Šią vasarą vykę net du pasaulinių atlikėjų koncertai sulaukė Lietuvos katalikų bažnyčios atstovų pasmerkimo. Kokia tokios reakcijos reikšmė visuomenei ir pačiai Bažnyčiai?

Praeitą savaitę Vilniaus Vingio parke vykusiame įvairiais skandalais apipintos popžvaigždės Lady Gaga koncerte apsilankė keliolika tūkstančių klausytojų iš visos Lietuvos. Tačiau ne visiems šis renginys pasirodė toks patrauklus – prieš koncertą kai kurie Lietuvos katalikų bažnyčios atstovai išreiškė gana neigiamą nuomonę apie dainininkę ir jos pasirodymus.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius „Delfi.lt“ portalui sakė, jog „melsis, kad protingi žmonės nedalyvautų, nes jos (Lady Gagos – aut. past.) koncertai yra giliai antikrikščioniški.“ Vis dėlto oficialios nuomonės visuomenei Bažnyčia nepateikė, nenorėdama reklamuoti dainininkės koncerto. Vėliau žiniasklaidoje pasirodė dar keletas neigiamų kunigų nuomonių apie Lady Gaga koncertą ir jo moralinę vertę.
Lietuvoje neigiamos krikščionių reakcijos sulaukė ir vasaros pradžioje vykęs roko dainininko Marilyn Mansono koncertas, dėl kurio uždraudimo į Seimą kreipėsi dvi krikščioniškos organizacijos – Nacionalinė egzorcistų asociacija ir Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija.
Ką pasako Bažnyčios ir populiariosios muzikos žvaigždžių konflikai ir ar jie iš tiesų verti visuomenės dėmesio?

Ar Bažnyčią ištiko tapatybės krizė?
Vilniaus Šv. apašt. Pilypo ir Jokūbo vienuolyno vienuolis brolis Pijus teigia, kad visi pamiršta, kad šou industrija pirmiausiai yra verslas, kuriame prodiuseriai bando išspausti pinigus visais įmanomais būdais. „Todėl dažnai viršų ima ne tiek muzika, kiek įvairūs šou elementai ir žmonės eina ne muzikos klausytis, o pasižiūrėti seksualiai apsirengusių merginų“, – aiškina brolis Pijus. Pašnekovas čia mato didžiausią pavojų besiformuojančioms asmenybės – paaugliams, kurie popdievukų elgesį scenoje bando kopijuoti tikrovėje. Vis dėlto kyla klausimas, ar griežtesni Bažnyčios tokių renginių įvertinimai gali duoti naudos?
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjui prof. Gintautui Mažeikiui pramogų industrijoje tai atrodo natūrali įvykių eiga. Juk nemažai populiariosios muzikos žvaigždžių savo koncertuose balansuoja ant moralinio leistinumo ribos. „Didžiuosiuose menuose taip priimta – nes tik balansuodamas ties įvairiomis ribomis žavėsi, pritrauksi, būsi naujas“, – patikslina G.Mažeikis. Todėl kiekvieną kartą iššaukdami tokias emocijas, bet išlikdami populiarūs atlikėjai demonstruoja savo talentą.
Be to, kartais užmirštama, kad tikėjimas aprėpia ne visas visuomenės gyvenimo sferas ir tik giliai tikintiems Bažnyčia ir šventieji raštai gali paaiškinti viską. „Pasauliečiams Bažnyčia paaiškina nedaug ar net labai mažai, todėl jos pretendavimas į visų moralinių ir dvasinių sferų valdymą gali būti nesuprantamas“, – priduria G.Mažeikis. Beje, dažniau tokie Bažnyčios ar jos atstovų pareiškimai tampa viešais politiniais žingsniais, kurie gali atbaidyti ne tik visuomenę nuo Bažnyčios, bet ir ją pačią skaldyti iš vidaus – ypač šių dienų Lietuvoje, kai Bažnyčia susidūria su tapatybės krize.
(…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” Nr. 35, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.