Kol kurdai fronto linijose kaunasi su juos smaugiančia „Islamo valstybe“, Turkija juos dar apšaudo iš pasalų.

Rima Janužytė

Atrodė, ko gi delsia Turkija? Šalia jos sienų vyksta bene viso pasaulio kova su kraugeriška teroristine džihadistų organizacija ISIS, nepelnytai besivadinančia valstybe, o Turkija laikosi nesikišimo politikos. Paprašyta pagalbos, ji vis tiek – nė krust, nors būtent šios šalies aviacijos bazės idealiai tiktų atakoms prieš ISIS.

„Geriausia, ką mes galime padaryti, – tai nedaryti nieko“, – sako „tegul būna, kaip būna“ poziciją užėmęs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Taigi Turkija vilkina laiką. Ji laukia, kol ISIS rankomis Sirijoje bus išskersti kurdai. O kai į kovą dėl savo tautiečių išlikimo išsiruošė ir pačios Turkijos kurdai, šalis ne tik nepalinkėjo jiems sėkmės, bet dar ir pati juos gerai apšaudė – iš užnugario.

Likimas sprendžiamas Kobanyje

Turkija žaidžia dvigubą žaidimą. Būdama NATO narė, ji atakuoja ne tuos, kuriuos puola JAV pajėgos, – ISIS kovotojus, o kaip tik nuo šių pasienio miestelyje Kobanyje besiginančius kurdus. O ką – viskas teisinga, nes Kobanyje likę kovotojai greičiausiai priklauso Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri laikoma teroristine ir su Turkija jau tris dešimtmečius kovoja dėl kurdų nepriklausomybės. Vadinasi, kurdus pulti ne tik galima, bet ir reikia.

JAV, nors ir suglumusios, irgi nieko doro negali padaryti: formaliai Turkija nieko neleistino nedaro. Na, išskyrus tai, kad Kobanyje savotiškai kovoja prieš Aljansą, kuriam pati priklauso.

Vienintelė Vokietija kažką neaiškiai murma apie tai, kad Turkija savo veiksmais remia ISIS, todėl gal derėtų svarstyti Turkijos veiksmus. Ir tai sako ne, pavyzdžiui, šalies kanclerė Angela Merkel, o nelabai žinoma parlamento pirmininkė Claudia Roth nelabai žinomam kurdų naujienų portalui rudaw.net.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje