Pasinaudoję ES struktūrinių fondų parama, nemažai Lietuvos universitetų ir kolegijų naujausia įranga atnaujina auditorijas bei laboratorijas, kuria modernius studijų centrus, renovuoja bendrabučius. Vis dėlto didžiausią kokybės šuolį per šiuos ir praėjusius metus žengusioms mūsų aukštosioms mokykloms iki užsienio universitetų dar labai toli.

Vilnietė Monika Dapkutė, verslo vadybos ir administravimo bakalauro studijas baigusi Vilniaus universitete (VU), o magistro – tęsusi Amsterdamo universitete, pastebi, kad infrastruktūra, mokslo bazėmis, dėstytojų kompetencija ir studijų programų turiniu Lietuvos aukštosios mokyklos gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos universitetų. Mergina tvirtina, kad lyginant bet kurią sritį skirtumas būtų lyg diena ir naktis. Tarkime, kiekviena iš rinkodaros studijų paskaitų, kurias M.Dapkutė lankė Amsterdamo universitete, koncentruota į konkrečią sritį, o žinias perduoda kaskart kitas stambios įmonės vadovas. Verslo atstovai ne tik dalijasi savo patirtimi, atskleidžia asmenines klaidas, bet ir formuluoja praktines užduotis, kurias atlikę studentai jiems pateikia savo išvadas. Teorinei medžiagai paskaitose laikas nėra gaištamas, su ja kiekvienas studentas privalo susipažinti savarankiškai skaitydamas literatūrą. Be to, daug užsiėmimų vykdavo ir pačiose įmonėse.
„Ypač daug dėmesio Amsterdamo universitete skiriama supažindinti su socialiai atsakingu verslu, o VU apie tai man teko mažai girdėti. Studijuojant Lietuvoje dažnai stebindavo ir dėstytojų nekompetencija. Štai per matematikos paskaitas analizavome metodą, kuris mokslininkų jau seniai paneigtas“, – prisimena M.Dapkutė.
Mergina neabejoja, kad kol kas Lietuvos aukštosios mokyklos su užsienio universitetais negali lygiuotis ir infrastruktūra, bibliotekomis. M.Dapkutė teigia, kad rašyti magistro darbą jai buvo kur kas paprasčiau studijuojant Olandijoje. Mat ten kiekvienas studentas gauna slaptažodžius ir iš bet kur gali prisijungti prie vienos didžiausių pasaulyje mokslinių leidinių duomenų bazių, iš kurios visus leidinius galima parsisiųsti elektroniniu formatu. Visos auditorijos ten taip pat aprūpintos naujausia įranga, o savarankiškam darbui skirtos trisdešimties darbo vietų patalpos, kuriose galima naudotis ne tik kompiuteriu, bet ir projektoriais, spausdintuvais. (…)

Didžiausi – LSMU ir VU projektai

Bene daugiausiai dėmesio infrastruktūros atnaujinimui per pastaruosius metus skyrė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Bendromis ES struktūrinių fondų, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei paties universiteto lėšomis buvo įgyvendinta projektų, kurių vertė siekia net 150 mln. Lt. Mokslo metų pradžią LSMU studentai pasitiks atnaujintoje Medicinos fakulteto Kalbų ir edukacijos katedroje, baigiami patalpų ir mokslinės įrangos atnaujinimo darbai Veterinarijos fakulteto Užkrečiamųjų ligų katedroje. Šiemet buvo modernizuota ir nemažai LSMU laboratorijų: Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų, Mikrobiologinių tyrimų, Gyvūninių maisto žaliavų saugos ir kokybės tyrimų, taip pat Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinika.
Beje, ir kitais metais numatyta didelių darbų – planuojamas baigti statyti Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras, į kurį persikels Farmacijos fakultetas, statomas naujas Visuomenės sveikatos fakultetas, Veterinarijos gydykla.
Kaip vieną svarbiausių projektų LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis išskiria pavasarį duris atversiantį Medicinos simuliacijos centrą, kuriame būsimieji medikai mokysis daryti injekcijas, imtis priemonių skęstant, dūstant ir pan. manekenui. Iki šiol teorines žinias studentai iškart taikydavo tikriems pacientams – to jau seniai nėra nė vienoje Vakarų Europos aukštojoje mokykloje.
Vienas labiausiai atsinaujinusių Lietuvos universitetų yra ir VU. Čia buvo atnaujintos laboratorijos, auditorijos, renovuota daugelis bendrabučių, kuriami modernūs tyrimų centrai, tokie kaip Telekomunikacijų mokslo centras. Jame bus atliekami mobiliųjų tinklų modeliavimo ir kitų sričių tyrimai, kuriami lietuvių, latvių, lenkų ir kitų kalbų atpažinimo ir vertimo į tekstą metodai. (…)

Iš kolegijų išsiskiria Vilniaus ir Kauno kolegijos

Kauno technologijos universitetas (KTU) 2011–2012 m. daug dėmesio skyrė ne tik laboratorijų atnaujinimui, bet ir studentų laisvalaikio zonų kūrimui. Šiuo metu baigiama sutvarkyti studentų miestelio atvira poilsio zona, kurioje statomi suoliukai, nutiesti takai, veiks belaidis interneto ryšys. Jau įrengta futbolo lauko aikštelė. Šiemet KTU investavo ir į dviejų studentų bendrabučių renovaciją.
Šiuolaikiška poilsio bei darbo erdvė šiemet buvo įrengta ir Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Čia taip pat galima naudotis belaidžiu interneto ryšiu arba bendrauti, ilsėtis. Beje, VDU ypatingas dėmesys skiriamas neįgaliems studentams – žmonės rateliuose gali pakilti į visus aukštus, atskiri kabinetai paženklinti atitinkamais Brailio rašto užrašais. Įdomu tai, kad pernai VDU buvo įrengta moderni 150 vietų konferencijų salė, kurioje sumontuoti balsavimo pultai, konferencijos transliuojamos ir nuotoliniu būdu.
Daugiausiai studentų, nusprendusių įgyti neuniversitetinį išsilavinimą, pritraukiančios Vilniaus bei Kauno kolegijos taip pat nestovi vietoje. Štai Kauno kolegijoje mokomąja bei laboratorine, kompiuterine bei programine įranga, naujais baldais aprūpinta dvidešimt Integruotų technologijų praktinio mokymo centro laboratorijų, skirtų biomedicinos, technologijų ir meno studijų sričių studentų praktiniams gebėjimams ugdyti.
Vilniaus kolegijoje į naujas, suremontuotas patalpas perkeltas Technologijų ir dizaino fakultetas, 11 laboratorijų įvairių krypčių studentus šiais mokslo metais pasitiks nauja, modernia įranga.
Iš viso didesnius ar mažesnius infrastruktūros projektus vykdo trylika universitetų (VDA, LKKA, VGTU, VU, LSMU, VDU, ISM, ŠU, KTU, LCC, Aleksandro Stulginskio universitetas, KU, LMTA) ir septyniolika kolegijų. Kitos aukštosios mokyklos nespėjo pateikti paraiškų, kad gautų finansavimą iš ES struktūrinių fondų 2007–2013 m.  (…)

Naujos studijų programos – dažnai tik skambūs pavadinimai

Beje, atnaujinti aukštųjų mokyklų fasadai, įdiegtos naujausios IT technologijos dar negarantuoja aukštos studijų kokybės. E.Butkus kaip vieną didesnių mūsų universitetų trūkumų išskiria tai, kad atvyksta gana nedaug dėstytojų iš užsienio. Šiais mokslo metais tik dvidešimties Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai galės klausytis dėstytojų iš užsienio paskaitų.
„Universitetai ir kolegijos nepakankamai stengiasi pritraukti aukšto lygio specialistų, kurie čia dirbtų ilgesnį laiką, galėtų vadovauti doktorantams, įtrauktų Lietuvos mokslininkus į tarptautinius projektus. Daugelis dėstytojų, dirbančių ne moderniose kryptyse, neieško kolegų užsienyje, nes nelabai turi ką jiems pasiūlyti, ir taip susidaro izoliacija. Vis dėlto yra ir gerų pavyzdžių. Aktyvūs VU, KTU fizikai, biotechnologai“, – teigia VU Organinės chemijos katedros profesorius.
ŠMM duomenimis, vos penkios mūsų aukštosios mokyklos (Socialinių mokslų kolegija, VDU, MRU, VU, VGTU) įgyvendina ir jungtines studijų programas su užsienio aukštosiomis mokyklomis, kai paskaitų klausomasi ir Lietuvoje, ir užsienyje, galima naudotis dviejų mokyklų duomenų bazėmis ir įgyjamas dvigubas diplomas.
Dar daugiau kritikos sulaukia naujos studijų programos. Nors daugelis aukštųjų mokyklų, pabrėždamos, kad nestovi vietoje ir reaguoja į darbo rinkos realijas, pristatė ne po vieną naują studijų programą, deja, dažnai po patraukliai skambančiais pavadinimais nei naujumo, nei kokybės nėra. (…)

