš paantrinsiu Šindeikio gėdai, tik iš priešingos pusės. Tokia gėda kur kas akivaizdesnė.
Lenkai Lietuvoje,kurie laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai,tai lenkiškų vėliavėlių nešiojimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas .Kodėl lenkai šito nesupranta?Kas juos klaidina? “Lenkų tautinė mažuma”- 40 milijonų lenkų,3 milijonai lietuvių..
nesikabinkit prie tu lenku jie irgi zmones!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Kazkodel as negirdejau kad lenkai reikalautu teisiu nei Baltarusijoje nei Ukrainoje,bet jeigu nori gyventi Lietuvoje prasom laikytis Lietuvos valstybes istatymu.O Musu vyriausybei nuolaidziauti nereikia
Visus Vilnaus krasto lenkus isvyti i Lenkija pas savo broliukus nors kokie jie lenkai jie net normaliai lenkiskai nemoka
atsibodo jie.. jai jau gyvena lietuvoje tai bent elgiasi tagu graziai su pilieciais.. o ne kaip gaidziai pjaunasi… nes ju budas siaubingas, mano mazametei sesei neleido draugauti su ju vaikais, dar vaikams prikalbejo visokiu nesamoniu.. o kai atejau aiskintis.. ji pradejo rekti ir sese isvadino pamestinuke..! o ju vaikai net apsivilkt normaliai nemoka! tai isivaizduokit vaika pries draugus nuteikt… ir sakot kad jie zmones?!! kiaules jie paskutiniai! ir dar gatves lenkiskai kabina.! kur jus matet kad pvz. lietuviai kabintu lietuviskas gatviu pavadinimus uzsieni ar lenkijoje.!!! atsiprasau bet to negalima toleruoti!
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis