2,6 proc. siekianti vidutinė metinė infliacija šiandien graužia 45 mlrd. Lt bankuose padėtų indėlių. Kur ieškoti alternatyvų? Finansų ekspertai „Veidui“ atskleidžia, kaip jie saugo savo santaupas nuo nuvertėjimo.

„Yra žmonių, kurie nori skirti dalį portfelio konservatyvioms investicijoms – valstybių obligacijoms ir indėliams, bet šiandien šios investicijos tam tikra prasme yra praradimas ir tokią dalį investicinio portfelio būtų galima pateisinti nebent diversifikavimo tikslais“, – mano SEB banko valdybos pirmininko patarėjas Gitanas Nausėda.
Iš tiesų, vidutinei metinei infliacijai pasiekus 2,6 proc. indėliai ir Vyriausybės taupymo lakštai šiandien tapo visiškai nepatrauklia santaupų saugojimo forma. Metinės palūkanos už taupymo lakštus siekia 1,2-1,5 proc., tuo tarpu už indėlius – nuo 0,1-0,45 proc. didžiuosiuose bankuose iki 1,7 proc. mažuosiuose. Didesnes palūkanas nei infliacija šiandien siūlo vos viena kita kredito unija, tačiau pastaraisiais mėnesiais kredito unijoms sproginėjant vienai po kitos ne visiems tai atrodo išmintinga investicija.
Tad, kur reikėtų investuoti šiandien? Kaip tinkamai pasiruošti investiciniams sprendimams? Finansų patarėjo įmonės „Vilniaus finansiniai patarėjai“ direktorė Rasa Mažrimienė pirmiausia pataria jokiu būdu neinvestuoti paskutinių savo pinigų – būtina atsidėti 3-6 mėnesių šeimos išlaidų dydžio santaupas, kurių gali prireikti skubiais atvejais. O atsidėjus rezervą juodai dienai, klubo „Pinigų srautas“ steigėjas Audrius Dzikevičius pataria pirmiausia pradėti investuoti siekiant užsitikrinti saugią ateitį, o ne užsidirbti: „Pažiūrėkite, ar turite pensijų fondą, gyvybės draudimą ir tik tada, jei lieka pinigų, investuokite ten, kur suprantate, ir domėkimės ta sritimi“, – moko A.Dzikevičius.
Būdų, kur būtų galima investuoti norint apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo šiandien yra daugybė, tačiau ekspertai pabrėžia pagrindinę taisyklę, kurios turi laikytis kiekvienas, norintis atgauti savo investicijas su kaupu: reikia apsibrėžti, ko sieki, kada šių pinigų tau prireiks, koks tavo rizikos lygis, o svarbiausia – investuoti tik į tą sritį, kurią išmanai. Tai atspindi ir finansų ekspertų, kurių paprašėme pasidalinti savo investavimo kryptimis pavyzdžiai – visi jie didžiąją santaupų dalį investavo į skirtingus dalykus, būtent ten, kur išmano geriausiai. Pavyzdžiui, G.Nausėda perka antikvarines knygas, finansų patarėjo įmonės „MC Wealth Management“ vykdomasis partneris Marius Čiuželis – sidabrą, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis investuoja akcijų biržoje Lietuvoje ir užsienyje.
„Kai kalbu su klientais, sakau, kad nebūkite gobšūs, nenorėkite uždirbti daug, nes mūsų visuomenėje nėra suvokimo, kad didelis pelningumas susijęs su didele rizika. Geriau pasirinkti vidutinę grąžą ir susidurti su vidutine rizika“, – į dar vieną svarbų aspektą dėmesį atkreipia R.Mažrimienė.