Didžiausią pažangą daro privačios ir universitetų gimnazijos

2011–2012 m. infrastruktūros atnaujinimo darbus vykdė ne tik nemažai universitetų bei kolegijų, bet ir kai kurios profesinės mokyklos, gimnazijos. Štai Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje atidarytas šiuolaikiškai įrengtas Baldžių rengimo centras, kuriame nuo šio rugsėjo būsimieji baldininkai bus mokomi modernia įranga gaminti baldus iš medžio masyvo, plokštės, apdirbti stiklą, naudojamą balduose. Pernai šiuolaikiškos dirbtuvės, skirtos staliams bei baldžiams, buvo įrengtos ir Kauno statybininkų rengimo centre.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pabrėžia, kad per pastaruosius metus, pasinaudojus ES parama, 241 bendrojo ugdymo mokyklos bibliotekos, daugiausia vidurinių ir gimnazijų, aprūpintos naujais baldais, kompiuteriais, naujausia organizacine technika.
Be to, nemažai gimnazijų fizikos, chemijos ir biologijos kabinetų pasiekė šiuolaikiški priemonių komplektai: modernūs mikroskopai ir preparatai, kompiuterinė laboratorijų įranga su įtampos, slėgio, triukšmo lygio, temperatūros ir kitais jutikliais, įvairūs rinkiniai laboratoriniams darbams atlikti. Taip pat daugeliui mokyklų buvo nupirktos modernios lentos, kopijavimo aparatai, projektoriai. Šią vasarą Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės, Kauno Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos, Utenos Dauniškio, Mažeikių r. Viekšnių, Zarasų „Ąžuolo“, Radviliškio Lizdeikos gimnazijų stadionuose klojama speciali danga, pritaikyta futbolui ar krepšiniui žaisti, perkami sporto įrenginiai.
Visi šie darbai atliekami inicijuojant ŠMM, tačiau yra gimnazijų, kurios randa ir kitų būdų gauti lėšų atsinaujinimui – sutaupo racionaliai naudodamos mokinio krepšelio lėšas, surenka daugiau pinigų iš mokinių tėvų pervedamų 2 proc. pajamų mokesčio.
Įranga, naujausiomis technologijomis, laboratorijomis, šiuolaikiškomis klasėmis išsiskiria privačios gimnazijos (Šiuolaikinės mokyklos centras, Kauno bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos) ir priklausančios universitetams (KTU gimnazija, VDU „Rasos“ gimnazija), taip pat Vilniaus licėjus.
Kaip vieną šiuolaikiškiausių mokyklų galima paminėti Druskininkų „Atgimimo“ vidurinę mokyklą, kurioje įrengtos „Apple“ klasės. Jose mokiniai naudodamiesi specialia programine įranga gali įgarsinti vaizdo siužetus, rengti mokomuosius filmukus, dalytis vaizdo medžiaga. Skaitmeninės mokymo priemonės naudojamos Kaišiadorių rajono Algirdo Brazausko, Prienų „Žiburio“, Šiaulių „Didžvario“ gimnazijose.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas E.Butkus: „Universitetai nepakankamai stengiasi pritraukti aukšto lygio specialistų, kurie čia dirbtų ilgesnį laiką.“

SKVC Studijų vertinimo komisijos pirmininkas K.Dubnikas: „Naujose studijų programose dažnai surašomi tik metodai, o kad nėra aukšto lygio dėstytojų, mokslo bazės, laboratorijų – nesvarbu.“

Šiemet pasiektas norinčiųjų studijuoti mediciną pikas

Populiariausia studijų programa tarp stojančiųjų į Lietuvos universitetus šiemet buvo medicina. Ši studijų kryptis pralenkė net tokias iki šiol itin paklausias specialybes, kaip ekonomika ir teisė. Štai VU ekonomiką šiemet studijuos 296, tame pačiame universitete teisę – 287, o mediciną LSMU – 308 pirmakursiai. Tai daugiausiai studentų šiais metais surinkusios studijų programos.
Svarbu tai, kad krepšelių medicinos studijų programai buvo skirta vos šiek tiek daugiau nei pernai (pavyzdžiui, LSMU gavo dvidešimt penkiais daugiau), o daugiausiai nemokamų vietų, kaip ir ankstesniais metais, atiteko ekonomikos studijų krypčiai VU – 228.
LSMU Medicinos fakulteto dekano prof. Algimanto Tamelio nuomone, truputį didesnis gautų krepšelių skaičius mažai prisidėjo prie išaugusio susidomėjimo medicinos studijomis. „Jau trejus metus daugėja norinčiųjų studijuoti su sveikata susijusias specialybes, ir ne tik universitetuose. Kolegijose taip pat stipriai išpopuliarėjo, pavyzdžiui, slaugytojo specialybė. Toks susidomėjimas medicinos studijomis buvo tik 1970–1980 m.“, – sako A.Tamelis.
„Šiemet stojimas į mediciną pasiekė piką, – antrina VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus. – Stojančiųjų skaičių padidina medikų vaikai, norėdami tęsti gydytojų dinastiją, svarbus ir saugumo jausmas, kad galės profesionaliai pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata. Vis dėlto bene svarbiausia priežastis – užtikrinta darbo vieta.“ (…)

Jaunuolių, pageidavusių studijuoti mediciną LSMU
2009 m. 1942
2010 m. 1981
2011 m. 2307
2012 m. 2730

Šaltinis: LAMABPO

Studijų programos, surinkusios daugiausiai studentų 2012 m.

Aukštoji mokykla    Studijų programa    Pasirašyta studijų sutarčių
LSMU    Medicina    304
VU    Ekonomika    296
VU    Teisė    287
MRU    Teisė    222
MRU    Viešasis administravimas    221
VDU    Viešoji komunikacija    209
Šaltinis: LAMABPO

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” Nr. 35, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.