„Veidas“ pristato, šalies gyventojų nuomone, per pastaruosius dvidešimt metų daugiausiai Lietuvos labui nuveikusius politikus ir įtakingiausius verslininkus.

Skirtingais metais „Veido“ užsakymu atliktų reprezentatyvių visuomenės apklausų rezultatai atskleidžia, kad labiausiai nusipelniusių politikų trejetukas išliko toks pat kaip ir prieš dešimt metų. Reikšmingiausi politikai tik keitėsi vietomis.
Kaip paaiškėjo iš “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktos apklausos, šiuo metu daugiausiai respondentų (18,3 proc.) mano, kad per pastaruosius dvidešimt metų reikšmingiausia buvo prezidento Valdo Adamkaus veikla. Antroje ir trečioje vietose atitinkamai rikiuojasi Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas. O prieš dešimtmetį kaip labiausiai Lietuvai nusipelnęs politikas buvo įvardytas tuometis premjeras A.Brazauskas, ketvirtadaliui respondentų toks atrodė V.Adamkus ir septindaliui – V.Landsbergis.
Sociologai pabrėžia, kad išskiriant iškiliausias asmenybes daugelio žmonių atmintyje pirmiausia iškyla gyvų ir šiuo metu aktyvių politikų veikla, todėl prieš dvejus metus miręs A.Brazauskas jau nebelaikomas reikšmingiausiu dvidešimtmečio politiku.
Vis dėlto faktą, kad per dešimtmetį labiausiai nusipelniusių politikų trejetukas nepasikeitė, politologai, sociologai ir istorikai aiškina tuo, jog su šiomis asmenybėmis didžioji dalis visuomenės sieja svarbiausius, istoriniais tapusius Lietuvos įvykius. V.Landsbergis tapatinamas su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu, V.Adamkus – su mūsų šalies įstojimu į Europos Sąjungą ir NATO, A.Brazauskas tapo istorine asmenybe, kaip pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas. Be to, pasak sociologo dr. Vlado Gaidžio, visuomenei svarbu, kad tai ne tik iškilios asmenybės, bet ir jos tiesiogiai išrinkti politikai.
Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius prof. Algis Krupavičius teigia, kad visuomenei vertinant politikų nuopelnus vienu svarbiausių rodiklių tampa jų užimami postai.
Vadinasi, tai dar viena priežastis, kodėl būtent ši politikų trijulė išskiriama kaip labiausiai Lietuvai nusipelniusi, o ne per daugiausiai nuo jos atsilieka ir dabartinė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nors vargu ar didesnė dalis visuomenės galėtų išskirti bent tris D.Grybauskaitės darbus, tačiau daugiau nei 6 proc. respondentų prezidentę mini kaip daugiausiai per dvidešimtmetį nuveikusią Lietuvos labui. Ir tai nestebina, nes D.Grybauskaitė nuo kadencijos pradžios yra absoliuti populiariausių politikų sąrašų lyderė.
V.Gaidžio žodžiais, naujausių visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, antras po jos politikas, geriausiai atstovaujantis žmonių interesams, – Viktoras Uspaskichas. Tad nenuostabu, kad „Veido“ užsakymu atliktoje apklausoje, per kurią respondentams buvo pateiktos 70-ies verslo atstovų pavardės, V.Uspaskichas įvardijamas kaip didžiausią įtaką valdžios sprendimams darantis verslininkas. Taip mano beveik 30 proc. apklaustųjų.

Įtaka siejama su matomumu ir kuriamu įvaizdžiu

Kalbinti sociologai ir politologai pabrėžia, kad daugeliui žmonių svarbūs ne tiek politikų ar verslininkų nuveikti konkretūs darbai, kiek jų susikurtas įvaizdis bei matomumas visuomenėje. A.Krupavičiaus vertinimu, V.Uspaskichas, kaip verslininkas, niekuomet neturėjo tokios įtakos valdžios sprendimams, kokią darė Bronislovas Lubys, tačiau jo įvaizdis lėmė, kad tiek prieš dešimt metų, tiek dabar visuomenės akyse būtent jis yra įtakingiausias. Beje, beveik 4 proc. respondentų V.Uspaskichą regi ir kaip labiausiai Lietuvai nusipelniusį politiką.
Kitą įtakingiausiu įvardijamą verslininką Antaną Bosą į sąrašo viršų iškėlė taip pat ne reikšminga jo įtaka, bet šmėžavimas vakarėliuose bei dalyvavimas bulvarinėse laidose. Beje, ir prieš dešimt metų A.Bosas buvo įtakingiausių verslininkų dešimtuke. Iš šio sąrašo nepasitraukė ir bendrovių „KristiAna“ bei „Fragrances International“ pagrindinis akcininkas Benas Gudelis, koncerno „Lukoil Baltija“ prezidentas Ivanas Paleičikas.
O štai apie dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiąjį redaktorių ir vieną iš akcininkų Gedvydą Vainauską, kaip darantį didžiausią įtaką valdžios sprendimams, 2002 m. galvojo 4 proc. respondentų. Dabar taip manančių – vos 0,2 proc.
Šių metų sąraše neliko ir daugiau prieš dešimtmetį įtakingiausiais laikytų verslininkų: tuomečio „Lietuvos telekomo“ generalinio direktoriaus Tapio Paarmos, „Jukos“ prezidento Michailo Brudno, Vilniaus banko valdybos pirmininko Juliaus Niedvaro, vieno iš „Vilniaus prekybos“ grupės savininkų Nerijaus Numavičiaus, anuomet Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus Viktoro Ševaldino.
Dabar net 12,3 proc. respondentų mano, kad vienas įtakingiausių yra energetikos bendrovės “Scaent Baltic” valdybos pirmininkas Jonas Garbaravičius. Daugiau kaip 8 proc. neabejoja koncerno „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus, 6,2 proc. – koncerno „Icor“ valdybos pirmininko Andriaus Janukonio, 5 proc. – vieno iš „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkų Žilvino Marcinkevičiaus, 4 proc. –„Ūkio banko investicinės grupės” prezidento Vladimiro Romanovo įtaka valdžios sprendimams.
„Didžiajai daliai visuomenės atrodo, kad tie verslininkai, kurie yra plačiai nuskambėję žiniasklaidoje arba žinomi kaip skandalų veikėjai, turi ir akivaizdžią įtaką priimant strateginius, šalies ekonomikai svarbius sprendimus. O turintys iš tiesų didelį svorį, bet užsiimantys mažiau visuomenei žinoma veikla nesiejami ir su įtaka. Mat publikai svarbiausia viešoji nuomonė“, – paaiškina istorikas Antanas Kulakauskas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.