Lietuviai labiausiai mėgsta investuoti į NT

Kaip pastebi R.Mažrimienė, lietuvių tarpe populiariausia ir mėgstamiausia investicija – nekilnojamasis turtas. „Dažnai žmonės, jei turi daugiau lėšų, perka nekilnojamąjį turtą, nors mes aiškiname ir įkalbinėjame, kad lėšas reikėtų diversifikuoti, nes juk sunkiuoju laikotarpiu negali parduoti namo kampo“, – atkreipia dėmesį R.Mažrimienė.
Tad ir šiuo metu, nepaisant skaudžių pasekmių atnešusių NT burbulo, dažnas žvalgosi į NT objektus, tikėdamasis uždirbti iš trejus metus augančių būsto nuomos kainų, o taip pat norėdamas išsaugoti savo pinigų vertę ir vildamasis ateityje ją padidinti. Štai vilnietis Mindaugas M. tikina atradęs receptą, kaip užsidirbti iš nekilnojamojo turto – reikia rinktis tokius žemės sklypus, kurių vertė ateityje augtų. „Pavyzdžiui, jei pirkai sklypą laukuose, o po kelių metų ten nutiestas žvyrkelis, atvesta elektra, dujos, vandens nuotekos, jo vertė gali padvigubėti net jei žemės kainos nekyla. Kad žinotum, kurį sklypą verta pirkti, reikia nagrinėti detaliuosius planus, domėtis, kur artimiausiu metu ketinama plėsti komunikacijas. 2010 m. už 70 tūkst. Lt pirkau Pilaitėje sklypą vidury laukų, o šiuo metu jo kaina yra 110-120 tūkst. Lt“, – pasakoja vilnietis.
Gyventojų požiūrį į NT, kaip į geriausią investiciją, atskleidžia ir faktas, kad net 85 proc. gyventojų būstą įsigiję nuosavomis lėšomis, o ne su banko paskola. Tačiau, ar šiai dienai NT yra tinkama investavimo priemonė? Finansų ekspertai mano, kad taip – tiesa, labai priklauso, kokį turtą ir už kiek įsigyji.
„Investuojant reikia sujungti du dalykus: ko sieki investuodamas ir kas dabar vyksta rinkoje. Aš manau, kad pasaulio ekonomika ilgesniu 3-5 metų laikotarpiu augs, todėl naudinga turėti akcijų ir nekilnojamojo turto“, – mano finansų patarėjo bendrovės „Gerovės valdymas“ investicijų strategas Vilius Oškeliūnas.
Į žemės ūkio paskirties sklypus investuojantis ir juos ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms nuomojantis A.Dzikevičius tvirtina, kad pasirinkus šį NT tipą reikia ieškoti sklypų šalia dirbamų laukų, netoli ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių. „Jei nusprendei investuoti į žemės ūkio paskirties sklypus, turi turėti kam juos išnuomoti. Neturėdamas aš nerizikuočiau. Tai tas pats, kas, jei statai biuro pastatą, turi turėti bent pusę nuomininkų prieš klodamas pamatus“, – aiškina A.Dzikevičius. O smulkiems investuotojams A.Dzikevičius pataria sklypų ieškoti tarp giminaičių, kurie aktyviai nedirba žemės, nes nusipirkti rinkoje patrauklų sklypą sudėtinga – kas parduodama, seniai parduota.
Dar viena galimybė saugiai investuoti savo santaupas – miškas. Vis dėlto įmonės „MMC Forest“ miškininkas Antanas Garbačauskas tvirtina, kad didžioji dalis perkančių mišką šiandien yra ne ilgalaikiai investuotojai, o spekuliantai – jie nuperka brandaus miško plotą, iškerta jį visą, parduoda medieną ir pasitraukia.
Tuo tarpu, pasak miškininko, ilgalaikėje perspektyvoje miškas konservatyvi, patikima investicija, o grąža iš jos šiandien viršija infliaciją. „Jei mišką teisingai prižiūri, viename ha per metus priauga 5-7 kubinių metrų medienos. Vadinasi, miškas kasmet augins po 500-1000 Lt palūkanų už hektarą“, – aiškina A.Garbačiausias. O turint brandaus miško jau gali nemažai užsidirbti ir iš medienos pardavimo. Pavyzdžiui, turint 30 ha brandaus miško per metus galima užsidirbti apie 100 tūkst. Lt iš medienos kirtimo ir pardavimo. Tiesa, iš šių lėšų apie 15-20 proc. dar reikės investuoti į miško atkūrimą, o 10 proc. sudarys gamybinės sąnaudos.